Diskusijų klaidos

                      Pasidalinau aš feisbuke nuoroda, kuriame yra video su mano interviu žiniasklaidai. Atsirado toks tūlas Kęstutis Kasperavičius (ar bent taip save facebooke užsivadinęs, toliau jį trumpinsiu KK), kuris pasirodo yra nemenkas demagogas. Jis tėškė pliūpsnį keiksmų, tikriausiai dėl to, kad iškeikęs kitus žmones, galėjo pasijausti daug geresniu žmogumi. Tačiau netikėtai gavosi taip, kad įsivyravo diskusija, iš kurios galima šį tą išmokti.

Kontekstas: Anti-imigracinė akcija Kaune ir Šis video. 

Taigi, KK teigia, jog:

Ir čia jis padarė kelias klaidas:

1. Eisenos su fakelais - Eisena buvo be fakelų. Naudojome pirotechniką. Iš kitos pusės visame pasaulyje yra naudojami fakelai eisenoms, nes...NEPATIKĖSITE! tai gerai atrodo. Dėl to, kad ***SENSACIJA*** vakarais būna tamsu, o fakelų ugnis šviečia ir taip sukuria tiesiog nuostabų vaizdą ir šiltą atmosferą, puikų šviesų derinį. Ta prasme remiantis tokia logika reikėtų nenaudoti traukinių, nes Hitleris su jais vežė karius.

2. Hitlerio šukuosena. Nu ta prasme dabar kiekvieną šukuoseną, kuri yra vidutinio ilgumo ir sušukuota ant šono, kažkas vadina Hitlerio šukuosena? Oh. Vargšas tas žmogus. Nesistebiu, kad pyktį lieja feisbuke. Juk išėjus į gatvę jį puola įvairiausi naciai. Kas trečias jaunas vaikinas - su Hitlerjugendo šukuosena! O dar tie TRAUKINIAI, iš kurių visi tie naciai išlipa.

3. Eilinis sumaišymas Hitlerio ir Nacionalsocialistinės Vokietijos su Fašistine Italija. Bet tai čia dar puse velnio, nemažai žmonių vis dar naudoja komunistų retoriką siekiant paaiškinti dalykus, kurių nesupranta.

4. Žmonės, kurie kalba apie kitų žmonių išsilavinimą, nors jų nėra sutikę gyvai, bendravę su jais.  Kaltinti jaunus žmonės, kad jie ne visi turi kažkokį išsilavinimą...nes jie dar yra...jauni, dalis net nepilnamečiai, o kiti - dar studijuoja.  

 Aš džiaugiuosi, jog KK yra toks išsilavinęs, jog kalba mandagiai, pasveria ir argumentuotai pateikia savo nuomonę.  

5. Pabaigai - jis dar pasirodo yra prieš imigraciją ir kvotas. Bet matai, jam yra patogiau feisbuke kovoti, nes į realias demonstracijas eiti nenori. Jis turbūt mano -Geriau jau kaltinsiu asmenis, kurie, šiaip jau negaudami už tai jokio atlygio (priešingai, eilę problemų) bando kovoti už dalykus, kuriais tiki. Ir kaltinsiu remdamasis dalykais, kuriais nelabai išmanau. Taip jausiuosi daug geriau, patenkinsiu savo nepilnavertiškumo kompleksą užvarydamas ant kitų žmonių.

Ta prasme aš tikriausiai labiau gerbiu oponentus, kurie nuoširdžiai tiki, kad tautos nėra reikalingos, negu tokius šiaudinius patriotus. Visad darančius kompromisus. Tokius kaip nuluptus pažįstu. Bijantys pastovėti už vertybes, visad atsitraukiantys. Jūs visų pirma ir esate šių problemų priežastys.

***

Taigi, tam, kad atsakyti kažkokiam internetiniam heiteriui man prireikė išeikvoti laiko daugiau, negu kad jam išvemti savo neargumentuotas sapaliones. Feisbuke aš jam neatsakinėjau, tačiau čia norėjau parodyti pvz. Nereikia taip daryti. Jis nepateikė jokios rimtos kritikos, jo argumentacija yra juokinga. Tokiu atveju reikia kvestionuoti šaltinius ir juoktis iš jo.

Tačiau šį kartą noriu jums pateikti pvz. kaip nereikia daryti. Viena mergina, kurios vardas mums šiuo atveju nėra svarbus, gerais norais vedama, šiek tiek pakenkė pozicijai. Ty padarė taip, kaip nereikia daryti.

KK savo komentare pateikė dalyką, kuris iš viso nėra vertas diskusijos. Tai - absoliuti nesąmonė, nusišnekėjimas. Vien bandymas diskutuoti su ta nuomone jau yra blogai, nes taip nusišnekėjimą, nesąmonę paverti diskutuotinu, svarstytinu objektu. Plačiau apie tai Overtono lango metodikoje apie kurią lietuvių kalba galite paskaityti internetuose arba galite dalyvauti LTJS stovyklose ir akademijose, kur būna paskaitos apie panašius dalykus.

Bet sugrįžkime prie merginos A) pasisakymo. Taigi, ji, diskutuodama su KK, ne tik suteikia DD pozicijai diskutuotiną statusą, tačiau mergina priima dalį KK neargumentuotai primetamos retorikos. Šiuo atveju KK teigė, jog eisena atrodė hitleriška, o A) teigia, jog Hitlerio simbolika pateikiama juokais.

Šiuo atveju A), nors turėjo galvoje visai kitus dalykus(T.Kavolio mokslinį tyrimą ir tai, kad nereikia kaltinti nacionalistų dėl kartais aštresnės simbolikos) tarp eilučių patvirtino nesąmonę, kurią pasakė KK.

KK teigė, jog 2+2=5. Mes visi žinome, kad 2+2=4 ir net nesvarsytumėm KK teorijos rimtai. Kas atsitiko komentare A) , tai kad jis teigia, jog 2+2 ne visada = 5. O iš to išeina , jog kartais 2+2 gali būti = 5.

Antroji A) komentaro dalis yra ta, jog priimama, jog jaunimas padarė kažką blogo, už ką reikėtų atleisti, kad padarė kvailystę. Tai - gynybinė, o kartu ir beveik kapituliacijos pozicija. Žinant, kad KK komentaras buvo absoliučiai neteisingas ir demagoginis, tai tokia A) diskusijos pozicija, gal ir norint gero ar ieškant supratimo, tačiau pasitarnauja tik KK demagogijos įtvirtinimui.

Išvados:

1. Demagogai gonna demagog.

2. Neverta atsakinėti į neargumentuotą kritiką. Iš jos reikia pasijuokti.

3. Nėra verta diskutuoti apie tai, ar balta nėra juoda. Vien diskutavimas su neteisinga(kvaila) pozicija yra žingsnis į pralaimėjimą.

4. Reikia žinoti savo vertybes ir ginti jas. Jokių kompromisų vertybių klausimu būti negali. Čia 1 arba 0 dalykai.

5. Gerais norais kelias į multikultūrinę valstybę grįstas.

O šiaip argumentuota kritika leidžia tobulinti dalykus, leidžia visiems mums augti. Ją svarbu girdėti ir priimti. Bet šis įrašas buvo ne apie tai.

O šiaip čia iš tos pačios diskusijos keli pvz. kaip reikėtų tokioje vietoje elgtis:

Muzika

You complain about the immigration

you really make me sick

it was your vote that opened the border

you filthy hypocrite

You say one thing but do another

just how weak can one man be

You're the reason for our misery

so blame yourself and don't blame me

Rudenėlio aktyvizmai

Senokai čia nerašiau. Dar seniau čia nerašiau taip, kaip kad reikėtų rašyti blogus. Dažniau postindavau įdomius vertimus, o jeigu ir kažką parašydavau, tai greičiau jau straipsnio forma, o ne dienoraščio. Kodėl? Todėl, kad nemėgstu rašyti iš reikalo. Rašau kada turiu tam ūpą.O šį kartą jis sugrįžo po Mėnuo Juodaragio, kuriame dėka atmosferos, bičiulių, pasakiškos muzikos, pokalbių sugrįžo noras rašyti. Kaip viena draugė sakė: visi vandeniai, kuriuos pažįstu, rašo.
Čia tikriausiai reikėtų paminėti, jog mano asmeninė nuomonė neturėtų būti siejama su kuo nors kitu, negu su mano nuomone.
***
Gal po vasaros pasiilgus aktyvizmo, gal prisiminus praėjusių metų referendumą dėl žemės nepardavimo, gal dar dėl kitų priežasčių, šių metų rugsėjį pasipylė įvairūs parašų rinkimai ir peticijos. Greta to, turėsime bent kelis realius išėjimus į gatvę. Bet apie viską iš eilės.

Šimašiaus failas

Vilniaus miesto meras, Liberalų sąjūdžio gražusis veidukas, padarė dar vieną failą.Šį kartą - priėmė į savo patarėjus tokį marginalą, žydišką graužinienę Lietuvoje, Danielių. Taip, čia tas pats asmuo, kuris labai prašėsi eiti su Izraelio vėliava per Vasario 16-osios eitynes Kaune, o jam to daryti neleidus - pradėjo verkti per visus internetus, kokie čia ksenofuobai susirinkę. Žodžiu, apsikeitęs aš su juo facebook blokais, bet iš to kiek mačiau - totaliai neadekvatus žmogus. Nenuostabu, kad po Šimašiaus siena užvirė komentarų, trolinimo ir pan lavina.
Va pvz.:

Mielieji liberalai, neieškokite ksenofobijos ten, kur jos nėra, ty šūkyje Lietuva - lietuviams, ar dainoje "graži Lietuva be ruso". Neieškokite neapykantos ir juodame humore. Štai jums tikrosios zoologinės neapykantos pvz. Ir aš, kaip nacionalistas, pasisakau prieš tokį šio žydo šovinizmą.
Bet kadangi savo poste jis tiesiogiai nepasiuntė Lietuvos, tai čia tikriausiai Šimašiui ir Liberalų Sąjūdžiui viskas normaliai.

 Vienaip ar kitaip kviesčiau pasirašyti J.Ohmano sukurtą internetinę peticiją štai čia:
http://peticijos.lt/visos/71828

Talka

Nemažas būrys gerbiamų visuomenininkų susibūrė į talką, siekiant surinkti 50 tūkst. parašų, kad galima būtų pateikti seimui įstatymo projektą, kuris leistų išsaugoti valstybinės kalbos vartojimą lietuviškuose dokumentuose ir būtų alternatyva socialdemokratų stumiamai rašysenos orginalo kalba dokumentuose įstatymui.

Susibūrę žmonės - itin rimti, tačiau naudojama metodika... Na nežinau, man tai primena energijos bereikalingą eikvojimą, net nesitikint pergalės. Arba jeigu bus pergalė, tai nepaisant tų parašų. Kodėl aš taip nepopuliariai manau?

Ogi todėl, kad man jau teko susipažinti su vyriausybės požiūriu į piliečius. Šita vyriausybė yra patarnautojų, o ne nepriklausomos valstybės vyriausybė. Jie tarnauja visiems, tik ne savo žmonėms. Užsienio politika - pagal JAV, vidaus - pagal ES nurodymus. Ši vyriausybė jau spjovė į 320 tūkst. piliečių prašymą. Tikėtis, jog jie, pasiūlius įstatymo projektą, ateis į posėdį, prabalsuos už - labai maža. O energijos, surinkti 50 tūkst parašų, įdedama tikrai daug. Nežinau, kažkaip nematau pergalės kelio, kuris būtų grįstas šia iniciatyva. Puikūs, tačiau gal kiek naivūs žmonės. Arba čia aš kažko nežinau, kas taip pat yra tikėtina.
Bet kokiu atveju tikrai pasirašysiu ant to parašų rinkimo lapo, o gal, jeigu matysiu prasmingumą, ir pats kokį lapą surinksiu. Čia yra argumentacijos video, kuris gal jus įtikins. Tiesą sakant, tai mane patį beveik įtikino padėti.

Darbo kodekso liberalizavimas

Va čia gali būti karšta. Arba nebūti. Vienaip ar kitaip profsąjungos organizuoja mitingą prieš darbo kodekso liberalizavimą. Taip, darbo kodeksas toli gražu nėra tobulas, tačiau tai, kas yra siūloma "kairiųjų" vyriausybės - visiškas kraštutinumas. Čia reikalas principinis. Reikia ginti darbo santykius nuo jų liberalizavimo. Paprasti darbininkai Lietuvoje tampa pažeidžiama grupe, kurių interesus negina nei viena parlamentinė partija. Būtent todėl privalu būti solidariems ir rugsėjo 10d. 12h. atvykti į Vilnių, į nepriklausomybės aikštę. Visi kartu pasiūlykime Socialdemokratams savo idealu ir garbės nariu paskelbti M. Friedmaną , nes pagal savo politiką, tai jis jiems tiktų. Tai, ko nepadaro Liberalų sąjūdis, padarys liberalai socialdemokratai. "Kairieji". Fui.

Atbėgeliai

Neketinu labai plestis, kodėl atbėgelių mums nereikia, nes galbūt tam skirsiu atskirą įrašą. Bet šiaip šia tema yra puikus filmukas, kurį reikėtų pažiūrėti kiekvienam del pabėgelių verkiančiam leftistiniam liberalui.

O ir šiaip yra nemažai gerų straipsnių ta tema. Gal verta paminėti tai, kad šiuo metu galime pažiūrėti gerai finansuojamus refugee welcome gimstančius projektus. Arba visokius kapitalistus, kurie apsimetinėja dideliais humanistais. Galėtų bent jau neapsimetinėti. Jums, mieli kapitalistai, iš tikro nerūpi žmonės. Jums rūpi pelnas, kurį gausite, eksplotuodami pigią darbo jėgą. Jums ne žmonės rūpi, o jūsų pelnas. Jūs esate pirma kapitalistai, o tik po to lietuviai. Būtent dėl to jums būtų mažai ir 50 tūkst. imigrantų. Būtent vardan tokių kapitalistų imigrantais paskendo Vakarų Europa. Štai jums gyvas pavyzdys, kaip šiais laikais stambusis verslas, kapitalizmas yra ne tik nesuderinamas su tautinės valstybės idėja, tačiau net yra jai priešiškas.
***
O Europos Sąjunga... Ką ji iš vis bendro turi su Europa? Europa tūkstantmečius gynė savo žemyną nuo musulmonų ordų. Prie šios ginybos krito eilės Europos didvyrių. Europai linkėčiau išsivaduoti iš tokių sąjungų. Tikroji Europa esame mes(if you're looking for Europe, best look in your heart), centrinė Europa, tiesiog turėtumėm daugiau pasitikėti savimi, atgauti laisvę ir nebijoti sakyti, ką galvojame.

Kaip aš norėčiau, kad mūsų valstybė būtų tokia, kokia yra tarkime Vengrija, Čekija. Man labai gaila, kad mūsų valdžioje yra toli gražu ne nepriklausomos valstybės lyderiai, tokie, koks tarkime yra V.Orbanas.    Džiugu bent tai, kad ir Lietuvoje po truputi žmonės atsigauna. Buvo jau protestai Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kt. panašaus istorinio likimo šalyse. Lietuvoje miegojome. Ir taip, čia metu akmenį ir į savo daržą. Na bet dabar atsirado bent kelios iniciatyvos. Kadangi manau, kad šis reikalas yra itin svarbus - dalinuosi visomis iniciatyvomis.
Facebook: Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją. 
VKPPI pirmieji sukūrė būtent šiam reikalui skirtą puslapį, o taip pat - internetinę ir gyvai renkamą peticiją, kurią per tris dienas pasirašė virš 3 tūkst. žmonių. Gyvai rinkti parašus, mano galva, taip pat yra laiko ir energijos švaistymas, nes peticijos forma tinka mobilizuoti žmones, tačiau pati savaime neturi jokios galios.

Kita iniciatyva: Lietuvos šeimininkai prieš masinę imigraciją
Pirmasis gyvas protestas - Rugsėjo 29d. 18h vakare. Prie šio renginio ketinu visaip prisidėti ir jį reklamuoti. Pagaliau turėsime protestą, kuris: 1. Yra ne savaitgalį. 2. Yra ne darbo laiku. 3. Yra normalioje vietoje.    

Kur iš Kauno dingo forsai?

Kaunas - miestas, kuris kažkada buvo tituluojamas marozų sostine Lietuvoje. Daugeliui žinoma, jog dar prieš dešimt metų Kaune galėjai pamatyti gana įprastą postsovietinei erdvei vaizdą - būrį treningais pasipuošusių jaunuolių, kurie gatvėje spardo kokį kiek kitaip apsirengusį neformalą.

Kodėl? Nes jie žinojo geriau, kaip turi rengis normalus bachūras, kokią muziką klausyti ir kiek turėti auskarų.

Bet pamažu Kauno mieste forsų mažėjo, o man vis kildavo klausimas - kur gi jie dingo. Buvo kelios mintys - gal emigravo, gal sukūrė šeimas, gal nuo gyvenimo būdo - susiluošino ar likusį laiką kultūringai leidžia Praveniškėse. Tačiau pastarieji įvykiai, kuomet yra kertamas vienas iš nedaugelio Kauno neformalų barų, galiausiai davė atsakymą į mano klausimą. Forsai užaugo, užsivilko kostiumus, įstojo į valdančiąsias partijas ir išėjo dirbti į Kauno miesto savivaldybę.

Pastaroji įstaigos deputatai, kurie turėtų atstovauti Kauno miestą ir spręsti mūsų visų problemas, prisiminė jaunystę - nusprendė apriboti Underground pub valandas, kada jie gali prekiauti alkoholiniais gėrimais, kas mažam ir dar specifiniam Kauno miesto barui reiškia aiškią žinutę: ne į tą rajoną pataikei. 

Sekančią dieną po šio absurdiško sprendimo kaip tik lankiausi minėtame kaboke. Turėjo vykti sunkiosios muzikos koncertas. Koncertui įpusėjus prisistatė policijos pareigūnai, kurių dėka koncertą reikėjo nutraukti. Garsas mat per didelis. Negana to pareigūnai išsivedė dar eilinį vyresiojo amžiaus metalistą, kuris, tikriausiai sužinojęs naujienas, nelaiku nusikeikė. 

Su draugais nutarėme paieškoti kokios vietos, kuri dar neužkliuvo savivaldybės marozams. Ne taip dažnai pavyksta susitikti. Praėjome pro vietinę piceriją, kuri, išnešusi savo kolonėles į lauką, leidžia savo bumčikus keliolika kartų garsiau, negu kad minėtasis koncertas. Vėliau dar sutikome kelis jaunuolius, kurie į koncertą pasiklausyti Luctus buvo atvažiavę iš Ukmergės. Nenuskilo.

Grįžus namo sugrįžo prisiminimai iš vaikystės. Tuo metu dar buvau visai mažas ir į miestą nosies nelandžiojau, tačiau vyresnė sesuo pasakojo, kaip į sunkiosios muzikos koncertus atvažiuodavo marozai ir puldavo muštis. Pagalvojau, kad situacija labiai jau panaši. Tik dabar Kauno savivaldybės bachūrai tai darbo pasitelkdami pareigūnus.

Kylanti saulė

Justinas Marcinkevičius (be pavadinimo)

... dar per tą pačią pievą - basas.
Dar per tą patį lauką - pavargęs.
Dar - tas nuo prieklėčio šaukiamas balsas,
prietėmy valgomas vakaro valgis.

Dar - atsigerti, galvą užvertus.
Dar - atsidusus, nueit į tylą,
regint per sapną: čia pat, už vartų,
iš rugių lauko vėl saulė kyla.

Mano aktyviosios narystės LTJS pabaiga

Pastaruoju metu tenka sutikti asmenis, su kuriais itin džiaugiuosi matydamasis. Jie - išminties šaltiniai, kurie linkę pasidalinti ta išmintimi ir su manimi. Vienas iš tokių žmonių kažkada išdėstė savo požiūrį į gyvenimą ir jo virsmą. Tas požiūris, jį sukramčius ir savo galvoje, man atrodo itin priimtinas. Jo esmė - žmogaus gyvenimas susideda iš 4 fazių: 

Vaikystė - kuomet žinios yra imamos iš tėvų.

Jaunystė - kuomet žinios yra imamos iš pasaulio. Tai kartu ir kovos laikas - kuomet ir pats žmogus bando kovoti už teisingesnį pasaulį. 

Tėvystė - kuomet kuriami pagrindai šeimai, šeima, vaikai, būstas ir kita. Laikas, kuomet perduodamos žinios vaikams.

Senatvė/Branda - kuomet perduodamos žinios pasauliui, antrasis kovos laikas, šį kartą - daugiau apgalvotas, išnaudojant sukauptą informaciją. 

Kuo toliau, tuo jaučiu pačiu savimi, kad po truputi pereinu prie trečiosios fazės, kuomet reikia statyti pamatus tolimesniam gyvenimui. Būtent todėl, po ilgų svarstymų, Žalgirio mūšio dieną parašiau laišką bendražygiams Lietuvių tautinio jaunimo sąjungoje, jog pasitraukiu iš Kauno skyriaus pirmininko pareigų visam laikui ir bent jau kuriam laikui - iš aktyvios veiklos pačioje organizacijoje. Atėjo laikas perleisti vadovavimą jaunesniai kartai, kuri pati turi imtis atsakomybės, daryti klaidas ir iš jų mokytis (Tai nereiškia mano kažkokį pasitraukimą iš organizacijos, tautinio judėjimo ar dar ko, tiesiog pasikeitusį veiklos pobūdį).

Pasirinktas laikas tam - turbūt vienas geresnių, kadangi šiuo metu Kaune matau bent 5 stiprius žmones, kurie galėtų užimti mano vietą, įnešdami į tautinę veiklą naujos jėgos, naujos ugnies, kas tautiniam judėjimui išeis tik į naudą.

Kadangi dar vis susilaukiu skambučių, žinučių, kuriuose į mane kreipiamasi pagal buvusias pareigas - jaučiu poreikį apie pareigų pasikeitimą paskelbti viešai. 

Šiai organizacijai paskyriau savo šešerius jaunystės metus, kurių tikrai nesigailiu ir to paties linkėčiau kiekvienam. Pasidalinsiu keliomis nuotraukomis iš kiekvienų veiklos metų.

2009m. sausio 13-osios minėjimas.

2010 m. Diskusija

2011 m. Gimtadienis

2012 m. Eitynės "Daugiau niekada"

2013 m. išvyka į Vilniaus atgavimo minėjimą sostinėje

2014m. 

Turiu palinkėti sėkmės visam Kauno LTJS kolektyviui išsirenkant naują pirmininką. Lietuva - lietuviams! 

 

Socialiniai tinklai. Blokuoti ar neblokuoti asmenį, kuris turi kitokią nuomonę?

Esu aktyvus Facebook socialinio tinklo naudotojas. Rašant įvairiais mane dominančiais klausimais dažnai kyla aršios diskusijos. Kartais - mano paties išprovokuotos. Išsiskyrus nuomonėms dažnai sulaukiu klausimo:

Ką pas tave veikia toks ir anoks(įterpti negražų žodį) drauguose? Pvz. Ką pas tave drauguose veikia žydkrikščionys? Stabmeldžiai? Koloradai? Globalistai? Liberalai? Komunistai? Rusų agentai? JAV agentai? Kinijos agentai? Lenkijos šovinistai? Ir t.t.

Ilgą laiką kartojau tą patį per tą patį. Pagalvojau, jog sutaupysiu laiko, jeigu surašysiu viską į blogą ir neatsakinėsiu į tą patį klausimą kas savaitę, o tiesiog duosiu nuorodą.

Mano draugų sąraše yra labai įvairių pažiūrų žmonių. Taip yra dėl to, kad priimu daugumą asmenų, su kuriais turiu ką nors bendro. Ty jeigu mūsų siekiai sutampa 10%, o 90% - nesutinkame, vis tiek tokį asmenį turiu savo drauguose. Būtent dėl tų 10%. Aš vadovaujuosi tuo, kad sunkiu metu ar neturint realių svertų kažką keisti reikia ieškoti panašumų, o ne skirtumų.

Bene vienintelė priežastis, kodėl šalinu asmenį iš draugų - įžeidinėjimas, negerbimas manęs. Žinoma, esu išmetęs kelis žmonės ir dėl kitokių priežasčių, tačiau vėliau arba juos priėmiau atgal, arba dėl to gailėjausi.

Kiekvienas socialinio tinklo vartotojas pats susikuria tam tikras savo taisykles, pagal kurias priima asmenį į draugus, šalina iš draugų ir blokuoja kitą asmenį. Vieni priima tik žmones, kuriuos asmeniškai pažįsta. Kiti priima tik bendraminčius. Dar treti naudoja facebook savo pačių idėjų sklaidai.

Pastarasis modelis atitinka mano pasirinkimą. Aš naudoju facebook kaip tam tikrą saviraiškos formą, savojo prasmių lauko platinimo vietą, o facebook paskyra man yra informacijos keitimosi priemonė. Facebooke aš bandau pristatyti savo požiūrį į pasaulį ir noriu, kad jį išgirstų kuo daugiau žmonių. Ir aš nesu prieš, kad tokį požiūrį girdėtų ir asmenys, su kuriais nuomonės įvairiais klausimais išsiskiria. Aš tikiu, kad yra tiesa, kad aš tam tikroje prizmėje esu arčiau jos, negu dalis mano draugų. Tikiu, kad kiekvienas sąmoningas žmogus gali prieiti prie tų pačių išvadų, prie kurių esu priėjęs ir aš pats. Tačiau mano teikiama informacija gali pagreitinti šį procesą, o tai padėtų greičiau realizuoti idėjas, kurias, mano supratimu, yra būtina realizuoti.

Vienaip ar kitaip visi mes esame Lietuvos piliečiai. Išmetus kitaip galvojantį asmenį iš draugų - jo pilietybė nedingsta. Tuo tarpu galimybė gauti informaciją, kuri pakeistų to asmens poziciją ir priartintų prie manosios - pradingsta. Laikymas drauguose tik bendraminčius ir dalinimasis informacijos su jais yra virimas tose pačiose sultyse, o aš esu suinteresuotas idėjų sklaida. 

Pabaigai paminėsiu, jog:

1. Aš nesu atsakingas už savo draugų nuomones ar išsireiškimus. Jie yra atsakingi už save.

2. Aš nebūtinai pritariu arba nepritariu informacijai, kuria dalinasi mano draugai, grupės kur esu narys, puslapiai, kuriuos esu pamėgęs. Nemaža tikimybė, kad aš tiesiog noriu gauti informaciją, kuri būtų priešinga, negu mano nuomonė, tačiau man yra svarbūs jų argumentai.

3. Jeigu mano kuriamas srautas jūsų netenkina - galite paspausti nebesekti, nerodyti pranešimų iš manęs arba pašalinti mane iš draugų.

Gegužės 1-oji. 10 metų nelaisvės.

Gegužės 1-ają jokios nacionalistų demonstracijos neturėjo būti. Viena demonstracija buvo rengiama, tačiau ji užstrigo Kauno savivaldybės koridoriuose. Tuo tarpu ES propagandistai rengė didžiulius koncertus, kuriuose reikėtų džiaugtis, jog Lietuva nebėra nepriklausoma valstybė, tačiau į juos nelabai kas rinkosi.

Negana blokados iš valdžios struktūrų - gegužės pirmosios demonstracija buvo užpulta ir tų pačių liberaliomis iliuzijomis vis dar tikinčių nacionalistų. Priežastis - tai komunistinė šventė.
Aš net nebandau to neigti. Jos šaknys yra stipriai susijusios su ideologija, kuri mums buvo jėga primesta. Tai yra blogai. Tačiau dar blogiau yra tai, kad kas ketvirtas lietuvis gyvena žemiau skurdo ribos, o valstybę valdo įvairių spalvų liberalai. Už šventę blogiau yra ir tai, kad "demokratiniuose" rinkimuose reikia rinktis tarp vienos ar kitos partijos liberalių pažiūrų asmens. Negana to, didesnė problema yra tai, kad komunizmas niekur nedingo. Komunizmo pati bjauriausia pusė - vertybių transformacija, kuri slėpėsi po "pasaulį naują pastatysim ant senojo pamatų" yra gyva. Ir mes esame įjungti į tokiomis idėjomis gyvenančią euro-sąjungą. Ir pastarieji dalykai, mano akimis, yra šimtą kartų blogiau, negu kažkokios dienos istorinė kilmė.


Prabėgo dešimt metų nuo tos dienos, kada mūsų politinis elitas pardavė lietuvių tautą.
Prieš dešimtį metų visuotinės propagandos pagalba suklaidintos visuomenės, referendumo įstatymo pažeidinėjimo dėka mūsų elitui pavyko įtikinti tautą atsisakyti nepriklausomybės. Nebe fiziniais tankais, kaip tai buvo padaryta 1940 metais, o naujųjų laikų priemonėmis - pinigais ir propaganda. Skirtingos priemonės tam pačiam tikslus - nepriklausomos valstybės eliminavimui.

Po dešimties metų pradeda jaustis tos išdavystės pasekmės - ES įstatymų viršenybė, savarankiškos užsienio politikos neturėjimas, vartotojų visuomenės gimimas, tautos runkelizacija, nekontroliuojama imigracinė politika, artėjantis žemės išpardavimas užsieniečiams, milijono lietuvių neteikimas, lito atsisakymas. Blogiausia, jog piliečiai neteko vilties ir pasitikėjimo, visuomenė suskaldyta ir svaiginasi alkoholizmo ir narkotikų liūne. Vietoje kovos už savo teises ir laisvę - betikslis svaiginimasis ir tūsas prie valstybės kapo, kasant duobę ir lietuvių tautai.

Dėl pastarųjų priežasčių keli asmenys, save vadinantys antiglobalistais-nacionalistais, surengė protesto akciją. Pasirinkome juodos vėliavos simboliką - revoliucijos vėliavą, kuri kartu ir nusako mūsų požiūrį į mus išdavusį elitą - mes juos laikome tokiais pačiais, kaip ir tuos, kurie sveikino Lietuvos okupaciją ir padėjo jai įvykti. Mūsų tikslas - esminis dabartinės santvarkos pakeitimas, grįžtant prie nepriklausomos tautinės valstybės modelio.

Lietuva - lietuviams!

Žinokime išdavikus. 77>320000

BK172

1. Tas, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume arba organizavo trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Balsavimas

TS-LKD frakcija

PRIEŠ:

Adomėnas Mantas

Aleknaitė Abramikienė Vilija

Ažubalis Audronius

Čigriejinė Vida Marija

Degutienė Irena

Jankauskas Donatas

Jovaiša Sergėjus

Kazlavickas Liutauras

Kubilius Andrius

Margevičienė Vincė Vaidevutė

Masiulis Kęstutis

Matulas Antanas

Razma Jurgis

Saudargas Paulius

Starkevičius Kazys

Šedbaras Stasys

Vareikis Egidijus

Vidžiūnas Arvydas

Žeimys Pranas

Žilinskas Rokas

SUSILAIKĖ:

Anušauskas Arvydas

Dagys Rimantas Jonas

Dumčius Arimantas

Juozapaitis Vytautas

Kreivys Dainius

Kuzminskas Kazimieras

Strelčiūnas Algis

Stundys Valentinas

NEDALYVAVO:

Bilotaitė Agnė

Juknevičienė Rasa

Zingeris Emanuelis

Liberalų Sąjūdžio frakcija

PRIEŠ:

Auštrevičius Petras

Kuodytė Dalia

Masiulis Eligijus

Steponavičius Gintaras

Šimašius Remigijus

SUSILAIKĖ:

Gentvilas Eugenijus

Glaveckas Kęstutis

Teišerskytė Dalia

NEDALYVAVO:

Gailius Vitalijus

Kašėta Algis

Socialdemokratų frakcija

PRIEŠ:

Bastys Mindaugas

Kirkilas Gediminas

Pavilionienė Marija Aušrinė

Sysas Algirdas

SUSILAIKĖ:

Andriukaitis Vytenis Povilas

Bernatonis Juozas

Dudėnas Arūnas

Grybauskas Kazys

Jonyla Edmundas

Juodka Benediktas

Leiputė Orinta

Mikolaitis Gintautas

Miškinienė Kristina

Mitrulevičius Albinas

Mockus Arvydas

Monkauskaitė Alma

Nesteckis Antanas

Olekas Juozas

Palionis Andrius

Petrauskienė Milda

Petrošius Darius

Petrulis Domas

Popovienė Raminta

Purvaneckienė Giedrė

Sabatauskas Julius

Salamakinas Algimantas

Skardžius Artūras

Šablinskas Eduardas

Šalaševičiūtė Rimantė

Šiaulienė Irena

Vėsaitė Birutė

Zeltinis Aleksandras

Žakaris Edvardas

NEDALYVAVO:
Bradauskas Bronius
Butkevičius Algirdas

Pauža Bronius

Požela Juras

Saulis Vytautas

Simulik Valerijus

Sinkevičius Rimantas

Lenkų frakcija

SUSILAIKĖ: 
Jedinskij Zbignev

Kravčionok Vanda
Kvetkovskij Juzef
Mackevič Michal
Narkevič Jaroslav
Rozova irina
Talmont Leonard
Tamašunienė Rita

Kiti

NEDALYVAVO

Venckienė Neringa DKF

Puteikis Naglis MG
Bartkevičius Kęstutis TTF

Dombrava Algimantas TTF
Komskis Kęstas TTF

Mazuronis Andrius TTF

Mazuronis Valentinas TTF
Baltraitienė Virginija DPF
Birutis Šarūnas DPF
Graužinienė Loreta DPF

Keli pastebėjimai: 

1. Tvarkos ir teisingumo frakcijos narių 5 balsavo už, o 5 - nedalyvavo balsavime.

2.  Loreta Graužinienė ir Naglis Puteikis, kurie bando skelbtis, jog palaiko referendumą - balsavime nedalyvavo.

3. Darbo partijos palaikymas man asmeniškai primena gero ir blogo policininko žaidimą. Jie juk yra valdantieji. Kas galėtų paneigti, kad DP su socdemais susitarė ir pasidalino rolėmis?

4. Realiai už referendumą nuosekliai pasisakė Drąsos kelio frakcija, ypač Aurelija Stancikienė ir Algirdas Patackas; Tautininkų sąjunga; Žalieji valstiečiai; eilė visuomeninių organizacijų ir sąmoninga lietuvių tauta bei Lietuvos piliečiai.

5. Lietuva privalo išlikti. Ilgainiui mes nugalėsime moderniuosius stribus, o pastarieji atsakys už savo veiksmus. Dabartinė teisinė, politinė sistema veikia tiek pat už lietuvių tautą, kaip ir LTSR laikais. Ty - prieš mūsų tautą. 

Išjunk televizorių

Televizija yra viena efektyviausių masių valdymo priemonių. Čia ne kokia popierinė ar internetinė spauda, kada žmogus turi norėti skaityti. Televizija šiame modernistų pasaulyje yra patogi. Atidirbęs 8-12h eilinis lietuvis įsijungia fone televizorių, gali sėdėt ant sofos, kimšti maistą, apsimesti, kad bendrauja su šeima ir klausytis tai, kokią programą jam suformavo valdančioji dauguma.

Aš pats televizijos beveik nežiūriu (išskyrus laidas, kuriose dalyvauja mano bendražygiai ar retomis kitomis išimtimis) nuo 2008-ųjų metų, kada asmeniškai pajaučiau, kaip žinios iškaipo faktus - nuo pilnametystės. Mano aplinkoje (pagrinde - folkloru, etnologija, istorija, roko/metalo muzika ar politika/nacionalizmu) beveik niekas jo nežiūri taip pat. Todėl iš ties nustebau, kai išgirdau, kad kovo 11-osios tv3 laidą žiūrėjo milijonas tautiečių.

O ką rodo lietuviškoji televizija? Absoliuti propaganda. Paskutiniu metu ypač daug pasisakymų prieš žemės referendumą. Šioje purvo lavinoje dalyvauja ir mūsų mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamas nacionalinis transliuotojas. Komisarai, valdantys Lietuvoje, baisiai išsigando surinktų parašų, todėl dabar plauna smegenis mūsų tautiečiams. Dar pridėkime visokias banalybes, pseudoelito skandalus ir gauname pilną vaizdą - taip sistema programuoja jus. Ką galvoti, kaip gyventi, kokius sprendimus priimti.

30% Lietuvos gyventojų pasitiki žiniasklaida. Taigi jie ir išrenka tuos, kuriuos jie yra užprogramuoti išrinkti. 30% tiki, kad referendumas dėl žemės atstovauja rusų interesus, o Landsbergiui turime dėkoti už nepriklausomybę(nuo Rusijos). Ir sistemos užprogramuoti jie išrenka tai, ką reikia išrinkti, balsuoja taip, kaip reikia balsuoti. Ir gyventi pagal MIP propagandą yra patogu, nereikia imtis atsakomybės. Išgerk alaus, atsisėsk ant sofos ir paklausyk kaip Qbilius suvaldė krizę, eik į rinkimus, priekaištauk tiems, kurie išdrįso pasinaudoti smegenimis. Televizija jums nupieš patogų iliuzijų pasaulį.

Tačiau ar jums to reikia?
Laisvas žmogus galvoja savo galva.
Išjunk televizorių, abejok viskuo, analizuok pats, susirask visą informaciją, gink laisvą internetą.

2013-ieji pokyčių metai

2013-ieji tikriausiai buvo geriausi metai mano gyvenime. Kaip tautiniam judėjimui lemtingi 2008-ieji, taip man - 2013-ieji - permainų metai. Vienos permainos svarbesnės, kitos - mažiau svarbios. Tačiau yra viena - svarbiausia - Alkoholio atsisakymas.  

Tai - bene svarbiausias pokytis ne tik per metus, bet ir turbūt per gyvenimą, nes tai yra visų pirma virsmas iš plevėsos į pilnaverį žmogų - nugalėtoją. Na o taip pat šis virsmas davė ir praktinių rezultatų. Gavau nemažai laisvo laiko, kadangi bereikšmius tūsus pakeičiau kita veikla(nors siekiau išlaikyti bedravimą su draugais).

Likusį laiką investavau pagrinde į dvi sritis: mokslą ir žinias. Šiais metais pavyko pagaliau pajudinti kiek užleistus (gal greičiau dėl kitų veiklų, tačiau ir dėl buvusio įdingo gyvenimo būdo) mokslus universitete. Išsitaisiau susikaupusias skolas ir nusistačiau universitetą kaip prioritetą.

 Žinios. Per šiuos metus gavau tiek informacijos, jog atrodo, kad anksčiau buvau aklas, o dabar - regiu. Susigaudau kas vyksta pasaulio politikoje ir kodėl. Tai laikau turbūt didžiausiu patobulėjimu, į kurį investavau turbūt daugiausia laiko. Galiu pridurti, jog žinojimas ir matymas nėra jau toks didelis džiaugsmas, nes mano pozicija tampa nebepatogi kitų kolegų, draugų komforto zonai, o tai sukelia pykčių ir pan.  Kartais net pagalvoju - ar negeriau yra užsimerkti ir džiaugtis gyvenimu - plaukti pasroviui, gyventi apatijoje, negalvojant apie savo paties bei vaikų ateitį. Bet tokia pozicija ilgai neužsilaiko. Mano mieloji Augustė man pasakė, jog aš negalėčiau taip gyventi ir tikriausiai ji yra teisi.

Beveik kas savaitę - virš 50 kartų šiais metais rašiau savo mintis į tinklaraštį. Kartais tai būdavo mėgstama citata, kartais - užsienio įvykių apžvalga, kartais - puiki daina, o kartais atsišaukimai/ideologiniai tekstukai apie tai, kokioje padėtyje esame. Taip pat per metus parašiau ir kelis rimtesnius straipsnius, taip pat įkėliau, mano galvoje, geriausias Dzūko dienoraščio vietas. 

Per šiuos metus  pirmą kartą skridau lėktuvu, aplankiau mamą Norvegijoje. Ten taip pat išmokau važiuoti dviračiu. Žadėjau aprašyti kelionės įspūdžius, bet taip ir neaprašiau. Kodėl paminėjau tokį menkniekį, kaip išmokti važiuoti dviračiu? Todėl, kad tai buvo kelerių metų pasižadėjimas naujiems, kuriuos (greta su kitais) neišpildžiau iki šių, vidinės revoliucijos metų.

Šiais metais įstojau į L.T.S. Korp! Neo-Lithuania. Visiškai nesigailiu dėl to, nors tai pareikalauja ir nemažai mano turimo laiko, o grąžos ne visada duoda tiek, kiek norėčiau. Tačiau ten susipažinau su puikiais žmonėmis, su visiškai nauja kultūrine aplinka, įgavau žinių. Jeigu žiūrėti į korporacijos ištakas -atėjau į ten, kur ir turėjau būti.

Šiais metais taip pat mečiau man pabodusį darbą, išsilaikiau apsaugos darbuotojo kursus. Truputį sveikiau maitinuosi ir šiais metais truputį daugiau sportavau, tačiau čia tikrai yra kur tobulėti. Šiais metais pradėjau kreipti dėmesį į tai, kaip aš atrodau. Iš neformalaus stiliaus mane vis dažniau buvo galima pamatyti su tvarkinga apranga.

Šiais metais, kaip ir praėjusiais, skyriau nemažai laiko tautinei veiklai. Vis dar vadovauju LTJS Kauno skyriui, jo veiklos ataskaita - čia. Tuo tarpu mano veikla LTJS'e, žinoma, tuo neapsiribojo. Kovo 10d. vyko LTJS visuotinis narių susirinkimas, kuriame savo einamas vicepirmininko ideologijai pareigas perleidau mano itin gerbiamam draugui ir bendražygiui - Edmundui. Pastarasis neseniai išleido knygą, kurią reikia (ne būtų gerai, ne reikėtų, bet REIKIA!) perskaityti. Baigęs šias pareigas - gavau naujas. Buvau Mindaugo Sidaravičiaus valdybos nariu, atsakingu už skyrių veiklą ir narius. Pavyko šį tą nuveikti, šiek tiek kremtuosi, nes nepavyko įgyvendinti veiklos plano (atsirado tokių nenumatytų dalykų kaip referendumas ar pan.), na išbuvau ne pilną kadenciją ten. Taip pat tikiu, jog prisidėjau prie to, jog LTJS išreikšta anti-globalistinė pozicija būtų ne tik deklaracija, tačiau ir realus veiksmas. Tautininkų sąjungoje esu išrinktas į Kauno miesto valdybą, o taip pat - į Tautininkų sąjungos tarybą. Tautininkų taryboje bandysiu atstovauti tautišką jaunimą, o taip pat anti-globalistinę, socialinio nacionalizmo poziciją.

Šiais metais nutiko dar šis tas nepaprasto - pradėjau draugauti su Auguste, kuriai esu itin dėkingas. Ji - geriausia draugė, bendražygė, mylimoji, pozityvi kritikė ir patarėja, ramstis sunkią minutę, filosofijos ir linksmybių kolegė. Ačiū tau, kad esi.

Šie metai buvo iš tiesų įspūdingi, progreso metai. Jaučiuosi stipriai paaugęs bene visose man svarbiose srityse. Norėčiau padėkoti savo mamai, tėvui, Augustei, blaiviems kolegoms (ypač Vaivai, Edmundui, Motiejui), draugams iš alkofronto (kad pakenčiate mane) ir bendražygiams.

Kokie bus kiti metai?

Sveikesni, mažiau laiko nerimtiems darbams ar straipsniams, daugiau laiko ateičiai, šeimos ir ateities kūrimui, ilgalaikę naudą duodančiai veiklai. Iš visuomeninės veiklos daugiau pereisiu į politinę veiklą. Planuoju padaryti keletą darbų, jog prieičiau prie vieno gyvenimo etapo pabaigos metų gale.

Būk sveika, auksine saule!

Sveiks, mėnuli, vėl suspindęs,

Dailų veidą vėl parodęs,

Būk sveika, auksine saule,

Vėl pakilus, patekėjus!

Mėnuo iš akmens ištrūko,

Iš uolos išėjo saulė,

Aukso gegute pakilo,

Balandžiu sidabraplunksniu

Grįžo vėl į savo vietą,

Į ankstesnį kelią savo.

Patekėk kas rytą, saule,

Šviesk nuo šios dienos per amžius!

Neški mums visiems sveikatą,

Į rankas pasiųsk mums lobį,

Duok laimikį mums tarp pirštų,

Laimę siųsk ant valo galo!

Tai keliauk dabar laimingai,

Eik sveika keliu savuoju

Ir, gražiai išrietus lanką,

Vakare džiaugsmingai leiskis!

Žengus žingsnį į sveiką gyvenimą, man Edmundas ir Vaiva padovanojo knygą, atspindinčią mūsų rasės didybę. Tai - Kalevala. Kelios jos eilutės susišaukė su šia diena. Būk pasveikinta, auksine saule!