Bauska declaration - alliance of Baltic states nationalists

2013 08 26 Bauska declaration was signed by three main Baltic nationalists parties from each country. 

Lithuania - Tautininkų Sajunga ( eng. Nationalists union)
Latvia - Nacionālā apvienība Visu Latvijai! ( eng. National Alliance All For Latvia!)
Estonia - Eesti Konservatiivne Rahvaerakond ( eng. Conservative People's Party of Estonia)



Actual text of the declaration in English:

We affirm the supremacy of our national sovereignty over the supranational institutions and we stand against any attempt to absorb our independent nation states by any kind of European Super State.

We see the immigration policies of Western Europe as a warning example. The demographic situation in our countries does not allow any new massive immigration into our lands.

We hold the values of family and patriotism to be fundamental, despite of the looming ideas of cultural Marxism, postmodernistic multiculturalism and destructive liberalism. Our honour and love for our homelands will not let us walk the path of cosmopolitanism.

We consider the independence of our economies to be just as important as our political independence. We are ready to combat the foreign financial influence in our countries and we see only Estonian, Latvian and Lithuanian capital as a basis of our national prosperity.

We demand from our governments an upright and straight answer to any violation of our sovereignty and any intrusion to our internal affairs, which are continually undertaken especially by Russian authorities and followed by other effectors of imperialistic policy as well. Our national languages, borders and glory of our heroes are sacred and cannot be subjects to negotiation.

We stand firm to the demand of compensations for occupation by Soviet communist regime. Acknowledgement of the occupation and full compensation for it should serve as a fundamentum for more confidence between neighbours and as a guarantee against any other occupation and aggression to recur.

We aknowledge the necessity of physical defence of our peoples against armed violence and the need to build three strong military forces, encouraged by national defence spirit, able for independent combat, but always ready to assist each other.

We believe however that a fight against external dangers and global challenges would be in vain until our national pride, spiritual unity and faith into ourselves have been restored. Only that way can we solve the demographic problems that threaten us from inside.

We are ready to stand as vanguard to a new national awakening that must restore this strength in our veins. We will heed the call of nationalism, convey its positive meaning, and spread it within our living nations, within national education and creative culture, in particular.

We pledge to cooperate in our passions and actions, for our unity is a key to invincibility. We will visit our events, make joint statements if necessary, support information exchange, cultural and economic cooperation programs, and stand together against external threats. Our close and warm relations can build a bridge between different languages to share common feelings while we lie besides on the shore of Baltic sea.

Let the signing of this declaration be a symbol of our heartfelt and flaming relationship!

Wake up, Baltic states!

Eesti Konservatiivse Rahvaerakonna esimees Mart Helme
Eesti Konservatiivse Rahvaerakonna juhatuse nimel Ruuben Kaalep
„Visu Latvijai!“ līdzpriekšsēdētājs Raivis Dzintars
„Visu Latvijai!“ valdes loceklis Jānis Iesalnieks
„Visu Latvijai!“ valdes loceklis Jānis Dombrava
Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila
Tautininkų sąjungos vicepirmininkas Julius Panka

Lietuviškai

Merginos tautininiame judėjime (Ištrauka iš BH/C18 zino "Kraujas ir garbė")

Susipažinimo tikslais pasidalinsiu ištrauka iš skinheadų leisto zino "Kraujas ir Garbė" 4 numerio. Ištrauką radau ir perkopijavau iš E.Girskio "Keturi". Verta pastebėti, kad nors čia kalbama apie merginas tuo laiku populiarioje skinų subkultūros/judėjimo terpėje, tačiau ištrauka naudinga ir kalbant apie šiandienos judėjimus ir merginų vaidmenis juose.

„Skingirl Lietuvoje

Jų nėra. Taip, kažkada jos buvo, tačiau šiuo metu nėra. Vienos susituokė, kitos pasitraukė, trečios aprašė jų tokiomis nebelaikyti. Gaila... Aišku, kai kas gali pradėti priekaištauti ir sakyti, kad ta yra „tikra skingirl“. Deja, šukuosena, Bomberis su trispalve ir kerzai su baltais raiščiais nieko nereiškia. Merginos šukuosena net gali būti „chellsea“, bet jeigu toje galvoje nieko nėra, tai viso labo ji – „5 minutes fashion.“

Kiekviena skingirl visu pirma yra moteris, kuri turi atsiminti, jog jos pagrindinė pareiga – pratęsti Tautą ir Rasę. Juk visiems aišku, kad anksčiau ar vėliau ji taps Baltąja Motina.

Dabartinis skingirl įvaizdis Lietuvoje – jauna nepilnametė, puikiai atitinkanti pankų gyvenimo budą: gerianti daugiau nei didžioji dauguma vaikinų, rūkanti daugiau nei vaikinai ir galvojanti: „Jei pražergsiu savo kojas bet kuriam, būsiu tikra skingirl“. Nors pagal išvaizdą ir atitinka skingirl kriterijus, tačiau tokios „barbės“ Judėjimui garbės nedaro ir nėra labai reikalingos. Tokį susiformavusį įvaizdį reikia keisti.

Štai Baltarusijoje autoritetingi judėjimo nariai neapsikentę analogiškų vietinių

merginų poelgių, išmetė jas visas iš Judėjimo. Galbūt ir Lietuvoje reiktu taip pasielgti, gal tai duotų judėjimui daugiau naudos...

Tačiau... Mes tikimės, jog i mūsų tarpą įsilies nauja merginų karta, kurios taps

skingirl ne tik šukuosenom ir aprangos stiliumi, bet ir mintimis, poelgiais ir darbais, tuo atvesdamos į tikrąjį kelią ir dabartinę „5 minutes fashion“ merginų kartą. “

Tautininkų sąjunga jungiasi su Tvarka ir teisingumu?

Ne. Tautininkų sąjungos ir Tvarkos ir teisingumo partijos susijungimas nebuvo ir nėra net svarstomas. Šios partijos nesijungs į vieną politinę partiją. Yra svarstomas vienas iš variantų, kad galbūt galima būtų eiti platesne koalicija į rinkimus, thats it. Aš iš esmės esu gana skeptiškas tokiam variantui, nes iš tiesų Tvarka ir teisingumas nėra man jokie autoritetai. Balsavimuose TS Taryboje balsavau taip pat atitinkamai. Tačiau tokia žinia sukėlė didžiules audras internetuose. Visokie asmenys, kurie yra tautininkų konkurentai(ar partneriai su nuoskauda?), nekentėjai ar priešai pradėjo pulti tokį sumanymą. Pabandžiau pamodeliuoti kelis tokius atvejus:

(vardai, situacijos visiškai išgalvotos ir neturi nieko bendro su realybe)

1. Aš - Linas. Esu internetinis nacionalistas. Kartais nueinu į diktatūros koncertą. Taip puikiai realizuoju savo pažiūras.  Tokiam jeigu eitumėm vieni būtų blogai, nes nieko nelaimėjom (galimai), jeigu eitumėm kartu - OMG eina su kažkuo! Nelabai smagu būtų jam, jeigu tautininkai pradėtų daryti įtaką. Taip įrodytų, kad nacionalizmas turi būti realizuojamas politiškai, o ne internete rašant komentarus.

2. Aš - Audrius. Esu konservatorius. Laikau save patriotu ir esu už daugiau integracijos į Europą. Tiek tautininkai, tiek TT yra nenaudingi mano mirštančiai partijai. be Tautininkų TT gali nesurinkti savo 5% ir balsai ilgainiui gali išgelbėti mirštančią partiją. Dar blogiau būtų, jeigu sutvirtėtų tautininkai. Tada ne tik TS-LKD pabyrėtų, bet ir nemaža dalis elektorato suprastų, kad TS-LKD nėra jokie tradicinių vertybių šalininkai. Junkevičienės brolis galimai suka neblogą verslą Rusijoje, o remta prezidentė jau paskelbus nepriklausomybę dar galimai sėdėjo su Burokevičiumi, o mūsų pačių partija sudarinėja koalicijas su koloradkėm pasipuošusiu Tomaševsiu. Bet mes privalome neleisti jiems laimėti rinkimų/sustiprėti. Apkaltinkim juos tuo, kuo dalis konservatnikų visad patiki - apkaltinkim juos prorusiškumu.

3. Aš - Valdas. Esu kairysis nacionalistas. Savo laiku priklausiau Tautininkams, o taip pat ėjau į rinkimus kartu su asmeniu, kuris vėliau perėjo į Liberalus. Išėjau iš Tautininkų sąjungos, nes susidūriau su politine kova. Išėjęs radau pritarimą dalies patriotų tarpe, kurie minkščiau žiūri į Rusiją, o kartu yra labai naudingi. Turi visokius ten portalus. Maniau, kad išeidamas sužlugdysiu tautininkus, tačiau nepavyko. O dabar dar jie kelia pretenzijas gauti vietų parlamente. Tokiu atveju mano išėjimas taptų beprasmis. Nors pats susidėjau su žmonėmis, kurie džiaugiasi Krymo statuso pasikeitimu, tačiau apkaltinsiu tautininkus idealų išdavyste. Eisiu parašysiu komentarų po konservatorių siena apie tai, kaip džiaugiuosi, kad išėjau iš partijus. Mane palaikins visokiausi liberalai, kuriems visada stengiausi oponuoti (ne_idealų_išdavystė).

Mėgstu sakyti, kad jeigu oponentai mus giria, reiškia darome klaidą. Šiuo atveju tie, kurie nebekreipdavo dėmesio į tautininkus, pradėjo puolimą. Gal verta apsvarstyti ir savo balsavimą?

Tomas Skorupskis: Būkime pirmieji naujosios Europos vėliavnešiai

Patriotai, sveikinu visus su Vasario 16-aja, Tautinės Lietuvos valstybės gimtadieniu!

Aš nekalbėsiu apie mūsų valdžią. Jūs ir taip žinote, jog tai - greičiau verslininkai, negu mūsų tautos atstovai, o jų politika dažniau yra šeimininkų komandų atkartojimas, negu mūsų interesų atstovavimas ir gerovės tautai siekis.  

Neketinu daug kalbėti ir apie šiandienos Europos "lyderius". Apie juos dar rašys istorijos knygos, kaip apie tuos, kurie vos nepražudė vakarietiškosios civilizacijos, besivadovaujant pelno ir kultūrinio marksizmo idėjų mišiniu.

Vaivos Girsienės nuotr.

Aš kalbėsiu apie didelius dalykus, apie idėjas. Šiandien prieš mūsų akis - mirštanti liberalizmo ideologija. Liberalizmas, dominavęs paskutinius dešimtmečius , susidūrė su neįveikiamu jam priešu - realybe. Šį susidūrimą paskatino atėjūnai, plūstantys iš trečiųjų Europos šalių Merkel kvietimu. Daugeliui vakar dienos liberalų teko nusiimti rožinius akinius, kuomet jie susidūrė gatvėje su jaunu, kovingai nusiteikusiu musulmonu. Įvairūs integracijos projektai sėkmingai sugebėjo padaryti tik vieną dalyką - praturtinti projektų vadovų kišenes, tuo tarpu imigrantams jie suteikė atvirkštinį efektą - radikalizavo imigrantų grupes. Jos dabar juokiasi iš jūsų ideologijos, minkštieji ir pūkuoti  Vakarų Europiečiai,  o nemaža dalis jūsų vietoje kovos, geriau užsisuks nuo problemos, nueis į kokį klubą, kad nuo patirtų nemalonumų pabėgtų į alkoholio, lengvųjų narkotikų, blizgančių dekoracijų aplinką.

Taip, šiandiena mums iš tiesų meta ne vieną iššūkį. Tačiau kartu tai - naujosios galimybės lietuvių nacionalizmui. Imigracijos klausimas yra toks akivaizdus, kad nepaisant daugelio abejingų, sugebėjo išjudinti žmones. Tik pagalvokite kodėl stumiamas multikultūrinės valstybės modelis? Kodėl naikinamos ribos tarp šalių? Kodėl yra žalojama gamta? Ogi dėl pelno. O ar tikrai verta atiduoti viską - Tėvynę , identitetą, socialinius modelius vien dėl stambiųjų korporacijų pelno iš pigios darbo jėgos, bei kelių žolės prisirūkiusių neobolševikų fantazijų?  Ar tikrai atsisakyti tautų ir gamtos vardan korporacijų pelno, įvardinamo kaip ekonominis augimas - verta?

Šiandien Europos civilizacija renkasi tarp išlikimo ir išnykimo. Nors dažniausiai esame  suvienytosios Europos skeptikai, mes , nacionalistai, esame ta jėga, kuriai iš tiesų rūpi Europos civilizacijos išlikimas. Mes matome, kaip kelių Europos išdavikų vardu žudoma ištisa civilizacija.  Mes matome realybę, didžiules problemas Europos Sąjungoje. Europos Sąjunga atėmė iš mūsų laisvę, tačiau nesugebėjo mums mainais duoti net bendro ir tvirto Europos balso. Mes matome, kad dabartinė Europos sąjunga neturi nieko bendro su Europa.  Europos sąjunga nebegesugeba atlaikyti šiandienos iššūkių. Europai reikalingas troškimas gyventi ir mes galime atnešti jai tokį troškimą.

Tapkime pirmieji naujojoje Europoje - Rimtai pažvelkime į mūsų kovą, patriotai. Atsisakykime į tai žiūrėti kaip į hobį, kaip į pramogą, prisiimkime atsakomybę už mūsų ateitį. Susigrąžinkime politinį nacionalizmą.  Mes esame pirmieji naujosios Europos vėliavnešiai. Ir kartu, būdami pirmieji, esame dažnai nesuprasti, kaip kad būna nesuprasti visi, kurie neša pažangias laikmečiui idėjas. Mes kalbame apie tikrą Europą, kuri bus atkovota iš ją pardavusios politinės klasės. Tegul mūsų Europa pasauliui tampa tokia, kaip Europai yra Šveicarija - nepriklausomų valstybių bendruomenė, kuri nesivelia į svetimus konfliktus, tačiau gina kiekvieną mūsų Europos šalį kaip savą - ar tai būtų Lietuva, Ispanija ar Ukraina.  Tautų Europa - toks turėtų būti musų galutinis tikslas. Per Baltijos šalis ir Ukrainą, į visos Europos Rekonkistą.

Bendražygiai, jau netrukus prasidės mūsų eitynės. Esu tikras, kad mūsų šūkiuose šiandien skambės ir šių didvyrių balsai. Mūsų didžiavyriai, paguldę galvas už Lietuvą, mūsų vėliavose žygiuos su mumis šiandienos žygyje.  Už mūsų tautą, Už mūsų civilizaciją, už mūsų kultūrą, už lietuvišką Lietuvą - vienintelius mūsų tautos namus.

Dabar Kauno gatvės ramios ir tylios, jos pavargo nuo netikrumo, veidmainiškumo sklindančio iš visokiausių politikierių kalbų. Kaunas ilgisi ryžto, skardžių jaunų žmonių balsų, pastiprintų mūsų didvyrių dvasios. Bendražygiai,  Iškelkime galvas , išdidžiai žygiuokime pro mūsų miestą, tvirtai suspauskime lietuvių vėliavas, kurios papuoš mūsų darną gretą.

Visas pasaulis turi daugybę turtų. Tačiau Didžiausias Mūsų turtas  - mūsų žmonės. Ta kirpėja, kuri renka parašus dėl svarbių tautai iniciatyvų referendumuose, tas istorijos mokytojas, kurio dėka eilės jaunų žmonių užsidega meile Lietuvai ir lietuviškumui, tas jaunas aktyvistas, tapęs eisenos savanoriu. Ir dėl mūsų tautiečių, Vardan mūsų žmonių - mes kovosime , Mes niekados nepasiduosime, niekados nepavargsime. Nes  jeigu verta dėl ko nors šiame pasaulyje kovoti, tai tik dėl mūsų žmonių, tik dėl mūsų tautos ir mūsų vaikų ateities.
Lietuva - lietuviams!

(C) Deimante Piraitytė (Miško archyvas)

Mintys kyla įvairios

Konservatoriai ir socialdemokratai. Atrodytų, amžini varžovai politikoje. Dvi grandiozinės politinės jėgos, dešinieji ir kairieji, savotiška alfa ir omega Lietuvos politikoje. Vieni pozicijoje, kiti opozicijoje. Vieni komunistai, kiti vagys. Kiekvienas yra verčiamas pasirinkti pusę. O ar tu, Lietuvos pilieti, turi nuomonę apie laisvės premiją V.Landsbergiui/Visagino Atominę elektrinę/Druskininkų aferą/Mažeikių naftą/Landsbergienės darželius?
Šiaip viskas gerai turbūt, bet mintys kyla įvairios.

1.

Kas galėtų paneigti, jog abi šios tradicinės jėgos, yra stipriai susitepusios, ir tiesiog pasidalinusios įtakos zonomis valstybėje? Juk abiejų grupių žmonės dalyvavo laukinėje privatizacijoje, tikriausiai visi žino tam tikrus korupcinius oponentų žygius. Ir laikosi gražaus susitarimo - netrukdyti vieni kitiems dirbti. O jeigu kažką paviešina vieni, kaip tarkime Druskininkų aferą, tai kiti atsilygina tuo pačiu , pvz. Landsbergienės turtai. Vėliau arba randa nuteistuosius, arba sukuriamos specialiosios komisijos ir visi pamiršta tyrimus.

Tačiau įsivaizduokite, jog į smėlio dėžę bando patekti nauji žaidėjai. Jie - nei kiek nėra geresni savo esme. Gal tik naglesni, tačiau neturi tokių stiprių galios svertų, todėl retkarčiais turi iš tikro kažką ir naudingo padaryti, siekiant išsaugoti savo įtaką. Bet jie irgi nori savo korupcinio pyrago dalies. Ką daro politinė klika? Susijungia prieš juos. Kas galėtų paneigti, kad būtent taip buvo su Darbo partija ir Tvarka ir teisingumu. Dabar tos partijos laikomos susitepusiomis, o va tradicinės - šventos.

O žmonės ir tiki, nes mieliau vietoje knygos renkasi televizorių, o žiniasklaidą skaito tik didžiausią. Jeigu iš viso skaito ir domisi kažkuo daugiau, negu kokiai degtinei maximoje taikomos nuolaidos.

2. Kas galėtų paneigti, jog abi šios partijos yra tampomos už virvučių kokių trečiųjų asmenų? Panašiai juk yra Amerikoje, kur Respublikonai ir Demokratai yra finansuojami tų pačių korporacijų. Man kartais mūsų politika kelia įtarimų. Užsienio politikoje mes, kaip Europiečiai, retai kada atstovaujame Europos interesus. Greičiau - JAV. Nieko nesakau, eilėje atvejų tai nėra labai jau blogas dalykas. Bet minčių apie savarankiškumą kyla įvairių.

Kartais atrodo, kad politinė Lietuvos smėlio dėžė palikta savieigai, tačiau kuomet yra rimtesnis reikalas - tuoj abi partijos būna patraukiamos už virvučių ir balsuoja sutartinai. Taip jie balsavo dėl Euro, dėl Žemės referendumo. O štai šiandien, kol Lietuvos visuomenė svarstė, ar suteikti laisvės premiją vienam politikui ir dabinosi tautinėmis juostelėmis, mūsų dešinieji ir kairieji vėl eilinį kartą sujungė jėgas ir kartu bendru balsavimu atvėrė sienas imigrantams, taip išduodami mūsų valstybės ir visuomenės interesus. Kuomet reikia gintis nuo nacionalinių interesų - LSDP ir TS-LKD visada dirba išvien.

Galbūt teisingai sako John Morgan, kad nėra dešinės ir kairės. Yra tik liberalai ir nelibeberalai.

3.
Vakarų Europos jaunimas dabar keikia tuos, kurie atvėrė vartus imigracijai. Nemažai tenka bendrauti ir stebėti augančias tautiškumo gretas. Aišku pilna ten procesų, kurie man nepatinka, bet nepastebėti augimo tarp progresyviausio europiečių sluoksnio tiesiog negalima. Nacionalizmas tampa bene pažangiausia  platforma, jungianti jaunimą. Turbūt to ir buvo galima laukti, kuomet kairuoliškas liberalizmas patiria vieną pralaimėjimą po kito.

Europa jau gyvena tautinėmis nuotakomis, nacionalizmas seniai užkariavo internetus. Mūsų kaimynėse vyksta daugiatūkstantinės demonstracijos. Anksčiau, arba greičiausiai - vėliau, šios idėjos bus aiškiai išreikštos ir mano Tėvynėje. Juk politinė klika negali visą laiką mulkinti žmonių. Žinau, kad mes patys darome eilę klaidų ir turėtumėm labiau mokėti jas priimti. Nesu tikras dėl formos, kuria Lietuvoje triumfuos pažangiosios tautinės idėjos. Tačiau kad jos triumfuos - abejonių lieka vis mažiau.

Šiemet Lenkijoje - 70 tūkst. žmonių pasisakė už nacionalinę valstybę. Pernai dalyvavau demonstracijoje Latvijoje, kurioje dalyvavo 14 tūkst. latvių. Buvo ramus vakaras. Šiais metais buvo itin vėluoja ir tiesiog pliaupė lietus. Raivis Dzintars buvo permirkęs nuo lietaus. Bet žmonių buvo dar tūkstančiu daugiau, negu praėjusiais metais. Atėjo mūsų laikas.

Kuomet kapitalizmas patiria vieną po kitos ekonomines krizes, kuomet liberalizmą susprogdino masinė imigracija ir teroro aktai, nacionalizmas sako: Čia yra mūsų Europa, mes ginsimės! Aš visada pavydėjau savo tėvų kartai, kad jie galėjo pamatyti tautinį atgimimą 1988-1990 metais. Tačiau po truputi pamatau tai, kad mūsų laukia stulbinantis reginys. Tautų Europa, lyg šiol buvusi nustumta šalin ir prispausta, kyla ir laužo visas atgyvenusių liberalių ideologijų užtvaras. Aukščiausi idealai prisikelia.

Rusijos politinė policija padarė kratą Ukraniečių literatūros bibliotekoje Maskvoje

Rusijos politinė policija atliko suėmė 58-ių metų amžiaus N.Shariną, Ukrainietiškos literatūros bibliotekos Maskvoje direktorę. Direktorė buvo sulaikyta po to, kai politinė policija atliko kratą jos vadovaujamoje bibliotekoje. Ten jie rado S.Banderos ir kitų Ukrainos didvyrių literatūros. Nors ši literatūra nėra uždrausta Rusijoje, tačiau bibliotekos direktorė buvo apkaltinta neapykantos kurstymu, o knygos įvardintos kaip "nacionalistinė propaganda". Ukrainos literatūros biblioteka yra oficialiai veikianti įstaiga, gaunanti finansavimą iš Maskvos miesto biudžeto.  Natalija Sharina yra sulaikyta 48 valandoms, vėliau teismas svarstys ar ją areštuoti ilgesniam laikui - teigia oficialūs Rusijos šaltiniai.

Po šio Rusijos politinės policijos didvyriško poelgio suimant 58 metų bibliotekos direktorę vardan didžiosios Rusijos, Stalino ir Putino šlovės, paaiškėjo, kas iniciavo tokį reidą. Jo iniciatorius - Maskvos tarybos narys Denisas Zakharovas. Jis savo paskyroje socialiniuose tinkluose šį reidą pakomentavo taip: "Tai mano indėlis kovojant su pro-Ukrainietiškais fašistiniais šunsnukiais."
Štai šioje nuotraukoje (žr. žemiau) šis didvyris pozuoja šalia Stalino porteto, ant kaklo pasikabinęs Magen David. Kaip netikėta.

Pagal: Reconquista

Diskusijų klaidos

                      Pasidalinau aš feisbuke nuoroda, kuriame yra video su mano interviu žiniasklaidai. Atsirado toks tūlas Kęstutis Kasperavičius (ar bent taip save facebooke užsivadinęs, toliau jį trumpinsiu KK), kuris pasirodo yra nemenkas demagogas. Jis tėškė pliūpsnį keiksmų, tikriausiai dėl to, kad iškeikęs kitus žmones, galėjo pasijausti daug geresniu žmogumi. Tačiau netikėtai gavosi taip, kad įsivyravo diskusija, iš kurios galima šį tą išmokti.

Kontekstas: Anti-imigracinė akcija Kaune ir Šis video. 

Taigi, KK teigia, jog:

Ir čia jis padarė kelias klaidas:

1. Eisenos su fakelais - Eisena buvo be fakelų. Naudojome pirotechniką. Iš kitos pusės visame pasaulyje yra naudojami fakelai eisenoms, nes...NEPATIKĖSITE! tai gerai atrodo. Dėl to, kad ***SENSACIJA*** vakarais būna tamsu, o fakelų ugnis šviečia ir taip sukuria tiesiog nuostabų vaizdą ir šiltą atmosferą, puikų šviesų derinį. Ta prasme remiantis tokia logika reikėtų nenaudoti traukinių, nes Hitleris su jais vežė karius.

2. Hitlerio šukuosena. Nu ta prasme dabar kiekvieną šukuoseną, kuri yra vidutinio ilgumo ir sušukuota ant šono, kažkas vadina Hitlerio šukuosena? Oh. Vargšas tas žmogus. Nesistebiu, kad pyktį lieja feisbuke. Juk išėjus į gatvę jį puola įvairiausi naciai. Kas trečias jaunas vaikinas - su Hitlerjugendo šukuosena! O dar tie TRAUKINIAI, iš kurių visi tie naciai išlipa.

3. Eilinis sumaišymas Hitlerio ir Nacionalsocialistinės Vokietijos su Fašistine Italija. Bet tai čia dar puse velnio, nemažai žmonių vis dar naudoja komunistų retoriką siekiant paaiškinti dalykus, kurių nesupranta.

4. Žmonės, kurie kalba apie kitų žmonių išsilavinimą, nors jų nėra sutikę gyvai, bendravę su jais.  Kaltinti jaunus žmonės, kad jie ne visi turi kažkokį išsilavinimą...nes jie dar yra...jauni, dalis net nepilnamečiai, o kiti - dar studijuoja.  

 Aš džiaugiuosi, jog KK yra toks išsilavinęs, jog kalba mandagiai, pasveria ir argumentuotai pateikia savo nuomonę.  

5. Pabaigai - jis dar pasirodo yra prieš imigraciją ir kvotas. Bet matai, jam yra patogiau feisbuke kovoti, nes į realias demonstracijas eiti nenori. Jis turbūt mano -Geriau jau kaltinsiu asmenis, kurie, šiaip jau negaudami už tai jokio atlygio (priešingai, eilę problemų) bando kovoti už dalykus, kuriais tiki. Ir kaltinsiu remdamasis dalykais, kuriais nelabai išmanau. Taip jausiuosi daug geriau, patenkinsiu savo nepilnavertiškumo kompleksą užvarydamas ant kitų žmonių.

Ta prasme aš tikriausiai labiau gerbiu oponentus, kurie nuoširdžiai tiki, kad tautos nėra reikalingos, negu tokius šiaudinius patriotus. Visad darančius kompromisus. Tokius kaip nuluptus pažįstu. Bijantys pastovėti už vertybes, visad atsitraukiantys. Jūs visų pirma ir esate šių problemų priežastys.

***

Taigi, tam, kad atsakyti kažkokiam internetiniam heiteriui man prireikė išeikvoti laiko daugiau, negu kad jam išvemti savo neargumentuotas sapaliones. Feisbuke aš jam neatsakinėjau, tačiau čia norėjau parodyti pvz. Nereikia taip daryti. Jis nepateikė jokios rimtos kritikos, jo argumentacija yra juokinga. Tokiu atveju reikia kvestionuoti šaltinius ir juoktis iš jo.

Tačiau šį kartą noriu jums pateikti pvz. kaip nereikia daryti. Viena mergina, kurios vardas mums šiuo atveju nėra svarbus, gerais norais vedama, šiek tiek pakenkė pozicijai. Ty padarė taip, kaip nereikia daryti.

KK savo komentare pateikė dalyką, kuris iš viso nėra vertas diskusijos. Tai - absoliuti nesąmonė, nusišnekėjimas. Vien bandymas diskutuoti su ta nuomone jau yra blogai, nes taip nusišnekėjimą, nesąmonę paverti diskutuotinu, svarstytinu objektu. Plačiau apie tai Overtono lango metodikoje apie kurią lietuvių kalba galite paskaityti internetuose arba galite dalyvauti LTJS stovyklose ir akademijose, kur būna paskaitos apie panašius dalykus.

Bet sugrįžkime prie merginos A) pasisakymo. Taigi, ji, diskutuodama su KK, ne tik suteikia DD pozicijai diskutuotiną statusą, tačiau mergina priima dalį KK neargumentuotai primetamos retorikos. Šiuo atveju KK teigė, jog eisena atrodė hitleriška, o A) teigia, jog Hitlerio simbolika pateikiama juokais.

Šiuo atveju A), nors turėjo galvoje visai kitus dalykus(T.Kavolio mokslinį tyrimą ir tai, kad nereikia kaltinti nacionalistų dėl kartais aštresnės simbolikos) tarp eilučių patvirtino nesąmonę, kurią pasakė KK.

KK teigė, jog 2+2=5. Mes visi žinome, kad 2+2=4 ir net nesvarsytumėm KK teorijos rimtai. Kas atsitiko komentare A) , tai kad jis teigia, jog 2+2 ne visada = 5. O iš to išeina , jog kartais 2+2 gali būti = 5.

Antroji A) komentaro dalis yra ta, jog priimama, jog jaunimas padarė kažką blogo, už ką reikėtų atleisti, kad padarė kvailystę. Tai - gynybinė, o kartu ir beveik kapituliacijos pozicija. Žinant, kad KK komentaras buvo absoliučiai neteisingas ir demagoginis, tai tokia A) diskusijos pozicija, gal ir norint gero ar ieškant supratimo, tačiau pasitarnauja tik KK demagogijos įtvirtinimui.

Išvados:

1. Demagogai gonna demagog.

2. Neverta atsakinėti į neargumentuotą kritiką. Iš jos reikia pasijuokti.

3. Nėra verta diskutuoti apie tai, ar balta nėra juoda. Vien diskutavimas su neteisinga(kvaila) pozicija yra žingsnis į pralaimėjimą.

4. Reikia žinoti savo vertybes ir ginti jas. Jokių kompromisų vertybių klausimu būti negali. Čia 1 arba 0 dalykai.

5. Gerais norais kelias į multikultūrinę valstybę grįstas.

O šiaip argumentuota kritika leidžia tobulinti dalykus, leidžia visiems mums augti. Ją svarbu girdėti ir priimti. Bet šis įrašas buvo ne apie tai.

O šiaip čia iš tos pačios diskusijos keli pvz. kaip reikėtų tokioje vietoje elgtis:

Muzika

You complain about the immigration

you really make me sick

it was your vote that opened the border

you filthy hypocrite

You say one thing but do another

just how weak can one man be

You're the reason for our misery

so blame yourself and don't blame me

Rudenėlio aktyvizmai

Senokai čia nerašiau. Dar seniau čia nerašiau taip, kaip kad reikėtų rašyti blogus. Dažniau postindavau įdomius vertimus, o jeigu ir kažką parašydavau, tai greičiau jau straipsnio forma, o ne dienoraščio. Kodėl? Todėl, kad nemėgstu rašyti iš reikalo. Rašau kada turiu tam ūpą.O šį kartą jis sugrįžo po Mėnuo Juodaragio, kuriame dėka atmosferos, bičiulių, pasakiškos muzikos, pokalbių sugrįžo noras rašyti. Kaip viena draugė sakė: visi vandeniai, kuriuos pažįstu, rašo.
Čia tikriausiai reikėtų paminėti, jog mano asmeninė nuomonė neturėtų būti siejama su kuo nors kitu, negu su mano nuomone.
***
Gal po vasaros pasiilgus aktyvizmo, gal prisiminus praėjusių metų referendumą dėl žemės nepardavimo, gal dar dėl kitų priežasčių, šių metų rugsėjį pasipylė įvairūs parašų rinkimai ir peticijos. Greta to, turėsime bent kelis realius išėjimus į gatvę. Bet apie viską iš eilės.

Šimašiaus failas

Vilniaus miesto meras, Liberalų sąjūdžio gražusis veidukas, padarė dar vieną failą.Šį kartą - priėmė į savo patarėjus tokį marginalą, žydišką graužinienę Lietuvoje, Danielių. Taip, čia tas pats asmuo, kuris labai prašėsi eiti su Izraelio vėliava per Vasario 16-osios eitynes Kaune, o jam to daryti neleidus - pradėjo verkti per visus internetus, kokie čia ksenofuobai susirinkę. Žodžiu, apsikeitęs aš su juo facebook blokais, bet iš to kiek mačiau - totaliai neadekvatus žmogus. Nenuostabu, kad po Šimašiaus siena užvirė komentarų, trolinimo ir pan lavina.
Va pvz.:

Mielieji liberalai, neieškokite ksenofobijos ten, kur jos nėra, ty šūkyje Lietuva - lietuviams, ar dainoje "graži Lietuva be ruso". Neieškokite neapykantos ir juodame humore. Štai jums tikrosios zoologinės neapykantos pvz. Ir aš, kaip nacionalistas, pasisakau prieš tokį šio žydo šovinizmą.
Bet kadangi savo poste jis tiesiogiai nepasiuntė Lietuvos, tai čia tikriausiai Šimašiui ir Liberalų Sąjūdžiui viskas normaliai.

 Vienaip ar kitaip kviesčiau pasirašyti J.Ohmano sukurtą internetinę peticiją štai čia:
http://peticijos.lt/visos/71828

Talka

Nemažas būrys gerbiamų visuomenininkų susibūrė į talką, siekiant surinkti 50 tūkst. parašų, kad galima būtų pateikti seimui įstatymo projektą, kuris leistų išsaugoti valstybinės kalbos vartojimą lietuviškuose dokumentuose ir būtų alternatyva socialdemokratų stumiamai rašysenos orginalo kalba dokumentuose įstatymui.

Susibūrę žmonės - itin rimti, tačiau naudojama metodika... Na nežinau, man tai primena energijos bereikalingą eikvojimą, net nesitikint pergalės. Arba jeigu bus pergalė, tai nepaisant tų parašų. Kodėl aš taip nepopuliariai manau?

Ogi todėl, kad man jau teko susipažinti su vyriausybės požiūriu į piliečius. Šita vyriausybė yra patarnautojų, o ne nepriklausomos valstybės vyriausybė. Jie tarnauja visiems, tik ne savo žmonėms. Užsienio politika - pagal JAV, vidaus - pagal ES nurodymus. Ši vyriausybė jau spjovė į 320 tūkst. piliečių prašymą. Tikėtis, jog jie, pasiūlius įstatymo projektą, ateis į posėdį, prabalsuos už - labai maža. O energijos, surinkti 50 tūkst parašų, įdedama tikrai daug. Nežinau, kažkaip nematau pergalės kelio, kuris būtų grįstas šia iniciatyva. Puikūs, tačiau gal kiek naivūs žmonės. Arba čia aš kažko nežinau, kas taip pat yra tikėtina.
Bet kokiu atveju tikrai pasirašysiu ant to parašų rinkimo lapo, o gal, jeigu matysiu prasmingumą, ir pats kokį lapą surinksiu. Čia yra argumentacijos video, kuris gal jus įtikins. Tiesą sakant, tai mane patį beveik įtikino padėti.

Darbo kodekso liberalizavimas

Va čia gali būti karšta. Arba nebūti. Vienaip ar kitaip profsąjungos organizuoja mitingą prieš darbo kodekso liberalizavimą. Taip, darbo kodeksas toli gražu nėra tobulas, tačiau tai, kas yra siūloma "kairiųjų" vyriausybės - visiškas kraštutinumas. Čia reikalas principinis. Reikia ginti darbo santykius nuo jų liberalizavimo. Paprasti darbininkai Lietuvoje tampa pažeidžiama grupe, kurių interesus negina nei viena parlamentinė partija. Būtent todėl privalu būti solidariems ir rugsėjo 10d. 12h. atvykti į Vilnių, į nepriklausomybės aikštę. Visi kartu pasiūlykime Socialdemokratams savo idealu ir garbės nariu paskelbti M. Friedmaną , nes pagal savo politiką, tai jis jiems tiktų. Tai, ko nepadaro Liberalų sąjūdis, padarys liberalai socialdemokratai. "Kairieji". Fui.

Atbėgeliai

Neketinu labai plestis, kodėl atbėgelių mums nereikia, nes galbūt tam skirsiu atskirą įrašą. Bet šiaip šia tema yra puikus filmukas, kurį reikėtų pažiūrėti kiekvienam del pabėgelių verkiančiam leftistiniam liberalui.

O ir šiaip yra nemažai gerų straipsnių ta tema. Gal verta paminėti tai, kad šiuo metu galime pažiūrėti gerai finansuojamus refugee welcome gimstančius projektus. Arba visokius kapitalistus, kurie apsimetinėja dideliais humanistais. Galėtų bent jau neapsimetinėti. Jums, mieli kapitalistai, iš tikro nerūpi žmonės. Jums rūpi pelnas, kurį gausite, eksplotuodami pigią darbo jėgą. Jums ne žmonės rūpi, o jūsų pelnas. Jūs esate pirma kapitalistai, o tik po to lietuviai. Būtent dėl to jums būtų mažai ir 50 tūkst. imigrantų. Būtent vardan tokių kapitalistų imigrantais paskendo Vakarų Europa. Štai jums gyvas pavyzdys, kaip šiais laikais stambusis verslas, kapitalizmas yra ne tik nesuderinamas su tautinės valstybės idėja, tačiau net yra jai priešiškas.
***
O Europos Sąjunga... Ką ji iš vis bendro turi su Europa? Europa tūkstantmečius gynė savo žemyną nuo musulmonų ordų. Prie šios ginybos krito eilės Europos didvyrių. Europai linkėčiau išsivaduoti iš tokių sąjungų. Tikroji Europa esame mes(if you're looking for Europe, best look in your heart), centrinė Europa, tiesiog turėtumėm daugiau pasitikėti savimi, atgauti laisvę ir nebijoti sakyti, ką galvojame.

Kaip aš norėčiau, kad mūsų valstybė būtų tokia, kokia yra tarkime Vengrija, Čekija. Man labai gaila, kad mūsų valdžioje yra toli gražu ne nepriklausomos valstybės lyderiai, tokie, koks tarkime yra V.Orbanas.    Džiugu bent tai, kad ir Lietuvoje po truputi žmonės atsigauna. Buvo jau protestai Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kt. panašaus istorinio likimo šalyse. Lietuvoje miegojome. Ir taip, čia metu akmenį ir į savo daržą. Na bet dabar atsirado bent kelios iniciatyvos. Kadangi manau, kad šis reikalas yra itin svarbus - dalinuosi visomis iniciatyvomis.
Facebook: Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją. 
VKPPI pirmieji sukūrė būtent šiam reikalui skirtą puslapį, o taip pat - internetinę ir gyvai renkamą peticiją, kurią per tris dienas pasirašė virš 3 tūkst. žmonių. Gyvai rinkti parašus, mano galva, taip pat yra laiko ir energijos švaistymas, nes peticijos forma tinka mobilizuoti žmones, tačiau pati savaime neturi jokios galios.

Kita iniciatyva: Lietuvos šeimininkai prieš masinę imigraciją
Pirmasis gyvas protestas - Rugsėjo 29d. 18h vakare. Prie šio renginio ketinu visaip prisidėti ir jį reklamuoti. Pagaliau turėsime protestą, kuris: 1. Yra ne savaitgalį. 2. Yra ne darbo laiku. 3. Yra normalioje vietoje.    

Gegužės 1-osios demonstracija Mariupolyje

Ukrainos patriotai surengė tarptautinės darbininkų dienos demonstaciją Mariupolyje. Nacionalistai nusprendė atimti šios šventės monopolį iš sovietų sąjungos nostalgija sergančių asmenų, todėl suorganizavo savo demonstraciją - nacionalistų eitynes.

Demonsracijoje buvo nešamas baneris su Jaroslavo Stetsko atvaizdu ir jo citata: Negali būti socialinės revoliucijos, be nacionalinės. J.Stetsko buvo ilgametis anti-bolševikinio tautų bloko - tarptautinės skėtinės anti-komunistinės organizacijos vadas.

Rusijos griūtis man kelia šypseną

Kelias dienas buvau nutolęs nuo internetų ir visų pasaulio įvykių. Grįžus namo, paskaitinėjus spaudą, mane aplankė puiki nuotaika. Ją sukėlė įvykiai pasaulyje, o visų pirma - Rusijos griūtis. Taip, aš tikrai džiaugiuosi, jog ši valstybė patiria ekonominį krachą, kurio pasekoje turėtų įvykti pokyčiai ir politikoje.

Žinoma, esu nacionalistas, todėl suprantu ir įvykius pasaulyje. Negana to - esu antiglobalistas. Tačiau ne ta prasme, su kuria dažnai siejami antiglobalistų judėjimai pasaulyje, ty su Rusijos veiksmų pateisinimų. Aš nelaikau antiglobalizmu tokios pozicijos, kuomet vieną pasaulio tironą (JAV) pakeičiame kitu (Rusija).

Taip, jeigu žiūrėsime į pasaulį pagal klasikinę antiglobalistinę poziciją, tuomet pamatysime tokią realybę: JAV yra pasaulio dominantė, kuri iš esmės kontroliuoja(vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis) bene visą pasaulį, tarp jų ir Lietuvą. Taip, JAV yra imperialistinė valstybė, kuri įsiveržė ne į vieną šalį, pradėjo ne vieną karą, atliko teroro išpuolius prieš savo piliečius tam, kad pateisint tuos karus. Ir taip, Rusija - šalis, kuri bando priešintis šiai vieno galios centro politikai.

Jeigu matome tik vieną pusę - teisingas elgesys atrodytų remti Rusiją, kaip tai daro kai kurie save nacionalistais vadinantys asmenys, taip tikintis atgauti nepriklausomybę. Tačiau taip galima teigti tik tuomet, kada nematai arba nenori matyti, ką daro Rusija.

Rusija galėjo būti stipri Europos tautų sąjungininkė kovoje už laisvę. Tačiau tokia netapo. Ir dėl to yra kalta tik pati Rusija. Būtent pastaroji, iš aukšto žiūrėdama į kitas kaimynines valstybės, sugriovė savo, kaip galimo kovos partnerio, šansus. Rusija į buvusias Sovietų sąjungos šalis, buvusias draugiškas jai šalis (kokia buvo Ukraina) žiūrėjo kaip į savo nuosavybę, ty lygiai taip pat, kaip į jas žiūri ir JAV. Rusija elgiasi kaip mažas vaikas - jeigu tu nepadėsi man statyti smėlio pilies, tai aš pasiimsiu lazdą ir tau trenksiu. Tokia lazdos politika pasireiškė Krymo užgrobimu, o jos elgesio modelis prognozuoja tai, kad Rusijai pakeitus Ameriką - vieną drakoną pakeistų kitas.

Identiškas elgesys kartojasi ne vien su Ukraina, bet ir su kitomis kaimyninėmis šalimis. Jeigu Rusija norėjo, kad NATO neslinktų arčiau Rusijos sienų - ji visų pirma galėjo pagarbiau elgtis su savo kaimynais. O dabar - su visais savo piliečių gynimais užsienio valstybėse (nepripažįstant, kad Latvija - latviams, Estija - estams, Lietuva - lietuviams), su visais grasinimais karu - Rusija gali eiti velniop. Ji tikrai nebus man antiglobalistinės kovos draugas. Nes man nereikia tokio draugo, kuris man grasina - jeigu tu ne su manimi, tai aš pradėsiu karą, numesiu bombą, užimsiu dalį teritorijos.

Dėl tokio elgesio Rusija pati suteikia pretekstą neapykantai jai. Jei kažkada tai galima buvo pavadinti kvaila rusofobija, tai dabar Putinas pats suteikė neapykantai argumentų. Ir tuo pasinaudojo mūsų šoko meistrai - visur padidėjusi kontrolė, policinės valstybės, lyderio kultai, maksimali integracija į euroatlantines struktūras- visa tai nesunkiai skinasi kelią Lietuvoje, o taip pat tikriausiai ir dar eilėje Europos šalių. Laisvės likučius iškeitėme dėl saugumo, nes globalistai turėjo kur baksnoti pirštu - pažiūrėkite į Ukrainą. Jeigu nesiintegruosime - ir čia taip bus. Blogiausia, jog jiems atsakyti nebuvo ką. Krymo, Donecko pavyzdžiai kalbėjo patys už save.

Todėl labai džiaugiuosi, jog Rusija po truputi primena Afrikos šalis. Tikiuosi, kad ši šalis  nugarmės velniop. Ir kuo greičiau - tuo geriau. Ir tegul būna ten tol, kol nesusitvarkys savo didžiavalstybinio mentaliteto ir imperializmo. Kai Rusija taip padarys - galima bus pradėti ilgą išsilaisvinimo darbą. Bus gerokai sunkiau, nes turėsime neribojamą globalizmą savo aukštumoje, tačiau tuomet bent jau atsiras lašas vilties. Kuomet nebeliks priešo už vartų - daugiau žmonių turėtų pamatyti vakarų integracijos padarinius. Tuomet turėsime dar vieną, gal jau paskutinį šansą bendram Europos tautų kovos frontui. Už laisvas, nacionalines-socialines valstybes, už tikrą europietišką Europą, už senąjį pasaulį!

Tomas Skorupskis. Dinozaurų dvikova

Mano, kol kas dar gana trumpame, gyvenime man teko garbė susipažinti su daug nuostabių žmonių. Tarp jų  teko matyti ar net bendrauti su tokiais asmenimis kaip V. Bražėnas, A. Svarinskas, A. Patackas ar R.Paulauskas. Dažnai tautinio jaunimo tarpe tokius asmenis vadiname dinozaurais - šiais laikais nykstančia rūšimi, kovotojais už tiesą, vis dar neatsisakiusiais amžinų vertybių vardan modernizmo madų.

Jūs buvote radikalai, kurie sakydavo savo nuomonę, nepaisant to, kad ji kam nors atrodė netinkama, jūs nebijojote tapti pajuokos objektais dėl to, kad ginate tai, kas yra teisinga, jūs atsisakėte taikstytis prie vyraujančios nuomonės. Dėl visų šių priežasčių aš jus itin gerbiu ir džiaugiuosi, jog turėjau galimybę pabendrauti su jumis.

Dinozaurų gyvenimo būdas dažnai neįtinka moderniajam pasauliui. Jų dideli, gremėzdiški kūnai maišo dangoraižių statybai, jie užkemša  vartoti skubančių moderniųjų piliečių gatves. Iš dinozaurų dažnai bandoma pasišaipyti, o kartais - prieš juos kovojama tiesiogiai.

 Tačiau jūsų, Sąjūdžio kartai, būdinga viena problema, kuri, mano požiūriu, privertė mūsų tautą sumokėti nemažą kainą. Tai - amžinos intrigos, konfliktai tarp asmenų, kurie šiaip jau stovi toje pačioje barikadų pusėje - už lietuvišką Lietuvą, už tradicinę šeimą, už nepriklausomybę. Vienas tautinio judėjimo narys mėgo kartoti, jog vargu ar Sąjūdžio karta susivienytų net tuomet, kada mūsų gatvėmis važinėtų tankai.

"Sąjūdis išsibarsto, apdainuota vienybė ima sklaidytis, nacionalistai pasklinda po gausybę judėjimų ir partijėlių, pradeda gimti vėžinis reiškinys - vadizmas. Vadizmas - reiškinys, kada vienos idėjos žmonės išsibarsto po gausybę organizacijų ir judėjimų, kuriems atstovauja vietiniai vadukai, nekenčiantys savo bendraminčių konkurentų labiau nei bendro priešo."  - Edmundas Girskis, "Keturi".

Visai neseniai liberalai, save vadinantys konservatoriais, šaipėsi iš jūsų, gerb. A.Patackai. Kiek vėliau, delfi portale, nuaidėjo šlykštus purvas prieš a.a. monsinjorą A.Svarinską. Šiomis dienomis puolamas nepriklausomybės akto signataras R. Paulauskas. Ir visus tris kartus man nepatiko skaityti tuos puolimus, bandžiau ginti jus internete, kadangi jūs man esate kaip tinkamas pavyzdys. Šiam atvejui norėčiau skirti papildomą dėmesį, kadangi R.Paulauską kritikuoja ir asmenys, su kuriais esu vienoje organizacijoje, todėl matau reikalą pareikšti ir atskirą nuomonę.

Portalas lrytas.lt, seniau garsėjęs išpuoliais prieš įvairius tautinės minties atstovus, dabar ėmėsi R.Paulausko. Pastarasis yra vienas iš nedaugelio, kuris argumentuotai sugeba informuoti visuomenę apie JAV vykdomą monetarinę politiką, apie tos pačios valstybės ekspansinę politiką, apie Europos sąjungą. Tačiau svarbiausia yra tai, kad R.Paulauskas pasisako už litą, žemę, tradicinį vyro-moters santykį ir už nepriklausomybę. Šalia to R.Paulauskas iš tiesų greičiausiai leido iš jo paskaitos sumontuoti filmą, kurio turiniui pats nepritariu, tačiau nemanau, kad tai yra priežastis tokio puolimo, kurį dabar patiria R.Paulauskas.

Lryto straipsnio paskelbimo metu, vienam po kito įvairiems patriotams - J.Pankai ar A.Patackui  ir keliems Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos nariams skelbiant atsiribojimus arba visokius šiek tiek pasenusius faktus iš Sąjūdžio laikų, senąją Europą ir toliau transformuoja kultūrinio marksizmo ir vartotojiško kapitalizmo sąjunga. Vyksta vertybių transformacija, kuri negrįžtamai keičia senojo žemyno veidą. Didžiulio mąsto jėga, turinti daugumą ne tik Lietuvos, tačiau ir daugelio Europos šalių parlamentuose, po truputį diegia šias antivertybes. Tuo tarpu tradicinį požiūrį atstovaujantys politikai ar visuomenės veikėjai beveik visur yra mažuma, o  Eurointegracija tik stiprėja. Vos kelios valstybės Europoje, kur tautininkams pavyko perimti valstybės kontrolę ir pasiekti bent dalinę nepriklausomybę. 

Tarp tų valstybių, kurios sugebėjo atsitiesti nėra Lietuvos. Lietuva, augančių tautinių jėgų kontekste, tikriausiai yra viena Europos "outsiderių". Permainos mūsų šalyje atrodo nepasiekiamos. Viena iš tų priežasčių, kodėl mes to padaryti negalime - jau minėtasis skaldymasis.

Aš suprantu daugelio mūsų tautiečių susirūpinimą Ukrainos reikalais. Aš asmeniškai pažįstu kelis asmenis, kurie šiuo metu kovoja už teritorinį Ukrainos vientisumą, o taip pat dalyvavo pavojingiausiuose susirėmimuose su Berkut revoliucijos įkarštyje. Kiti gal Ukrainoje turi artimuosius, treti bijo, kad jeigu neapginsime Ukrainos, rusai ateis pas mus. Ir viskas yra gerai dėl tokio požiūrio. Bėda yra tuomet, kada tai pereina į isteriją - dėl negalėjimo kažkaip padėti ukrainiečiams - pradedama ieškoti priešų tarp tų pačių tautinės valstybės šalininkų. Asmenys, kurie turi kitokią nuomonę Ukrainos įvykių kontekste pradedami vadinti koloradais, Putiną šlovinančiais, prorusiškais. Dar dažnai priduriama, jog koloradus reikia išnaikinti.Naikinamųjų taikinyje atsiduria tie patys tautinės valstybės šalininkai, kovojantys už tą patį, už ką dalis ukrainiečių kovojo revoliucijoje. Negana to - tai pačiai Ukrainai dėl to niekuo nepadedama, tačiau tik susilpninamos realios galimybės perimti valdžią Lietuvoje, o neperėmus valdžios mes ir negalime niekaip padėti spręsti Ukrainos įvykių. Gaunasi užburtas ir pykčio kupinas ratas, kuomet siekiant gerų tikslų pereinama į isteriją, kuri ir trukdo tiems patiems tikslams. Tačiau negana to - tautinės valstybės šalininkai pasidalina į mažas ir nereikšmingas grupeles, susiskaldo tarpusavyje, o taip padaroma reali žala Lietuvos, kaip lietuvių tautos, valstybės išlikimui.

Ironiška, tačiau jeigu ukrainiečiai elgtųsi taip pat - nebūtų nei Maidano, nei revoliucijos, nei antiteroristinės operacijos. Janukovičius vis dar būtų likęs valdžioje. Ukrainoje žmonės, turintys gerokai didesnius pažiūrų skirtumus, negu tarp A.Patacko ir R.Paulausko -radikalūs nacionalistai su kraštutiniais liberalais ar net anarchistais susijungė dėl bendro tikslo - pokyčių. Nes jiems šalia stovintis kitų pažiūrų bendramintis atrodė mažesnė bėda, negu status quo išlaikymas Ukrainoje. Iš to kyla klausimas Juliui Pankai, Algirdui Patackui ar tiems keliems LTJS nariams, išplatinusiems atsiribojimą (be tarybos nutarimo!) visų vardu - kas jums rūpi labiau: Lietuva, lietuvių tautos išlikimo galimybė, tautinė valstybė, tradiciniai šeimos santykiai - ar neapykanta R.Paulauskui ar jo pažiūroms? Ukrainiečiai pasirinko Ukrainos vientisumą. Tikiuosi, jog tą patį pasirinktų ir mano minėti asmenys, kurie gal nepagalvoję pasidavė lryto provokacijai.

Tiek A.Patacko, tiek J.Pankos, tiek ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pareiškimai , mano galva, nėra visai garbingi. Kritikuojama R.Paulausko pozicija, kurią jis išdėstė argumentų kalba. Tačiau kritikuojantys net nebando pateikti kontr-argumentus. Čia būtų tas pats, kas į Juliaus Pankos puikų straipsnį, kuriame jis kritikuoja liberalų ir socialdemokratų pozicijas dėl darželių Vilniuje, o taip pat pateikia neblogus savo siūlymus, kas nors atsakytų - tu, storas ir su barzda - iš viso neaiškink. A.Patackas savo straipsnyje pateikė keletą mitų, kurie sklando apie R.Paulauską. Pirmą kartą su juo susitikęs aš turėjau pokalbį, kuriame uždaviau klausimus apie kiekvieną iš jų ir gavau logiškus atsakymus, kurie mane įtikino. Jų - pilnas internetas. Kad ir šis - apie desovietizaciją. Man ypač nepatiko radikali ir su LTJS taryba (kurios narys esu aš) nederinta kelių LTJS narių pozicija, kur R.Paulauskas yra net įžeidinėjamas ir skelbiamas atsiribojimas. Koks LTJS santykis su R.Paulausku? Ženkli dalis narių jį mėgsta ir palaiko, o R.Paulauskas dalyvavo uždraustose eitynėse kovo 11-ają, kuomet viskas galėjo baigtis ir bananų baliumi. Kada mums reikėjo pagalbos sunkią valandą - R.Paulauskas buvo kartu su mumis. Kada jį pradėjo pulti sistema - mes atsidėkojam jam prisidėdami prie sistemos puolimo. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl parašiau šį straipsnį. Toks kelių LTJS narių elgesys prasilenkia su mano moralinėmis vertybėmis. Tai nėra visos organizacijos pozicija. LTJS vis dar išlieka ta organizacija, kuri pasisako už tautinių jėgų vienybę, o jos šūkis sutampa su R.Paulausko dažnai kartojamu: Ne rytams ar vakarams, Lietuva - Lietuvos vaikams. 

P.s. Šis straipsnis yra mano asmeninė pozicija, kurį man užtikrina konstitucija. Jos nevertėtų tapatinti su kurios nors organizacijos, partijos ar dar kieno nors pozicija. 

Ukrainos klausimas

Pastaruoju metu kyla aistros dėl Ukrainos klausimo, kaip kada iš tiesų primenančios isteriją. Tiek iš vienos pusės, tiek ir iš kitos pusės. Kadangi kartais atsiranda manipuliacijų dėl to, ką aš manau - jaučiu pareigą savo nuomonę apie Ukrainą sudėlioti į tam tikras tezes, kurios atspindėtų mano nuomone. Tai darau ir dėl dar vienos priežasties - ruošiuosi išleisti vieną straipsnį, kuris gali sukelti virtinę komentarų, po kurių mano pozicija gali kažkam pasirodyti kaip kokia prisitaikėliška ar koks teisinimasis, o tai būtų klaida. Kadangi šiuo klausimu visuomenė taip susiskaldė, kad priimama tik ta pozicija, kuri 100% atitinka jų pačių - priminsiu, kad kiekvienas pilietis turi teisę į konstitucijoje garantuotą nuomonės laisvę ir jos platinimą.

Taigi, pradedame:

1. Gyvename informacinio, tiek ir realaus karo Europoje metu. Tokiu laiku meluoja visos pusės. Žudo taip pat visos pusės. Žudo ne vien kareivius, žudo ir civilius. Siekiant suprasti įvykius, mano nuomone, reikia gauti informaciją iš kiek įmanoma didesnio šaltinių rato - tiek vakarų, tiek rytų, tiek ir visokių trečiosios pozicijos šaltinių.
Siekiant objektyvaus vertinimo reikia žiūrėti į faktus, argumentus, kuriuos dėsto vieni ir kiti šaltiniai. O tai dar kartą reikia perkošti per asmenines vertybes, kurias turime kiekvienas iš mūsų. Jeigu siekiama obektyvaus vertinimo - nėra jokių netinkamų šaltinių. Teiginys, kad šaltinis - prorusiškas, provakarietiškas, banderovcų, koloradų ar dar koks - nėra argumentas, jeigu siekiama objektyvaus požiūrio.

O dabar prie įvykių chronologijos:

2. Aktyvioji tautos dalis turi teisę surengti revoliuciją prieš valdžią, kurios veikla prieštarauja tos tautos gerovei. Jeigu taiki revoliucija yra ignoruojama - jie turi teisę perimti valdžią jėga, jeigu turi tautos palaikymą. - Esu už revoliucijų įteisinimą. Jeigu revoliucijai nepritariančių yra daugiau - jie gali išeiti į gatves taip pat, tuomet revoliucija nepavyks.

3.. Ukraina yra vienintelė vieta, kur Ukrainiečių tauta gali būti namuose ir jaustis čia šeimininkais. Todėl valstybinė kalba, istorinis supratimas ir pan. turi būti diegiamas. Geriausia - tokia forma, kuri nedidintų konflikto (tarkime Latvija vykdo gana pažangią politiką švietimo srityje).

4. Sienų neliečiamumo klausimas. Aš nepalaikau jokios sienų kaitos moderniame amžiuje. Nei Kosovo atskyrimo nuo Serbijos, nei dabar - Krymo atskirimo nuo Ukrainos. Ir taip, jeigu to kaina yra Punskas - aš jo atsisakau. Krymo užėmimas yra pasikėsinimas į teritorinį vientisumą.

5. Žinant JAV užsienio politiką ir įvairių valdžių perversmų įgyvendinimą - tikrai nėra nieko stebėtino, jeigu JAV finansiškai rėmė maidaną. Tačiau be ukrainiečių masiško palaikymo toks rėmimas būtų beprasmis.

6. Net jeigu ir JAV rėmė Maidaną - Rusijos atsakas buvo visiškai neadekvatus. Rusija neturėjo teisės įvesti kariuomenę. Tokiu savo veiksmu Putinas tapo toks pats nusikaltėlis ir imperialistas, kaip kad Obama ar Bush'as. Krymo okupacijos teisinimas Kosovo okupacija - neteisingas, kadangi vieną nusikaltimą teisinti kitu nusikaltimu - nusikaltėlių darbas.

7. Tauta, agresijos atveju, turi teisę ginti savo teritoriją bet kokiomis priemonėmis. Ypač - kuomet jėgos yra nelygios. Tą pačią teisę turi ginti teritorinį vientisumą Asado Sirija, tą pačią teisę turi ginti savo žemes -Palestiniečiai, tą pačią teisę turi ir Ukrainiečiai.

8. Taikių piliečių žudymui nepritariu, tačiau Ukrainoje jie gali pasitraukti iš puolamosios teritorijos, ką ir rekomenduočiau jiems nedelsiant padaryti. (Situacija visiškai skiriasi nuo Gazos ruože įkalintų civilių palestiniečių. Jie neturi kur pasitraukti - nebent į jūrą. Tiek Izraelis, tiek Egiptas laiko uždarę sienas).

9. Taip, Ukrainos dabartinė valdžia atėjo į valdžią revoliucijos būdu. Todėl ji , esant standartinei situacijai, neturėtų teisės naudoti karines priemones prieš revoliucijai nepritariančiuosius. Tačiau čia atsiranda Krymo okupacijos atvejis. Dėl to galioje 7 punktas. Jeigu Krymas nebūtų okupuotas - aš pats būčiau už taikų konflikto sprendimą, gal net ir už federacijas ar dar ką nors.

10. Tikiuosi, kad Ukrainoje vykstantis konfliktas nesukels pasaulinio karo. Pasaulinis karas tarp Rusijos ir JAV būtų pražūtingas, kadangi netikiu, kad šios dvi šalys kovotų per Ramųjį vandenyną. Amerikiečiai turi savybę kariauti karus ne savo rankomis. Šiame kare patrankų mėsa būtų rytų Europos valstybės - vienintelės dar gyvybingosios baltosios rasės tautos. Jokie konfliktai ar interesai nepateisina pavojaus, sukelto baltąjai rasei. 

11. Ukrainoje veikia nemažai jėgų. Aš asmeniškai palankiausiai vertinu dešniojo sektoriaus organizaciją, kadangi ji vienintelė siekia nepriklausomos Ukrainos, o ne integracijos į euroatlantines struktūras. Tikiuosi, jog atstačius Ukrainos teritorinį vientisumą ši grupė užbaigs revoliuciją, nušluos liberalus, esančius dabartinės Ukrainos valdžioje. Tikiuosi jie tai padarys dar iki tol, kol tie liberalai spės išparduoti Ukrainos turtus.

Moderniojo pasaulio burbulas

                      Ištraukia iš Edmundo Girskio knygos "Keturi". Elektroninė knyga - čia. 

                       Kiekvieną vasarą prie vandens telkinių galima išbandyti neseniai paplitusią pramogą – žmogus įlenda į didelį plastikinį burbulą, šis pripučiamas ir įstumiamas į vandenį, kuriame gali papl aukioti tiek, kiek leidžia pririšta kelių metrų virvė. Burbulo viduje besivartaliojančios merginos negali palikti abejingu.

                      Stebint šitaip pramogaujančius asmenis pasirodė, jog tai be galo panašu į šiandienos žmogaus gyvenimą – šiltą ir būtiniausių dalykų pripildytą burbulą, kuriame sausai ir minkštai gyvena žmogus. Tikrasis pasaulis neprieinamas, juos skiria plastikinė siena, žmogus net nerodo noro ištrūkti iš plastikinės aplinkos, kurioje jam patogu ir linksma. Jis net pats sumokėjo pinigus, kad galėtų patekti į tą mažą kalėjimą – šiltą ir patogią savo buitį, kuri apsaugo nuo kontakto su realybe.

                      Žmogus galvoja, jog yra laisvas klajoti su tuo savo plastiko gabalu, tačiau ant kranto stovintis spektaklio dirigentas laiko burbulą už virvės ir viską kontroliuoja, grąžina į vietą. Tokį pramogautoją iš kalėjimo išgelbėti gali tik kažkas neplanuoto: plyšus plastikiniam burbului, žmogus klykdamas kristų į vandenį, šalti purslai tikštų jam ant veido ir gaivintų, gėlas ežero vanduo apkabintų ir kūną priverstų kovoti už save, plaučiai trauktų orą. Žmogus būtų išgelbėtas tik susprogdinus burbulą.

                      Šiuo literatūriniu nukrypimu vaizduoju dalį visuomenės, kurią paveikė viena didžiausių ekonominių krizių kapitalizmo istorijoje. Subyrėjus ramiam ir patogiam ant bankų paskolų pastatytam gyvenimui, ant bankroto ribos atsidūrė eilė Europos valstybių, išaugo nedarbas, žmonės atsidurdavo gatvėje. Euras – ant žlugimo ribos, didžiosios valstybės diskutuoja apie galimą išstojimą iš Europos Sąjungos, pagrindiniai lyderiai vienas po kito skelbia, jog „multikultūralizmo projektas“ tokiose šalyse kaip Didžioji

Britanija, Vokietija, Švedija – visiškai sužlugo. Beveik kiekvienoje valstybėje vykstant parlamento rinkimams pergales pradeda pasiekti nacionalistinės partijos. Vengrijoje antiglobalistiškai nusiteikę tautininkai konservatoriai iš partijos Fidesz, užsitikrinę du trečdalius balsų parlamente, ėmėsi kardinaliai pertvarkyti savo tėvynę, grąžinti jai tautišką veidą ir tikrą nepriklausomybę. Europa sujudo, pasitvirtino sena taisyklė, jog sunkmečiu žmonės pradeda ieškoti alternatyvų esamai santvarkai. Tuo pasinaudojo daugelio šalių tautininkai.

Mano aktyviosios narystės LTJS pabaiga

Pastaruoju metu tenka sutikti asmenis, su kuriais itin džiaugiuosi matydamasis. Jie - išminties šaltiniai, kurie linkę pasidalinti ta išmintimi ir su manimi. Vienas iš tokių žmonių kažkada išdėstė savo požiūrį į gyvenimą ir jo virsmą. Tas požiūris, jį sukramčius ir savo galvoje, man atrodo itin priimtinas. Jo esmė - žmogaus gyvenimas susideda iš 4 fazių: 

Vaikystė - kuomet žinios yra imamos iš tėvų.

Jaunystė - kuomet žinios yra imamos iš pasaulio. Tai kartu ir kovos laikas - kuomet ir pats žmogus bando kovoti už teisingesnį pasaulį. 

Tėvystė - kuomet kuriami pagrindai šeimai, šeima, vaikai, būstas ir kita. Laikas, kuomet perduodamos žinios vaikams.

Senatvė/Branda - kuomet perduodamos žinios pasauliui, antrasis kovos laikas, šį kartą - daugiau apgalvotas, išnaudojant sukauptą informaciją. 

Kuo toliau, tuo jaučiu pačiu savimi, kad po truputi pereinu prie trečiosios fazės, kuomet reikia statyti pamatus tolimesniam gyvenimui. Būtent todėl, po ilgų svarstymų, Žalgirio mūšio dieną parašiau laišką bendražygiams Lietuvių tautinio jaunimo sąjungoje, jog pasitraukiu iš Kauno skyriaus pirmininko pareigų visam laikui ir bent jau kuriam laikui - iš aktyvios veiklos pačioje organizacijoje. Atėjo laikas perleisti vadovavimą jaunesniai kartai, kuri pati turi imtis atsakomybės, daryti klaidas ir iš jų mokytis (Tai nereiškia mano kažkokį pasitraukimą iš organizacijos, tautinio judėjimo ar dar ko, tiesiog pasikeitusį veiklos pobūdį).

Pasirinktas laikas tam - turbūt vienas geresnių, kadangi šiuo metu Kaune matau bent 5 stiprius žmones, kurie galėtų užimti mano vietą, įnešdami į tautinę veiklą naujos jėgos, naujos ugnies, kas tautiniam judėjimui išeis tik į naudą.

Kadangi dar vis susilaukiu skambučių, žinučių, kuriuose į mane kreipiamasi pagal buvusias pareigas - jaučiu poreikį apie pareigų pasikeitimą paskelbti viešai. 

Šiai organizacijai paskyriau savo šešerius jaunystės metus, kurių tikrai nesigailiu ir to paties linkėčiau kiekvienam. Pasidalinsiu keliomis nuotraukomis iš kiekvienų veiklos metų.

2009m. sausio 13-osios minėjimas.

2010 m. Diskusija

2011 m. Gimtadienis

2012 m. Eitynės "Daugiau niekada"

2013 m. išvyka į Vilniaus atgavimo minėjimą sostinėje

2014m. 

Turiu palinkėti sėkmės visam Kauno LTJS kolektyviui išsirenkant naują pirmininką. Lietuva - lietuviams!