Populiarus Jėzaus pasakymas, kad "Joks tarnas negali tarnauti dviems šeimininkams", kuriuo jis turėjo galvoje, jog ištikimybė tiesai niekada negali reikšti vidurinio kelio, saugios tarpinės pozicijos. Vietoje to, tiesa reikalauja bekompromisės tikėjimo ir elgesio pozicijos.
Vis dėl to Kristus pasakymas reiškia pasirinkimą tarp gero šeimininko - Dievo, dvasingumo ir blogo - materialaus pasaulio blizgučių, mamonos šlovinimo. O kaip yra tuomet, kada renkamasi tarp dviejų galimų šeimininkų, iš kurių nei vienas nėra geras? Ar galima rinktis tą, kuris, lyginant su kitu, yra mažesnė blogybė?
********************************************************************************
Dvejetainė arba manicheistinė( juoda/balta) retorika įvairių oportunistų dažnai naudojama rinkimų metu. Taip jie tikisi lengviau laimėti papildomų balsų savo kampanijai. Tokia triukšminga retorika veikia vienu prievartos ir manipuliavimo priemonė, pagal kurią iš pašnekovo reikalaujama nedelsiant pasirinkti pusę ("teisingą" pusę, t.y. tą, už kurią pusę pasisakė oportunistas) tam tikroje kovoje.
Bet jeigu kažkas atsisako pasirinkti jam primestą pusę, argumentuodamas kad abi pusės yra viena už kitą blogesnės - jis yra išjuokiamas kaip išpuikęs naivuolis ir apkaltinamas arogancija.Rinkimų metu tas, kuris balsuoja už nesisteminį kandidatą yra kaltinamas, jog išmeta savo balsą veltui, o tas, kuris atsisako balsuoti yra kritikuojamas kaip demonstruojantis apatiją tam, kas vyksta šalyje.
Kai kalbos pakrypsta apie geopolitiką, oportunistų binarinė retorika primena panašią taktiką. Jie gali, kaip pavyzdžiui G. W. Bush'as, reikalauti iš nepriklausomų pasaulio valstybių, kad jos deklaruotų ištikimybę jo pusei, arba joms gresia tapti Amerikos priešais " You are either with us, or you are with the terrorists". Arba jie gali, kaip Putino dvaro filosofas A. Duginas, teigti, kad konservatyvūs ukrainiečių, lenkų, kitų rytų Europos nacionalistai , kurie nepritaria Rusijos invazijai į Krymą, yra tik nelaimingi kvailiai ir pūvančių vakarų statytiniai, nes jokia trečia pozicija nėra įmanoma: jeigu jums nepatinka tai, kur nuėjo vakarų civilizacija, tuomet turite palaikyti Putiną arba priešingu atveju jūs esate Amerikos importuojamos moralinės degeneracijos pagalbininkas. (Kaip patogu!).
******************************************************************************
Tiesą sakant, kad ir kiek Bušo ar Dugino šalininkai mums aiškintų priešingai - realiai tik tas gali padaryti reikšmingą pasikeitimą, kuris išliks nepriklausomu ir atsisakys kitų įtakos. Kai pasisakoma už vieną ar kitą pusę - suteikiamas papildomas svoris Jin ir Jan, tuomet pasisakęs žmogus ne tik kad parduoda sielą (kadangi tarnauja šeimininkui, kuris nėra dievas), kitaip sakant, palaiko blogį vien todėl, kad jis prieštarauja didesniam blogiui. Vieną iš dviejų blogybių pasirinkęs yra ne tik kad kaltas dėl savo idealų išdavystės, tačiau dėl to kad supranta, jog renkasi blogį - yra dar blogesnis, negu pastarieji du.
Dvipoliame pasaulyje, kiekviena Jin ir Jan dalis yra priklausoma nuo priešingos pusės tam, kad išliktų. Nei viena pusė negalėtų būti tuo, kuo yra be aktyvios kovos su tariamu priešu. Kadangi Jin ir Jan yra sustiprinamas kitos pusės paniekos, nepagarbos ir priešiškumo, kiekviena pusė kasa giliau ir taip prasideda užburtas provokacijų ir save pateisinančios agresijos ratas.
Dalyvavimas tokioje kovoje, vienoje ar kitoje pusėje, yra lygus kovos torpedavimui, ir taip darant, suteikiama konfliktui legitimumo, kurio ji nenusipelnė. Mažesnis blogis ir didesnis blogis ( nesvarbu kuris yra kuris, priklausomai nuo situacijos) yra iš tiesų sąjungininkai, panašūs į demoniškų šokių partnerius, atliekančius pragarišką kasdienę neapykantos ir užtikrinto abipusio susinaikinimo rutiną. Mes negalime leisti sau įsitraukti į jų karo žaidimus, nes priešingu atveju mes išnyksime šio pragariško šokio aikštelėje. Priešingai, mes privalome atitrūkti, išsiskirti, atsitraukti ir išskirti savo nišą, siekiant išsaugoti savo kūno, proto ir sielos vientisumą.
Dėl šių, o taip pat ir dėl kitų priežasčių, aš ketinu likti savarankiškas artėjančių, neabejotinai kataklizminių kovų metu. Nepalaikymas nei vienos pusės, žinoma, nereiškia abejingumo. Aš ketinu laikytis savo įsitikinimų ir tuomet, kai viena ar kita pusė pripažins šiuos įsitikinimus, aš palaikysiu ją. Bet kai manęs prašys pasirinkti puses tarp Dugino ir Bušo, aš visada pasirinksiu trečią poziciją, tą, kurią niekina jų pasiekėjai, tačiau man ji yra priimtinesnė negu pasirinkimas tarp vieno iš dviejų blogių.
Tai tikrai sukels neapykantą prieš mane, būsiu vadinamas marionete ar agentu, o gal net puolamas kaip išdavikas. Manęs turbūt nekęs labiau, negu tuomet, kai aš save priskirčiau kuriai nors iš pusių. Tai turėtų būti smagu ir aš tikiuosi, kad tu prisijungsi prie manęs.
Tiesą sakant, kad ir kiek Bušo ar Dugino šalininkai mums aiškintų priešingai - realiai tik tas gali padaryti reikšmingą pasikeitimą, kuris išliks nepriklausomu ir atsisakys kitų įtakos. Kai pasisakoma už vieną ar kitą pusę - suteikiamas papildomas svoris Jin ir Jan, tuomet pasisakęs žmogus ne tik kad parduoda sielą (kadangi tarnauja šeimininkui, kuris nėra dievas), kitaip sakant, palaiko blogį vien todėl, kad jis prieštarauja didesniam blogiui. Vieną iš dviejų blogybių pasirinkęs yra ne tik kad kaltas dėl savo idealų išdavystės, tačiau dėl to kad supranta, jog renkasi blogį - yra dar blogesnis, negu pastarieji du.
Dvipoliame pasaulyje, kiekviena Jin ir Jan dalis yra priklausoma nuo priešingos pusės tam, kad išliktų. Nei viena pusė negalėtų būti tuo, kuo yra be aktyvios kovos su tariamu priešu. Kadangi Jin ir Jan yra sustiprinamas kitos pusės paniekos, nepagarbos ir priešiškumo, kiekviena pusė kasa giliau ir taip prasideda užburtas provokacijų ir save pateisinančios agresijos ratas.
Dalyvavimas tokioje kovoje, vienoje ar kitoje pusėje, yra lygus kovos torpedavimui, ir taip darant, suteikiama konfliktui legitimumo, kurio ji nenusipelnė. Mažesnis blogis ir didesnis blogis ( nesvarbu kuris yra kuris, priklausomai nuo situacijos) yra iš tiesų sąjungininkai, panašūs į demoniškų šokių partnerius, atliekančius pragarišką kasdienę neapykantos ir užtikrinto abipusio susinaikinimo rutiną. Mes negalime leisti sau įsitraukti į jų karo žaidimus, nes priešingu atveju mes išnyksime šio pragariško šokio aikštelėje. Priešingai, mes privalome atitrūkti, išsiskirti, atsitraukti ir išskirti savo nišą, siekiant išsaugoti savo kūno, proto ir sielos vientisumą.
Dėl šių, o taip pat ir dėl kitų priežasčių, aš ketinu likti savarankiškas artėjančių, neabejotinai kataklizminių kovų metu. Nepalaikymas nei vienos pusės, žinoma, nereiškia abejingumo. Aš ketinu laikytis savo įsitikinimų ir tuomet, kai viena ar kita pusė pripažins šiuos įsitikinimus, aš palaikysiu ją. Bet kai manęs prašys pasirinkti puses tarp Dugino ir Bušo, aš visada pasirinksiu trečią poziciją, tą, kurią niekina jų pasiekėjai, tačiau man ji yra priimtinesnė negu pasirinkimas tarp vieno iš dviejų blogių.
Tai tikrai sukels neapykantą prieš mane, būsiu vadinamas marionete ar agentu, o gal net puolamas kaip išdavikas. Manęs turbūt nekęs labiau, negu tuomet, kai aš save priskirčiau kuriai nors iš pusių. Tai turėtų būti smagu ir aš tikiuosi, kad tu prisijungsi prie manęs.
Pagal Alternative Right
