Tomo Skorupskio blogas

Tomo Skorupskio blogas
Rodomi pranešimai su žymėmis Etnokultūra. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Etnokultūra. Rodyti visus pranešimus

2015 m. lapkričio 21 d., šeštadienis

Europa Calling

Mano Europa niekuomet nebuvo tokia, kokią mums bando nupiešti kuoktelėję savižudžiai. Mano Europa – tai Tradicijos Europa su visa jos didinga istorija, su visu nemirtingu menu, kultūra, per ilgus amžius susiformavusiais ir nusistovėjusiais papročiais, didžiajai vakarų europidų atšakai būdingu gyventojų išvaizdos tipu. - V. Michalovskis



[Vertimas iš vokiečių kalbos]

Your heart is in Rome,
To another Paris,
London, Berlin
Den Haag and Madrid
Old Europe
Has many hearts,
Has many crowns,
That never dim.

Say Moscow and feel:
You are alone
Bid New York
And you are
in a foreign land.

Shangai, Benares
are adventures,
Sydney and Rio;
A greeting from afar.

Wherever your dream
takes you,
Always you will return,
Home to Athens
To Vienna or Oslo.

Just say: Europe
And listen to your Heart.

-George Forestier (from "My Song for Europe")

Don't you see the tide is turning
Towers tubling to the ground
Can't you see the world is burning
The spirit's waiting to be found

Don't you know a fire's burning
Since the ancient times of Rome
Don't you hear Europa calling
For him who leads the children home

Can't you hear the thunder roaring
It's time to wake up from that sleep
Can't you hear Europa crying
Her painful longing to be freed?

Don't you know a fire's burning
Since the ancient times of Rome
Don't you hear Europa calling
For him who leads the children home


2013 m. rugsėjo 7 d., šeštadienis

Būk sveika, auksine saule!





Sveiks, mėnuli, vėl suspindęs,
Dailų veidą vėl parodęs,
Būk sveika, auksine saule,
Vėl pakilus, patekėjus!

Mėnuo iš akmens ištrūko,
Iš uolos išėjo saulė,
Aukso gegute pakilo,
Balandžiu sidabraplunksniu
Grįžo vėl į savo vietą,
Į ankstesnį kelią savo.

Patekėk kas rytą, saule,
Šviesk nuo šios dienos per amžius!
Neški mums visiems sveikatą,
Į rankas pasiųsk mums lobį,
Duok laimikį mums tarp pirštų,
Laimę siųsk ant valo galo!

Tai keliauk dabar laimingai,
Eik sveika keliu savuoju
Ir, gražiai išrietus lanką,
Vakare džiaugsmingai leiskis!


Žengus žingsnį į sveiką gyvenimą, man Edmundas ir Vaiva padovanojo knygą, atspindinčią mūsų rasės didybę. Tai - Kalevala. Kelios jos eilutės susišaukė su šia diena. Būk pasveikinta, auksine saule!

2013 m. rugpjūčio 5 d., pirmadienis

Dieveniškėse vyko tautinio jaunimo stovykla „Mūsų šaknys — Baltai“



Tomas Skorupskis, LTJS

 
Kaip jau ketvirtuosius metus, liepos pabaigoje, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga sukvietė lietuvių ir latvių jaunimą į Dieveniškių kraštą, kur vyko stovykla „Mūsų šaknys — baltai“. Skirtingai nuo 2011-ujų ir 2012-ujų metų, šiais metais mūsų stovyklai nebuvo numatytas kultūros ministerijos finansavimas, tačiau nepaisant to — pavyko išlaikyti tokį patį aukštą stovyklos lygį. Stovyklos tikslas — per kultūrą, tiesioginį bendravimą, draugiškumą sustiprinti lietuviškas pozicijas probleminiame Vilniaus krašte, supažindinti jaunimą su baltų tikėjimu ir kultūra, stovyklos dalyviams suteikti antrosios baltų kalbos pradmenis. 
                              Kiekviena stovyklos diena prasidėdavo vėliavų pakėlimu, giedant Lietuvos ir Latvijos himnus, rytine mankšta, o pasibaigdavo vėliavų nuleidimu, dainuojant lietuvių partizanų ir latvių tautines dainas. Stovyklos metu vyko antrosios baltų kalbos pamokos. Lietuvius šiais metais suskirstėme į pradedančiųjų ir pažengusių lygį. Stovyklos pabaigoje dalyviai laikė egzaminą, kuriame pademonstravo savo įgytas žinias. Tačiau geriausias to įrodymas — baltų kalbomis susišnekantys lietuviai ir latviai prie vakarienės stalo ar ryte visų baltų giedami valstybiniai himnai. 

                             Stovyklos metu dalyviai žaidė senovės lietuvių žaidimą — Ripką, kuris susilaukė nemenko populiarumo, taip pat tinklinį, šaudė iš lanko. Stovyklos metu mokėmės žaidimų, ratelių, partizanų ir lietuvių liaudies dainų. Kiekvienas stovyklos dalyvis galėjo išmokti groti kanklėmis, dūdele, išmokti pinti vyteles, galėjo pasigaminti norimą gaminį iš žalvario, vyko keramikos užsiėmimai. Pirmosiomis stovyklos dienomis mus aplankė net dvi rekonstruktorių komandos. Vieni iš jų pravedė paskaitą apie baltų ginklus ir šarvus, o kiti parodė kovas, bei, kartu su stovyklos dalyviais, pravedė įtraukiančius žaidimus. 
                              Stovyklos dalyviai nuėjo vidutinės kategorijos žygį po Dieveniškių apylinkes. Stovyklautojus suskirstėme į kelias komandas, kurioms davėme užduotis. Paskutinį vakarą, prie laužo, šios grupelės turėjo atlikti savo sugalvotą vaidimą, o taip pat padainuoti dvi dainas gimtąja kalba, bei vieną — antrąja baltų kalba. Vyresni LTJS nariai, kartu su latvių nacionalistais turėjo diskusiją, kurioje pasikeitė patirtimi, aptarė esamas problemas ir sukūrė ateities planus. Po stovyklos mūsų valdybos pirmininkas išvyko į stovyklą Latvijoje, kur įgytas žinias pristatys kitiems lietuviams ir jas panaudosime mūsų judėjimui.  Pirmosiomis stovyklos dienomis turėjome baltišką ugnies apeigą, o sekmadienį pabudinome visą miestą su lietuviškomis dainomis darnia kolona žygiuodami į vietines mišias. 

                             Šiais metais mūsų stovykla stipriai paaugo. Paaugo ne tiek išskirtine programa, kiek savo žmonėmis. Tautinio jaunimo stovykla Dieveniškėse jau tampa tradicija, kuri nėra priklausoma nei nuo valdžių kaitos ir finansavimo, nei nuo mūsų narių kaitos, nei nuo jokių kitų aplinkybių. Tol, kol turime tokį būrį bendraminčių, tol, kol mūsų organizacijos vis dar neuždraugė, mes sakysime tai, ką ir sakome nuo pat pirmosios stovyklos: 

Lietuvos teritorija yra vientisa, nedaloma.
Lietuvių tauta — šios žemės šeimininkai.
Šalčininkų kraštas buvo, yra ir bus lietuviškas!

 Publikuota: Patriotai.lt , Alkas.lt 









2011 m. gruodžio 22 d., ketvirtadienis

Žiemos saulėgrįža - apsivalymas

Baltiškoji žiemos saulėgrįža - saulės virsmas, senųjų saulės metų pabaiga ir naujų pradžia. Tai - apsivalymo laikotarpis. Apsivalykime save nuo besibaigiančių metų purvo, siekime dvasios aukštumo ir stiprybės!



Dvasinė revoliucija - tautinė evoliucija!

2011 m. gruodžio 20 d., antradienis

Dambrelis kaip priemonė mesti rūkyti

Tomas Skorupskis
Gruodžio 20, 2011
 Viena iš rūkymo priežasčių ir kliūčių mesti rūkyti – neturėjimas ką veikti laisvą akimirką, pavyzdžiui, kai lauki draugo, su kuriuo turi susitikti, yra „langas“ tarp pamokų ar paskaitų. Tą akimirką žmogus jaučia tuštumą ir galvoja: reikia parūkyti kol sulauksiu „dalyko x“.  Šiuo atveju rūkalai yra patogūs, nes jie parduodami kompaktiškose dežutėse, kurias visada turi su savimi.
Vis dėl to beveik kiekvienas rūkalius, jeigu galėtų gražinti laiką atgal į tą metą, kada surūkė savo pirmają cigaretę – nepradėtų. Beveik visi rūkaliai galvoja apie rūkymą ir bando mesti rūkyti.  Siekiant išvengti vieno iš rūkymo metimo padarinių – norą rūkyti dėl neturėjimo ką veikti – siūlau nusipirkti, pradėti nešiotis ir mokytis groti dambreliu.

Dambrelio privalumai prieš cigaretes:

1. Finansai. Nors dambrelių kainos yra įvairios, jums užteks ir pačio paprasčiausio, kurio kaina nesiekia 30 litų. Būtent tiek vidutiniškai vienas žmogus išmeta rūkalams per savaitę.
2. Sveikata. Rūkymo pakeitimas grojimu suteikia išskirtinę galimybę nebūti vienu iš keturių milijonų žmonių, kurie miršta nuo rūkymo ir su tuo susijusių ligų.
3. Kompaktiškumas. Dambrelis puikiai telpa į švarko kišenę, o taip pat niekada nesibaigia ir nereikia jo pastoviai ieškoti ar skolintis iš kitų dambrelininkų.
4. Teisėtumas. Dambrelį galima įsigyti ir naudoti net ir nepilnamečiams.
5. Patogumas. Groti dambreliu galima ir uždarose patalpose, ir viešose vietose.
6. Nauda visuomenei. Dambrelio garsas yra malonus ausiai, o ilgiau besimokantys groti šiuo instrumentu gali sugroti ištisus meninius kūrinius. Einant į darbą,universitetą,mokyklą, laukiant stotelėje autobuso dambrelio garsai sukels praeivių šypseną, o ne, pvz., kosėjimą ar piktą šnairavimą.
7. Nauda asmeniui – išmoksite groti dambreliu. Neatmetama, jog susižavėjus šiuo instrumentu, gal būt  susižavėsite ir mūsų tautine kultūra bei kitais instrumentais.
8. Karjeros galimybės. Grojant dambreliu jūsų galimybė būti pakviestam į folkloro grupes padidėja keliariopai, lyginant su cigarečiu rūkymu. Negana to, jei tave darbdavys pastebės grakščiai rūkantį,  vargu, ar tai bus papildomas argumentas apsisprendžiant priimti į darbą, skirtingai negu gražiai grojant dambreliu. Priėmimo į darbą šansas dar padidėja, jeigu darbdavys – tautininkas, kuriam rūpi lietuviška tautinė kultūra.
9. Meilės reikalai. Dambrelis neišskiria nosį užsiimti verčiančio kvapo, todėl šansai pagrojus dambreliu susilaukti mylimo žmogaus bučinio padidėja.

Daugiau apie dambrelį:



Publikuota: Alkas.lt, LTJS blogas, sXe Lietuva