Bauska declaration - alliance of Baltic states nationalists

2013 08 26 Bauska declaration was signed by three main Baltic nationalists parties from each country. 

Lithuania - Tautininkų Sajunga ( eng. Nationalists union)
Latvia - Nacionālā apvienība Visu Latvijai! ( eng. National Alliance All For Latvia!)
Estonia - Eesti Konservatiivne Rahvaerakond ( eng. Conservative People's Party of Estonia)



Actual text of the declaration in English:

We affirm the supremacy of our national sovereignty over the supranational institutions and we stand against any attempt to absorb our independent nation states by any kind of European Super State.

We see the immigration policies of Western Europe as a warning example. The demographic situation in our countries does not allow any new massive immigration into our lands.

We hold the values of family and patriotism to be fundamental, despite of the looming ideas of cultural Marxism, postmodernistic multiculturalism and destructive liberalism. Our honour and love for our homelands will not let us walk the path of cosmopolitanism.

We consider the independence of our economies to be just as important as our political independence. We are ready to combat the foreign financial influence in our countries and we see only Estonian, Latvian and Lithuanian capital as a basis of our national prosperity.

We demand from our governments an upright and straight answer to any violation of our sovereignty and any intrusion to our internal affairs, which are continually undertaken especially by Russian authorities and followed by other effectors of imperialistic policy as well. Our national languages, borders and glory of our heroes are sacred and cannot be subjects to negotiation.

We stand firm to the demand of compensations for occupation by Soviet communist regime. Acknowledgement of the occupation and full compensation for it should serve as a fundamentum for more confidence between neighbours and as a guarantee against any other occupation and aggression to recur.

We aknowledge the necessity of physical defence of our peoples against armed violence and the need to build three strong military forces, encouraged by national defence spirit, able for independent combat, but always ready to assist each other.

We believe however that a fight against external dangers and global challenges would be in vain until our national pride, spiritual unity and faith into ourselves have been restored. Only that way can we solve the demographic problems that threaten us from inside.

We are ready to stand as vanguard to a new national awakening that must restore this strength in our veins. We will heed the call of nationalism, convey its positive meaning, and spread it within our living nations, within national education and creative culture, in particular.

We pledge to cooperate in our passions and actions, for our unity is a key to invincibility. We will visit our events, make joint statements if necessary, support information exchange, cultural and economic cooperation programs, and stand together against external threats. Our close and warm relations can build a bridge between different languages to share common feelings while we lie besides on the shore of Baltic sea.

Let the signing of this declaration be a symbol of our heartfelt and flaming relationship!

Wake up, Baltic states!

Eesti Konservatiivse Rahvaerakonna esimees Mart Helme
Eesti Konservatiivse Rahvaerakonna juhatuse nimel Ruuben Kaalep
„Visu Latvijai!“ līdzpriekšsēdētājs Raivis Dzintars
„Visu Latvijai!“ valdes loceklis Jānis Iesalnieks
„Visu Latvijai!“ valdes loceklis Jānis Dombrava
Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila
Tautininkų sąjungos vicepirmininkas Julius Panka

Lietuviškai

Mintys kyla įvairios

Konservatoriai ir socialdemokratai. Atrodytų, amžini varžovai politikoje. Dvi grandiozinės politinės jėgos, dešinieji ir kairieji, savotiška alfa ir omega Lietuvos politikoje. Vieni pozicijoje, kiti opozicijoje. Vieni komunistai, kiti vagys. Kiekvienas yra verčiamas pasirinkti pusę. O ar tu, Lietuvos pilieti, turi nuomonę apie laisvės premiją V.Landsbergiui/Visagino Atominę elektrinę/Druskininkų aferą/Mažeikių naftą/Landsbergienės darželius?
Šiaip viskas gerai turbūt, bet mintys kyla įvairios.

1.

Kas galėtų paneigti, jog abi šios tradicinės jėgos, yra stipriai susitepusios, ir tiesiog pasidalinusios įtakos zonomis valstybėje? Juk abiejų grupių žmonės dalyvavo laukinėje privatizacijoje, tikriausiai visi žino tam tikrus korupcinius oponentų žygius. Ir laikosi gražaus susitarimo - netrukdyti vieni kitiems dirbti. O jeigu kažką paviešina vieni, kaip tarkime Druskininkų aferą, tai kiti atsilygina tuo pačiu , pvz. Landsbergienės turtai. Vėliau arba randa nuteistuosius, arba sukuriamos specialiosios komisijos ir visi pamiršta tyrimus.

Tačiau įsivaizduokite, jog į smėlio dėžę bando patekti nauji žaidėjai. Jie - nei kiek nėra geresni savo esme. Gal tik naglesni, tačiau neturi tokių stiprių galios svertų, todėl retkarčiais turi iš tikro kažką ir naudingo padaryti, siekiant išsaugoti savo įtaką. Bet jie irgi nori savo korupcinio pyrago dalies. Ką daro politinė klika? Susijungia prieš juos. Kas galėtų paneigti, kad būtent taip buvo su Darbo partija ir Tvarka ir teisingumu. Dabar tos partijos laikomos susitepusiomis, o va tradicinės - šventos.

O žmonės ir tiki, nes mieliau vietoje knygos renkasi televizorių, o žiniasklaidą skaito tik didžiausią. Jeigu iš viso skaito ir domisi kažkuo daugiau, negu kokiai degtinei maximoje taikomos nuolaidos.

2. Kas galėtų paneigti, jog abi šios partijos yra tampomos už virvučių kokių trečiųjų asmenų? Panašiai juk yra Amerikoje, kur Respublikonai ir Demokratai yra finansuojami tų pačių korporacijų. Man kartais mūsų politika kelia įtarimų. Užsienio politikoje mes, kaip Europiečiai, retai kada atstovaujame Europos interesus. Greičiau - JAV. Nieko nesakau, eilėje atvejų tai nėra labai jau blogas dalykas. Bet minčių apie savarankiškumą kyla įvairių.

Kartais atrodo, kad politinė Lietuvos smėlio dėžė palikta savieigai, tačiau kuomet yra rimtesnis reikalas - tuoj abi partijos būna patraukiamos už virvučių ir balsuoja sutartinai. Taip jie balsavo dėl Euro, dėl Žemės referendumo. O štai šiandien, kol Lietuvos visuomenė svarstė, ar suteikti laisvės premiją vienam politikui ir dabinosi tautinėmis juostelėmis, mūsų dešinieji ir kairieji vėl eilinį kartą sujungė jėgas ir kartu bendru balsavimu atvėrė sienas imigrantams, taip išduodami mūsų valstybės ir visuomenės interesus. Kuomet reikia gintis nuo nacionalinių interesų - LSDP ir TS-LKD visada dirba išvien.

Galbūt teisingai sako John Morgan, kad nėra dešinės ir kairės. Yra tik liberalai ir nelibeberalai.

3.
Vakarų Europos jaunimas dabar keikia tuos, kurie atvėrė vartus imigracijai. Nemažai tenka bendrauti ir stebėti augančias tautiškumo gretas. Aišku pilna ten procesų, kurie man nepatinka, bet nepastebėti augimo tarp progresyviausio europiečių sluoksnio tiesiog negalima. Nacionalizmas tampa bene pažangiausia  platforma, jungianti jaunimą. Turbūt to ir buvo galima laukti, kuomet kairuoliškas liberalizmas patiria vieną pralaimėjimą po kito.

Europa jau gyvena tautinėmis nuotakomis, nacionalizmas seniai užkariavo internetus. Mūsų kaimynėse vyksta daugiatūkstantinės demonstracijos. Anksčiau, arba greičiausiai - vėliau, šios idėjos bus aiškiai išreikštos ir mano Tėvynėje. Juk politinė klika negali visą laiką mulkinti žmonių. Žinau, kad mes patys darome eilę klaidų ir turėtumėm labiau mokėti jas priimti. Nesu tikras dėl formos, kuria Lietuvoje triumfuos pažangiosios tautinės idėjos. Tačiau kad jos triumfuos - abejonių lieka vis mažiau.

Šiemet Lenkijoje - 70 tūkst. žmonių pasisakė už nacionalinę valstybę. Pernai dalyvavau demonstracijoje Latvijoje, kurioje dalyvavo 14 tūkst. latvių. Buvo ramus vakaras. Šiais metais buvo itin vėluoja ir tiesiog pliaupė lietus. Raivis Dzintars buvo permirkęs nuo lietaus. Bet žmonių buvo dar tūkstančiu daugiau, negu praėjusiais metais. Atėjo mūsų laikas.

Kuomet kapitalizmas patiria vieną po kitos ekonomines krizes, kuomet liberalizmą susprogdino masinė imigracija ir teroro aktai, nacionalizmas sako: Čia yra mūsų Europa, mes ginsimės! Aš visada pavydėjau savo tėvų kartai, kad jie galėjo pamatyti tautinį atgimimą 1988-1990 metais. Tačiau po truputi pamatau tai, kad mūsų laukia stulbinantis reginys. Tautų Europa, lyg šiol buvusi nustumta šalin ir prispausta, kyla ir laužo visas atgyvenusių liberalių ideologijų užtvaras. Aukščiausi idealai prisikelia.

Europa Calling

Mano Europa niekuomet nebuvo tokia, kokią mums bando nupiešti kuoktelėję savižudžiai. Mano Europa – tai Tradicijos Europa su visa jos didinga istorija, su visu nemirtingu menu, kultūra, per ilgus amžius susiformavusiais ir nusistovėjusiais papročiais, didžiajai vakarų europidų atšakai būdingu gyventojų išvaizdos tipu. - V. Michalovskis



[Vertimas iš vokiečių kalbos]

Your heart is in Rome,
To another Paris,
London, Berlin
Den Haag and Madrid
Old Europe
Has many hearts,
Has many crowns,
That never dim.

Say Moscow and feel:
You are alone
Bid New York
And you are
in a foreign land.

Shangai, Benares
are adventures,
Sydney and Rio;
A greeting from afar.

Wherever your dream
takes you,
Always you will return,
Home to Athens
To Vienna or Oslo.

Just say: Europe
And listen to your Heart.

-George Forestier (from "My Song for Europe")

Don't you see the tide is turning
Towers tubling to the ground
Can't you see the world is burning
The spirit's waiting to be found

Don't you know a fire's burning
Since the ancient times of Rome
Don't you hear Europa calling
For him who leads the children home

Can't you hear the thunder roaring
It's time to wake up from that sleep
Can't you hear Europa crying
Her painful longing to be freed?

Don't you know a fire's burning
Since the ancient times of Rome
Don't you hear Europa calling
For him who leads the children home

Rusijos politinė policija padarė kratą Ukraniečių literatūros bibliotekoje Maskvoje

Rusijos politinė policija atliko suėmė 58-ių metų amžiaus N.Shariną, Ukrainietiškos literatūros bibliotekos Maskvoje direktorę. Direktorė buvo sulaikyta po to, kai politinė policija atliko kratą jos vadovaujamoje bibliotekoje. Ten jie rado S.Banderos ir kitų Ukrainos didvyrių literatūros. Nors ši literatūra nėra uždrausta Rusijoje, tačiau bibliotekos direktorė buvo apkaltinta neapykantos kurstymu, o knygos įvardintos kaip "nacionalistinė propaganda". Ukrainos literatūros biblioteka yra oficialiai veikianti įstaiga, gaunanti finansavimą iš Maskvos miesto biudžeto.  Natalija Sharina yra sulaikyta 48 valandoms, vėliau teismas svarstys ar ją areštuoti ilgesniam laikui - teigia oficialūs Rusijos šaltiniai.

Po šio Rusijos politinės policijos didvyriško poelgio suimant 58 metų bibliotekos direktorę vardan didžiosios Rusijos, Stalino ir Putino šlovės, paaiškėjo, kas iniciavo tokį reidą. Jo iniciatorius - Maskvos tarybos narys Denisas Zakharovas. Jis savo paskyroje socialiniuose tinkluose šį reidą pakomentavo taip: "Tai mano indėlis kovojant su pro-Ukrainietiškais fašistiniais šunsnukiais."
Štai šioje nuotraukoje (žr. žemiau) šis didvyris pozuoja šalia Stalino porteto, ant kaklo pasikabinęs Magen David. Kaip netikėta.

Pagal: Reconquista

Rugsėjo 11-oji - Hario Poterio, Songoko ir Dumbuldoro triumfo diena

Paskutiniu metu provyriausybiniai asmenys dažnai trolina visokius kritiškiau žvelgiančius asmenis, naudodami maždaug tokį komentarą: 

Šiaip nekreipčiau dėmesio, tačiau aš pats kas metus vis pasidalinu 9/11-osios proga kažkokį mėmą, kuris kalbą apie tai, kas ten vyko. TY kad tikrai nevyko tai, apie ką kalbama oficialiojoje versijoje. IR VISADA atsiranda protingų žmonių, kurie nepasidomėjo ir nuoširdžiai tiki oficialia versija apie Osamą ir jo teroristus. Taigi, šį kartą apie 9/11-ają - Hario Poterio, Songoko ir Dumbuldoro magijos triumfo dieną. Jie kartu sujungė jėgas tam, kad vienai dienai paneigti mokslą, gyvenimo dėsnius ir šiaip sveiką protą.

Taigi, kas įvyko 9/11?

19 Arabų iš Afganistano urvų įveikė moderniausią pasaulyje JAV ginybos sistemą ir tą padarė su rėžtukais dėžėms pjaustyti. #Genijai?

Trys pastatai, 1-asis, 2-asis ir 7-asis WTC dangoraižiai griuvo laisvojo kritimo greičiu. #Fizika?

Plieno sijos (2750F) išsilydė nuo aviacijos degalų (1517F). #Chemija?

Du lėktuvai trenkėsi į du pastatus ir trys pastatai subyrėjo. #Matematika?

Visi pagrobėjai buvo lėktuvuose, tačiau nei vieno iš jų vardo nebuvo keleivių sąrašuose. #Magija?

Mažiausiai penki pagrobėjai išliko gyvi po savo savižudiškos misijos, iš jų BBC ėmė interviu. #Vaiduokliai?

Į Pentagoną, vieną labiausiai saugomų vietų pasaulyje, trenkėsi lėktuvas ir nėra jokios filmuotos įvykio medžiagos. #Sutapimas?

Nebuvo rasta jokių lėktuvo nuolaužų Shank vilyje. Tikriausiai #Monstras suvalgė lėktuvą.

Mobilaus telefono skambučiai iš lėktuvų. #Technologija?

Mariupolio išlaisvinimo metinės

2014m. Birželio 13d. , po 6 valandų kautynių, Ukrainos pajėgos, kuriose lemiamą rolę suvaidino AZOV batalionas, išvadavo Mariupolį iš Donecko separatistų kontrolės. Šiais metais paminėtos pirmosios išlaisvinimo metinės.

Mariupolio išlasvinimo metinių progą JAV įteikė savo "dovaną" Azovui. JAV kongresas uždraudė treniruoti ir visaip kitaip rengti AZOV karius. Paminėta, jog Azov gali panaudoti įgautus įgūdžius dar vienai nacionalinei revoliucijai, šį kartą prieš liberalų valdžią. Jankiai, patys sulaužę susitarimą ginti Ukrainos teritorinį vientisumą, perėmė Rusijos klijuojamas "nacei-fašei" etiketes ir net sulygino Ukrainos patriotus su ISIS. Jankiai, vietoje rusijos etikečių perėmimo, galėtų paklausti ką apie AZOV mano jų išlaisvinto Mariupolio gyventojai:

Svitlana K., born in Mariupol, 32 years old: "When after the festive events and the referendum the so-called "rebels" entered the city, all of us were terrified. Really terrified - we saw that these people are not the soldiers as in Crimea, but the open gangsters. Approximately one-third of them was Chechens. Such is the "Russian world"... They immediately began plundering everything that came their way. No one dared to resist or protest their roistering...

Enthusiasm of the supporters of the referendum was replaced not by disappointment, but fear. Naturally, all of us greatly feared - both for children and for ourselves... We tried not to leave the house without a real need. The car of my husband, an old foreign car, was simply expropriated "for the needs of the militia." We did not hope for such a speedy liberation of Mariupol. Yes, a year ago, on the day when the terrorists were chased away, we were praying for your victory. Under the whistle of bullets and rattling explosions we hoped only for one thing: that you have no fatalities.

Thank God, now by your efforts here reigns peace and order... Look, in the streets play the children. I heartily thank you guys, Azovians, you are the real Heroes of our time! Glory to Ukraine!"

JAV kongresmeno palyginimas Azov su ISIS ar su WW2 dalyviais yra mažų mažiausiai netikslus. Ukrainiečių kariai, skirtingai negu Vokietija ar Sovietų sąjunga 2 pasaulinio karo metu, arba Islamo valstybė, ar net ta pati JAV, tiesiog gina savo valstybę, savo tėvų žemę, nesikėsindama į svetimas teritorijas. Savo pranešime spaudai Azov paminėjo, jog jie yra Ukrainos patriotai ir nelaiko savęs globalių ideologijų atstovais.

Gegužės 1-osios demonstracija Mariupolyje

Ukrainos patriotai surengė tarptautinės darbininkų dienos demonstaciją Mariupolyje. Nacionalistai nusprendė atimti šios šventės monopolį iš sovietų sąjungos nostalgija sergančių asmenų, todėl suorganizavo savo demonstraciją - nacionalistų eitynes.

Demonsracijoje buvo nešamas baneris su Jaroslavo Stetsko atvaizdu ir jo citata: Negali būti socialinės revoliucijos, be nacionalinės. J.Stetsko buvo ilgametis anti-bolševikinio tautų bloko - tarptautinės skėtinės anti-komunistinės organizacijos vadas.

Markus Wilinger: Jungtinės Europos Valstijos ar tautų Europa?

2014 05 21

Markus Wilinger: Jungtinės Europos Valstijos ar tautų Europa?

Ukrainos krizė parodė, jog ne tik senas Amerikos-Rusijos konfliktas tebevyksta, o taip pat, kad Europa yra konflikto šerdis, tačiau neturinti nepriklausomos jėgos, kad galėtų daryti įtaką jam. Rusai ir amerikiečiai kalbasi apie Europos sienų perbraižymą, nekreipdami dėmesio ką apie tai galvoja europiečiai. Jiems nerūpi pirmiausiai dėl to, kad jiems nėra dėl ko rūpintis.  "Velniop Europą" - gana taiklus situacijos apibendrinimas. "Neklausyk europiečių. Viskas, ką jie gali padaryti - šnekos. Jie nėra svarbūs."

Ir kadangi Europa neturi savos galios, Ukraina turi tik du pasirinkimus: ji gali būti dalis Rusijos arba Amerikos įtakos zonos. Jie niekada neturėjo pasirinkimo būti dalimi Europos, kadangi nepriklausoma Europa neegzistuoja.

Kaip taip atsitiko, kad visiems nusispjauti į europiečių nuomonę? Europos tautos, kartu sudėjus, turi armiją, kuri dvigubai lenkia Rusijos armiją, o taip pat - stipresnę ekonomiką už JAV. Nepaisant to, mes vis dar esame dominuojami užsienio jėgų. Iš to kyla klausimas: ar mums reikia Europos pokyčių? Taip, jie mums būtini išlikti!

Mums reikia nepriklausomos Europos. Mes neturėtumėm viltis, kad rusai ar amerikiečiai kada nors gerbs mus. Kodėl jie turėtų tai daryti? Tai mūsų užduotis saugoti savo kontinentą. Ir jų užduotis rūpintis savo šalimis. Tiesiog jie mato, kad mes neatliekame savo darbo.

Šiandien mes, europiečiai, esame JAV vasalai. Tokia yra nepatogi realybė.

Jeigu mes norime vėl būti laisvi, nepriklausomi, patys priimti sprendimus dėl to, kas vyksta Europoje, jeigu mes norime nustoti būti rytų ir vakarų pajuokos objektais, mes privalome rasti būda perorganizuoti turimą Europos jėgą.

 Kodėl Europos valstybė būtų klaida?

Būsiu atviras. Aš atmetu Europos-supervalstybės idėją.  Aš netikiu, kad Europos valstybė galėtų veikti, ar bent jau būtų patraukli.

Imperijos ir supervalstybės niekada nebuvo sukurtos be smurto. O tam padaryti reikalinga jėga ( tiksliau - daug jėgos), kad sunaikinti bet kokias maištaujančias grupės, kurios sieks nepriklausomybės savo regionuose. O taip tikrai įvyktų, jeigu bandytumėm sujungti daugiau kaip 20 tautų į vieną valstybę. Priežastis, kodėl vis dar nėra Europos valstybės yra ta, kad jokia valstybė neturėjo pakankamai jėgos, galinčios sukurti tokią imperiją. Habsburgų dinastija, Napaleonas, net ir vokiečiai nebuvo pakankamai stiprūs, kad įveiktų visus savo priešus Europoje. Sukurti imperijai reikalinga jėga. Net "demokratinė" Europos Sąjunga suprato tą. Štai kodėl mums, europiečiams, neleidžiama balsuoti dėl "Europos klausimų". Jeigu būtų paklausta Europos žmonių nuomonės, tuomet nebūtų jokio euro ar Lisabonos sutarties, o rytų Europos šalys tikrai nepriklausytų ES.

Moderni demokratija ir tautinės valstybės istorijoje atsirado greta viena kitos. Taip atsitiko dėl to, kad moderniai demokratijai reikalinga tauta. Demokratinė Europos valstybė yra utopija. Jeigu mes kada nors sulauksime Europos valstybės, tai bus diktatūra (net jeigu ji ir vadins save "demokratine") ir ji bus sunaikinta iš kart, kai žmonės atgaus valdžią.

Jeigu kažkas nėra patenkintas dėl modernios liberalios demokratijos, bet yra Šveicarijos tiesioginės demokratijos modelio šalininkas, kaip kad esu aš, toks žmogus būtinai atmes Europos valstybės idėją.

Europoje yra tiek daug tautų ne šiaip sau. Taip įvyko dėl to, kad mes, europiečiai, mylime savo laisvę. Ir kiekvienas mūsų kontinento regionas visada gynė savo nepriklausomybę. Diena, kuomet šios tautos atiduos  savo laisvę, kad būtų dalis vienos didžios imperijos, bus ta diena, kada Europa nustos egzistuoti ir taps vakarų Azija.

Tautų Europa

Aš nesu nacionalistas. Aš esu prisiekęs europietis, ir dėl to, aš priimu tai, kad Europa yra niekas be savo tautų. Jeigu mes norime atpažinti Europą, mes turime žinoti, kad Europa skiriasi nuo JAV ar Kinijos. Ir kadangi ji yra tokia unikali - jai reikia unikalaus savi-organizacinio metodo.

Europos Sąjunga akivaizdžiai neveikia. Ji mums kasdien sako ką daryti ir kaip gyventi, bet nesugeba suvienyti europiečių ar ginti savo interesų prieš užsienio jėgas. Europos Sąjunga visiškai žlugo. Ji pasiėmė mūsų laisvę, o mainais mes net negavome privalumų, kuriuos jungtinė Europos jėga atneštų.

Aš noriu eiti kitu keliu. Aš noriu Europos, kuri būtų vieninga išorės grėsmių akivaizdoje, bet nemėgintų suvienodinti tautų. Europai nereikia vieningos valiutos. Europai nereikia bendrų reguliavimų ir kvailų ES įstatymų. Jai reikia karinio aljanso, bendros sienų apsaugos ir viduržiemio gynybos prieš įsibrovėlius iš Afrikos (kuriuos medija mėgsta vadinti prieglobsčio prašytojais).

Europos karinis aljansas yra reikalingas pakeisti NATO. Per šaltąjį karą, mums, europiečiams, reikėjo JAV apsiginti prieš galimą Rusijos invaziją. Šiandien mes galėtumėm apsiginti patys, todėl nėra reikalo dalyvauti Amerikos karuose. Europos kariniui aljansui yra būtina suformuoti stiprią europiečių kariuomenę, kuri sujungtų kiekvienos šalies privalumus. Kas galėtų būti geresni žiemos kariai jeigu ne skandinavai? Kas gamina geresnius tankus už vokiečių? O kas gamina geresnius laivus už britų? Kartu mes, Europiečiai, esame stiprūs, todėl nėra reikalo mums bijoti užsienio grėsmių.

Mums nereikėtų bijoti, kad tokia nauja Europos jėga būtų naudojama pradėti nereikalingus karus, kadangi aš noriu, jog Europos žmonės turėtų daug didesnę įtaką savo šalių užsienio politikai. Mums, europiečiams,  reikalinga institucija, kur mūsų tautos susitiktų diskutuoti ir nuspręsti, kaip jie nori elgtis pasaulyje. Europos parlamentas galėtų būti išnaudotas tam, ypač dėl to, kad mano vizijoje, jis prarastų galią reguliuoti eilinių žmonių kasdienį gyvenimą. Europos rinkimuose europiečiai galėtų tiesiogiai nuspręsti ar jie sutinka ar ne su Europai siūloma užsienio politika, arba, jeigu jie nori, galėtų siūlyti kitą jiems priimtiną kelią. Tai mums duotų galimybę balsuoti už savo vidaus politiką per nacionalinius rinkimus, o taip pat - Europos užsienio politiką per Europos rinkimus. Mes, europiečiai, galėtumėm geriau apibrėžti ką mūsų politikai turėtų daryti. 

Aš tikiu, kad šiuo keliu mes turėtumėm eiti. Aš esu tikras, kad tik tautų Europa (arba Tėvynių Europa, kaip mes tai vadiname Vokietijoje) galėtų mums suteikti tiek laisvę, tiek jėgą. Šiandien mes neturime nei vieno, nei kito. Štai kodėl mes turėtumėm panaikinti Europos sąjungą ir pabandyti sukurti vieningą ir laisvą Europą. 

Mums reikia tai padaryti tam, kad tokios šalys kaip Ukraina galėtų vieną dieną pasakyti: mes nesirenkame nei Maskvos, nei Vašingtono. 

Mes renkamės Europą. 

Šaltinis: motpol.nu

Rusijos griūtis man kelia šypseną

Kelias dienas buvau nutolęs nuo internetų ir visų pasaulio įvykių. Grįžus namo, paskaitinėjus spaudą, mane aplankė puiki nuotaika. Ją sukėlė įvykiai pasaulyje, o visų pirma - Rusijos griūtis. Taip, aš tikrai džiaugiuosi, jog ši valstybė patiria ekonominį krachą, kurio pasekoje turėtų įvykti pokyčiai ir politikoje.

Žinoma, esu nacionalistas, todėl suprantu ir įvykius pasaulyje. Negana to - esu antiglobalistas. Tačiau ne ta prasme, su kuria dažnai siejami antiglobalistų judėjimai pasaulyje, ty su Rusijos veiksmų pateisinimų. Aš nelaikau antiglobalizmu tokios pozicijos, kuomet vieną pasaulio tironą (JAV) pakeičiame kitu (Rusija).

Taip, jeigu žiūrėsime į pasaulį pagal klasikinę antiglobalistinę poziciją, tuomet pamatysime tokią realybę: JAV yra pasaulio dominantė, kuri iš esmės kontroliuoja(vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis) bene visą pasaulį, tarp jų ir Lietuvą. Taip, JAV yra imperialistinė valstybė, kuri įsiveržė ne į vieną šalį, pradėjo ne vieną karą, atliko teroro išpuolius prieš savo piliečius tam, kad pateisint tuos karus. Ir taip, Rusija - šalis, kuri bando priešintis šiai vieno galios centro politikai.

Jeigu matome tik vieną pusę - teisingas elgesys atrodytų remti Rusiją, kaip tai daro kai kurie save nacionalistais vadinantys asmenys, taip tikintis atgauti nepriklausomybę. Tačiau taip galima teigti tik tuomet, kada nematai arba nenori matyti, ką daro Rusija.

Rusija galėjo būti stipri Europos tautų sąjungininkė kovoje už laisvę. Tačiau tokia netapo. Ir dėl to yra kalta tik pati Rusija. Būtent pastaroji, iš aukšto žiūrėdama į kitas kaimynines valstybės, sugriovė savo, kaip galimo kovos partnerio, šansus. Rusija į buvusias Sovietų sąjungos šalis, buvusias draugiškas jai šalis (kokia buvo Ukraina) žiūrėjo kaip į savo nuosavybę, ty lygiai taip pat, kaip į jas žiūri ir JAV. Rusija elgiasi kaip mažas vaikas - jeigu tu nepadėsi man statyti smėlio pilies, tai aš pasiimsiu lazdą ir tau trenksiu. Tokia lazdos politika pasireiškė Krymo užgrobimu, o jos elgesio modelis prognozuoja tai, kad Rusijai pakeitus Ameriką - vieną drakoną pakeistų kitas.

Identiškas elgesys kartojasi ne vien su Ukraina, bet ir su kitomis kaimyninėmis šalimis. Jeigu Rusija norėjo, kad NATO neslinktų arčiau Rusijos sienų - ji visų pirma galėjo pagarbiau elgtis su savo kaimynais. O dabar - su visais savo piliečių gynimais užsienio valstybėse (nepripažįstant, kad Latvija - latviams, Estija - estams, Lietuva - lietuviams), su visais grasinimais karu - Rusija gali eiti velniop. Ji tikrai nebus man antiglobalistinės kovos draugas. Nes man nereikia tokio draugo, kuris man grasina - jeigu tu ne su manimi, tai aš pradėsiu karą, numesiu bombą, užimsiu dalį teritorijos.

Dėl tokio elgesio Rusija pati suteikia pretekstą neapykantai jai. Jei kažkada tai galima buvo pavadinti kvaila rusofobija, tai dabar Putinas pats suteikė neapykantai argumentų. Ir tuo pasinaudojo mūsų šoko meistrai - visur padidėjusi kontrolė, policinės valstybės, lyderio kultai, maksimali integracija į euroatlantines struktūras- visa tai nesunkiai skinasi kelią Lietuvoje, o taip pat tikriausiai ir dar eilėje Europos šalių. Laisvės likučius iškeitėme dėl saugumo, nes globalistai turėjo kur baksnoti pirštu - pažiūrėkite į Ukrainą. Jeigu nesiintegruosime - ir čia taip bus. Blogiausia, jog jiems atsakyti nebuvo ką. Krymo, Donecko pavyzdžiai kalbėjo patys už save.

Todėl labai džiaugiuosi, jog Rusija po truputi primena Afrikos šalis. Tikiuosi, kad ši šalis  nugarmės velniop. Ir kuo greičiau - tuo geriau. Ir tegul būna ten tol, kol nesusitvarkys savo didžiavalstybinio mentaliteto ir imperializmo. Kai Rusija taip padarys - galima bus pradėti ilgą išsilaisvinimo darbą. Bus gerokai sunkiau, nes turėsime neribojamą globalizmą savo aukštumoje, tačiau tuomet bent jau atsiras lašas vilties. Kuomet nebeliks priešo už vartų - daugiau žmonių turėtų pamatyti vakarų integracijos padarinius. Tuomet turėsime dar vieną, gal jau paskutinį šansą bendram Europos tautų kovos frontui. Už laisvas, nacionalines-socialines valstybes, už tikrą europietišką Europą, už senąjį pasaulį!

Ukrainos klausimas

Pastaruoju metu kyla aistros dėl Ukrainos klausimo, kaip kada iš tiesų primenančios isteriją. Tiek iš vienos pusės, tiek ir iš kitos pusės. Kadangi kartais atsiranda manipuliacijų dėl to, ką aš manau - jaučiu pareigą savo nuomonę apie Ukrainą sudėlioti į tam tikras tezes, kurios atspindėtų mano nuomone. Tai darau ir dėl dar vienos priežasties - ruošiuosi išleisti vieną straipsnį, kuris gali sukelti virtinę komentarų, po kurių mano pozicija gali kažkam pasirodyti kaip kokia prisitaikėliška ar koks teisinimasis, o tai būtų klaida. Kadangi šiuo klausimu visuomenė taip susiskaldė, kad priimama tik ta pozicija, kuri 100% atitinka jų pačių - priminsiu, kad kiekvienas pilietis turi teisę į konstitucijoje garantuotą nuomonės laisvę ir jos platinimą.

Taigi, pradedame:

1. Gyvename informacinio, tiek ir realaus karo Europoje metu. Tokiu laiku meluoja visos pusės. Žudo taip pat visos pusės. Žudo ne vien kareivius, žudo ir civilius. Siekiant suprasti įvykius, mano nuomone, reikia gauti informaciją iš kiek įmanoma didesnio šaltinių rato - tiek vakarų, tiek rytų, tiek ir visokių trečiosios pozicijos šaltinių.
Siekiant objektyvaus vertinimo reikia žiūrėti į faktus, argumentus, kuriuos dėsto vieni ir kiti šaltiniai. O tai dar kartą reikia perkošti per asmenines vertybes, kurias turime kiekvienas iš mūsų. Jeigu siekiama obektyvaus vertinimo - nėra jokių netinkamų šaltinių. Teiginys, kad šaltinis - prorusiškas, provakarietiškas, banderovcų, koloradų ar dar koks - nėra argumentas, jeigu siekiama objektyvaus požiūrio.

O dabar prie įvykių chronologijos:

2. Aktyvioji tautos dalis turi teisę surengti revoliuciją prieš valdžią, kurios veikla prieštarauja tos tautos gerovei. Jeigu taiki revoliucija yra ignoruojama - jie turi teisę perimti valdžią jėga, jeigu turi tautos palaikymą. - Esu už revoliucijų įteisinimą. Jeigu revoliucijai nepritariančių yra daugiau - jie gali išeiti į gatves taip pat, tuomet revoliucija nepavyks.

3.. Ukraina yra vienintelė vieta, kur Ukrainiečių tauta gali būti namuose ir jaustis čia šeimininkais. Todėl valstybinė kalba, istorinis supratimas ir pan. turi būti diegiamas. Geriausia - tokia forma, kuri nedidintų konflikto (tarkime Latvija vykdo gana pažangią politiką švietimo srityje).

4. Sienų neliečiamumo klausimas. Aš nepalaikau jokios sienų kaitos moderniame amžiuje. Nei Kosovo atskyrimo nuo Serbijos, nei dabar - Krymo atskirimo nuo Ukrainos. Ir taip, jeigu to kaina yra Punskas - aš jo atsisakau. Krymo užėmimas yra pasikėsinimas į teritorinį vientisumą.

5. Žinant JAV užsienio politiką ir įvairių valdžių perversmų įgyvendinimą - tikrai nėra nieko stebėtino, jeigu JAV finansiškai rėmė maidaną. Tačiau be ukrainiečių masiško palaikymo toks rėmimas būtų beprasmis.

6. Net jeigu ir JAV rėmė Maidaną - Rusijos atsakas buvo visiškai neadekvatus. Rusija neturėjo teisės įvesti kariuomenę. Tokiu savo veiksmu Putinas tapo toks pats nusikaltėlis ir imperialistas, kaip kad Obama ar Bush'as. Krymo okupacijos teisinimas Kosovo okupacija - neteisingas, kadangi vieną nusikaltimą teisinti kitu nusikaltimu - nusikaltėlių darbas.

7. Tauta, agresijos atveju, turi teisę ginti savo teritoriją bet kokiomis priemonėmis. Ypač - kuomet jėgos yra nelygios. Tą pačią teisę turi ginti teritorinį vientisumą Asado Sirija, tą pačią teisę turi ginti savo žemes -Palestiniečiai, tą pačią teisę turi ir Ukrainiečiai.

8. Taikių piliečių žudymui nepritariu, tačiau Ukrainoje jie gali pasitraukti iš puolamosios teritorijos, ką ir rekomenduočiau jiems nedelsiant padaryti. (Situacija visiškai skiriasi nuo Gazos ruože įkalintų civilių palestiniečių. Jie neturi kur pasitraukti - nebent į jūrą. Tiek Izraelis, tiek Egiptas laiko uždarę sienas).

9. Taip, Ukrainos dabartinė valdžia atėjo į valdžią revoliucijos būdu. Todėl ji , esant standartinei situacijai, neturėtų teisės naudoti karines priemones prieš revoliucijai nepritariančiuosius. Tačiau čia atsiranda Krymo okupacijos atvejis. Dėl to galioje 7 punktas. Jeigu Krymas nebūtų okupuotas - aš pats būčiau už taikų konflikto sprendimą, gal net ir už federacijas ar dar ką nors.

10. Tikiuosi, kad Ukrainoje vykstantis konfliktas nesukels pasaulinio karo. Pasaulinis karas tarp Rusijos ir JAV būtų pražūtingas, kadangi netikiu, kad šios dvi šalys kovotų per Ramųjį vandenyną. Amerikiečiai turi savybę kariauti karus ne savo rankomis. Šiame kare patrankų mėsa būtų rytų Europos valstybės - vienintelės dar gyvybingosios baltosios rasės tautos. Jokie konfliktai ar interesai nepateisina pavojaus, sukelto baltąjai rasei. 

11. Ukrainoje veikia nemažai jėgų. Aš asmeniškai palankiausiai vertinu dešniojo sektoriaus organizaciją, kadangi ji vienintelė siekia nepriklausomos Ukrainos, o ne integracijos į euroatlantines struktūras. Tikiuosi, jog atstačius Ukrainos teritorinį vientisumą ši grupė užbaigs revoliuciją, nušluos liberalus, esančius dabartinės Ukrainos valdžioje. Tikiuosi jie tai padarys dar iki tol, kol tie liberalai spės išparduoti Ukrainos turtus.

A. Nowicky Trečioji pozicija: Nepriklausomybės deklaracija

Populiarus Jėzaus pasakymas, kad "Joks tarnas negali tarnauti dviems šeimininkams", kuriuo jis turėjo galvoje, jog ištikimybė tiesai niekada negali reikšti vidurinio kelio, saugios tarpinės pozicijos. Vietoje to, tiesa reikalauja bekompromisės tikėjimo ir elgesio pozicijos.

Vis dėl to Kristus pasakymas reiškia pasirinkimą tarp gero šeimininko - Dievo, dvasingumo ir blogo - materialaus pasaulio blizgučių, mamonos šlovinimo. O kaip yra tuomet, kada renkamasi tarp dviejų galimų šeimininkų, iš kurių nei vienas nėra geras? Ar galima rinktis tą, kuris, lyginant su kitu, yra mažesnė blogybė?
********************************************************************************
Dvejetainė arba manicheistinė( juoda/balta) retorika įvairių oportunistų dažnai naudojama rinkimų metu. Taip jie tikisi lengviau laimėti papildomų balsų savo kampanijai. Tokia triukšminga retorika veikia vienu prievartos ir manipuliavimo priemonė, pagal kurią iš pašnekovo reikalaujama nedelsiant pasirinkti pusę ("teisingą" pusę, t.y. tą, už kurią pusę pasisakė oportunistas) tam tikroje kovoje.

Bet jeigu kažkas atsisako pasirinkti jam primestą pusę, argumentuodamas kad abi pusės yra viena už kitą blogesnės - jis yra išjuokiamas kaip išpuikęs naivuolis ir apkaltinamas arogancija.Rinkimų metu tas, kuris balsuoja už nesisteminį kandidatą yra kaltinamas, jog išmeta savo balsą veltui, o tas, kuris atsisako balsuoti yra kritikuojamas kaip demonstruojantis apatiją tam, kas vyksta šalyje.

Kai kalbos pakrypsta apie geopolitiką, oportunistų binarinė retorika primena panašią taktiką. Jie gali, kaip pavyzdžiui G. W. Bush'as, reikalauti iš nepriklausomų pasaulio valstybių, kad jos deklaruotų ištikimybę jo pusei, arba joms gresia tapti Amerikos priešais " You are either with us, or you are with the terrorists". Arba jie gali, kaip Putino dvaro filosofas A. Duginas, teigti, kad konservatyvūs ukrainiečių, lenkų, kitų rytų Europos nacionalistai , kurie nepritaria Rusijos invazijai į Krymą, yra tik nelaimingi kvailiai ir pūvančių vakarų statytiniai, nes jokia trečia pozicija nėra įmanoma: jeigu jums nepatinka tai, kur nuėjo vakarų civilizacija, tuomet turite palaikyti Putiną arba priešingu atveju jūs esate Amerikos importuojamos moralinės degeneracijos pagalbininkas. (Kaip patogu!).

******************************************************************************
Tiesą sakant, kad ir kiek Bušo ar Dugino šalininkai mums aiškintų priešingai - realiai tik tas gali padaryti reikšmingą pasikeitimą, kuris išliks nepriklausomu ir atsisakys kitų įtakos. Kai pasisakoma už vieną ar kitą pusę - suteikiamas papildomas svoris Jin ir Jan, tuomet pasisakęs žmogus ne tik kad parduoda sielą (kadangi tarnauja šeimininkui, kuris nėra dievas), kitaip sakant, palaiko blogį vien todėl, kad jis prieštarauja didesniam blogiui. Vieną iš dviejų blogybių pasirinkęs yra ne tik kad kaltas dėl savo idealų išdavystės, tačiau dėl to kad supranta, jog renkasi blogį - yra dar blogesnis, negu pastarieji du.

Dvipoliame pasaulyje, kiekviena Jin ir Jan dalis yra priklausoma nuo priešingos pusės tam, kad išliktų. Nei viena pusė negalėtų būti tuo, kuo yra be aktyvios kovos su tariamu priešu. Kadangi Jin ir Jan yra sustiprinamas kitos pusės paniekos, nepagarbos ir priešiškumo, kiekviena pusė kasa giliau ir taip prasideda užburtas provokacijų ir save pateisinančios agresijos ratas.

Dalyvavimas tokioje kovoje, vienoje ar kitoje pusėje, yra lygus kovos torpedavimui, ir taip darant, suteikiama konfliktui legitimumo, kurio ji nenusipelnė. Mažesnis blogis ir didesnis blogis ( nesvarbu kuris yra kuris, priklausomai nuo situacijos) yra iš tiesų sąjungininkai, panašūs į demoniškų šokių partnerius, atliekančius pragarišką kasdienę neapykantos ir užtikrinto abipusio susinaikinimo rutiną. Mes negalime leisti sau įsitraukti į jų karo žaidimus, nes priešingu atveju mes išnyksime šio pragariško šokio aikštelėje. Priešingai, mes privalome atitrūkti, išsiskirti, atsitraukti ir išskirti savo nišą, siekiant išsaugoti savo kūno, proto ir sielos vientisumą.

Dėl šių, o taip pat ir dėl kitų priežasčių, aš ketinu likti savarankiškas artėjančių, neabejotinai kataklizminių kovų metu. Nepalaikymas nei vienos pusės, žinoma, nereiškia abejingumo. Aš ketinu laikytis savo įsitikinimų ir tuomet, kai viena ar kita pusė pripažins šiuos įsitikinimus, aš palaikysiu ją. Bet kai manęs prašys pasirinkti puses tarp Dugino ir Bušo, aš visada pasirinksiu trečią poziciją, tą, kurią niekina jų pasiekėjai, tačiau man ji yra priimtinesnė negu pasirinkimas tarp vieno iš dviejų blogių.

Tai tikrai sukels neapykantą prieš mane, būsiu vadinamas marionete ar agentu, o gal net puolamas kaip išdavikas. Manęs turbūt nekęs labiau, negu tuomet, kai aš save priskirčiau kuriai nors iš pusių. Tai turėtų būti smagu ir aš tikiuosi, kad tu prisijungsi prie manęs.

Pagal Alternative Right

Nuo nacionalistų-revoliucionierių Ukrainoje - naujam Europos išvadavimui!

Nuo nacionalistų-revoliucionierių Ukrainoje - naujam Europos išvadavimui!

Deja, demokratiškai liberalūs politikai ir nemaža dalis kultūrinės aplinkos dvidešimt metų ukrainiečius įtikinėjo, kad jiems reikia integruotis į euoatlantines struktūras. Įtikinėjo taip, kad daug ukrainiečių iš tiesų patikėjo, kad Ukraina turėtų tapti Europos Sąjungos nare. Taigi, formali masinių protestų priežastis Ukrainoje buvo Janukovičiaus rėžimo atsisakymas pasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga. Ukrainos nacionalistai yra prieš asociacijiją su ES. Nepaisant to, jie palaikė protestus, kaip galimybę pradėti nacionalinę revoliuciją.

Praėjusiais metais, Lapkričio pabaigoje, tautinio judėjimo "Tryzub" iniciatyva, tautinis jaunimas prisijungė prie "Dešniojo sektoriaus". Du mėnesius nacionalistai ragino protestuotojus nekovoti už europinę integraciją, tačiau kovoti už nacijos kūrimą. Pirmasis tautinės valstybės kūrimo žingsnis - nuversti anti-tautinį, oligarchinį, demoliberalistinį Janukovičiaus rėžimą. Praėjo du mėnesiai. Janukovičiaus rėžimas nebijo taikių protestų, kurie yra vykdomi pagal liberalistinių opozicijos partijų taisykles. Galiausiai, parlamentas, kontroliuojamas Janukovičiaus rėžimo, priėmė totalitarinius įstatymus, kurie varžo dar daugiau politinių laisvių Ukrainoje. Iš esmės, šie įstatymai yra apibūdinami kaip anti-tautiniai. Žmonės nusivylė opozicija ir pradėjo pasitikėti nacionalistais. Mums pavyko pasinaudoti tautos palaikymu ir nuo sausio 19-osios mes perėjome į  karinės konfrontacijos padėtį su valdžia. Kelias dienas Kijevo gatvėse tęsiasi kova tarp nacionalistų-revoliucionierių pajėgų ir tarp policijos. Šios kovos organizatorius buvo "Dešinysis sektorius", prie kurio prisijungė tautinių pažiūrų fanai iš gatvės bei pavieniai tautiniai aktyvistai. Tiesą sakant, nacionalistai sugebėjo tapti revoliucinės kovos lyderiais. Galimas daiktas, kad dėl mūsų teisėtos pergalės iškils poreikis į revoliucinę vyriausybę įtraukti kai kuriuos liberalios opozicijos atstovus, tačiau nacionalizmo pakilimas Ukrainoje bus plačiai paplitęs. Mes kovosime iki galo. Jeigu mes pralaimėsime, mūsų laukia arba pogrindis, arba masinės represijos. Jeigu mes laimėsime - tai sukels naujausią rekonkistą*. Kaip kategoriški oponentai Europos Sąjungai, mes esame išvien su Europos tautomis, mes raginame  nacionalistus iš visos Europos palaikyti mūsų kovą.  Prisiminkime, kaip nacionalistų ir konservatorių jėgos susivienyjo Ispanijoje, pilietinio karo metu. Atvykite ir prisijunkite prie mūsų, palaikykite mūsų kovą. Mes suprantame, kad jūsų pergalė yra tik simboliška, mes nesitikime didelių skaičių atvykstančiųjų. Tačiau šis simbolizmas - žingsnis link ateities pergalių kartu su visa Europa.

* Rekonkista (ispaniškai ir portugališkai Reconquista – atkariavimas) vadinamas krikščionių valdovų vykdytas maurų karalysčių (islamiškojo Al-Andalusregiono) Iberijos pusiasalyje užkariavimas. Rekonkista prasidėjo 718 m. ir buvo užbaigta Aragono karaliaus Ferdinando ir Kastilijos karalienės Izabelės 1492m. sausio 2 d., kai buvo užkariauta paskutinė maurų valstybė pusiasalyje (Grenadoje). Taip buvo suvienyta ir Ispanija, išskyrus Navarą, kuri įjungta 1512 m.

Pagal: http://europeanmediacentre.wordpress.com/2014/01/22/statement-from-the-nationalist-revolutionaries-in-the-ukraine/

Italijoje "berkutas" - prieš italų patriotus

Turbūt visi stebėjote, kaip Ukrainoje berkut specialiosios pajėgos naujojo neadekvaią prievartą prieš protestuojančiuosius. Tai sukėlė eilę pareiškimų, o dabar Maidano aikštėje vyksta masiniai protestai.

Italijos nacionalistai, protestuodami prieš ES tapimą federaciją, surengė teatralizuotą protesto akciją, kurioje ketino pakeisti Europos Sąjungos vėliavą į Italijos tautinę vėliavą ES atstovybėje Romoje. Tam panaudotos priemonės buvo švelnios - lengvas chuliganizmas, kas yra niekniekis, palyginus su iš Italijos atimtu nacionaliniu suverenitetu. Policijos reakcija - kaip niekada žiauri. Taikūs protestuotojai talžomi bananais, tačiau išlieka savo gretose nepaisant galvos sumušimų, demonstruodami savo siekių tyrimą ir valios pergalę prieš niekšų smurtą.


Pabandykime paspėlioti, kokia bus reakcija į tai Lietuvoje? Žinant, jog šis įvykis įvyko bent prieš 5 dienas - greičiausiai jokios. Mass medija labiau linkusi aptarinėti kokias kelnes užsidėjo homoseksualistas popso atlikėjas.

Nėra ir politikų reakcijos, kuri buvo gausi ypač iš liberalų ir neokonų Ukrainos atveju. O juk žmonės lygiai taip pat sumušti. Jų nėra todėl, kad neokonams yra nusispjauti žmogus, jie žiūri į tai, ar tai atitinka jų geopolitiniams interesams, ar ne. Todėl lygiai kaip jiems nusispjauti į sumuštus protestuotojus Italijoje, lygiai taip pat jiems nusispjauti ir į ukrainiečius, tačiau jų atžvilgiu jie elgiasi dar bjauriau - išnaudoja smurtą ir patirtą šoką savo žydrosios imperijos plėtrai.

Reiškiu solidarumą su italų patriotais, kurie renkasi laisvę ir laisvos Italijos viziją, o ne ES supervalstybę - tautų gulagą. Už jūsų ir mūsų laisvę, už naują tautų Europą!

Laisvė visiems nacionalistams!

2013 m. spalio 7d. Silezijos nacionalistai išreiškė paramą politiškai persekiojamiems graikų nacionalistams - Auksinei aušrai. Auksinės aušros lyderis Nikolas Mihaloliakosas, kartu su partijos aktyvistais, yra neteisėtai suimti ir įkalinti korumpuotos Graikų sistemos.

Laisvė visiems nacionalistams!

Freedom for all nationalists !

Ελευθερία για όλους τους εθνικιστές!

Sirija: Galia vs teisingumas

Tomas Skorupskis


Įvykiai pasaulio arenoje kaista. JAV grasina smogti Sirijai, pažeidžiant Jungtinių tautų chartiją ir apeinant JT saugumo susirinkimą Sirijos klausimu. Rusija griežtai smerkia tokią JAV imperializmo apraišką. Ji Rusijos-Gruzijos konflikto valandomis aiškiai parodė, jog vis dar išlieka imperine valstybe. Matant šiuos pasaulio įvykius, aš pasigendu Lietuvos pozicijos, o ypač - lietuvių nacionalistų  požiūrio į įvykius pasaulyje.

Turbūt būtų naivu sakyti, jog esame laisvi, demokratiški ir patys spręsime savo likimą. Tikrai ne. Lietuva greičiausiai nusilenks JAV imperializmui, o gal net ir prisidės prie jo vykdymo. Visos Lietuvos parlamentinės jėgos yra pasiryžusios nusilenkti šiam pinigų ir galios kultui. Kelios kitos pavienės jėgos visiškai pateisins Rusijos veiksmus. Šiame, jau Lietuvos kontekste, išlieka svarbus tautininkų, visų pirma Tautininkų sąjungos, vaidmuo. Būtent ši politinė jėga yra bene vienintelė Lietuvoje, kuri įvykius vertintų objektyviai, paisant ne galios, o teisingumo principo.

Šio konflikto pretekstas - JAV informacija, jog Sirija naudoja cheminius ginklus. Be jokios abejonės, cheminių ginklų naudojimas negali būti toleruotinas(nepaisant to, jog JAV remiami teroristai, o ir pati JAV naudojo cheminius ginklus), tačiau ar mes galime pasitikėti JAV informacijos šaltiniais? Juk būtent tą patį JAV teigė prieš 10 metų užpuolant Iraką, o vėliau paaiškėjo, jog ši informacija melaginga. Negana to, jeigu ir buvo naudotas cheminis ginklas, kas galėtų paneigti, jog tai padarė tie patys JAV remiami teroristai, glaudžiai susiję su radikaliausiomis islamistų grupėmis, įskaitant ir Al-Qaeda. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, vengrų nacionalistai Jobbik pareiškė, jog jie palaiko Siriją ir tikisi, jog Assad'as kuo greičiau stabilizuos šią situaciją ir toliau vadovaus Sirijos žmonių labui.

 Jaunalietuvis Stasys Buškevičius savo tinklaraštyje teigia, jog be JT Saugumo tarybos „palaiminimo“ suduotas karinis smūgis sukurs precedentą, kurį kada nors galės pakartoti ir pati Rusija. Taip jau buvo po NATO smūgių Belgradui ir Kosovo atskyrimo nuo Serbijos: po dešimtmečio Rusija atkartojo beveik identišką scenarijų Gruzijoje. Tą patvirtina ir Delfi išspausdinta Rusijos politologo nuomonė, jog jeigu NATO puls Siriją, Rusijai reikėtų užimti Baltijos šalis. Žinoma, tai yra tik vieno Rusijos fanatiko nuomonė, o štai JAV apie Sirijos puolimą skelbia per visus oficialius šalies lygius. Šiame konflikte sektinas yra Lenkijos pavyzdys. Lenkijos premjeras D.Tuskas pareiškė, jog Lenkija nedalyvaus intervencijoje į Siriją.

Stebint šiuos, mus liečiančius dviejų pasaulio imperialistų įtakos žaidimus, Tautininkų sąjunga turėtų pasmerkti tokį šiurkštų JT chartijos pažeidimą, išreikšti palaikymą Sirijai ir priminti tiek Lietuvai, tiek pasauliui, jog Sirija - nepriklausoma valstybė ir įsiveržimas į jos teritoriją bei kišimasis į šalies vidaus reikalus yra netoleruotinas. Tautininkai turėtų reikalauti mūsų šalies aukščiausias institucijas nedalyvauti Sirijos griovime. Galbūt tai kai kurioms partijoms sukels paranojos priepuolius, tačiau tą primityvų mąstymą palikime joms pačioms.

Nemažai kas sako, jog padėtis Sirijoje yra JAV ir Rusijos konfliktas, todėl Lietuva čia neturėtų kištis. Gal jie ir teisūs, tačiau šis konfliktas liečia ne vien šias dvi imperines šalis, o taip pat ir Siriją, bei taikius piliečius. Kiekviename mūsų amžiaus konflikte egzistuoja dvi ar daugiau pusių, tačiau jų buvimas nereiškia, jog nėra nei vienos pusės, atstovaujančios teisingumui. Juk tuomet, kada sovietų tankai traiškė lietuvius, mūsų pusėje buvo JAV ir vakarų valstybės, mūsų pusėje buvo teisingumas, o Sovietų – agresija, imperializmas. Mums reikia stoti į teisingumo, o ne kumščio pusę. Taip kaip stovėjome už serbus, kuomet iš jų atplėšiamas Kosovas, už Gruziją, kada į jų šalį įsiveržė Rusiją, taip dabar mes turime palaikyti Siriją. Nenusilenkime jėgos kultui!



Faktai:
*Karas prieš Siriją gali sukelti naftos kainas ir sukelti pasaulinę krizę.
*Ekspertai išreiškė abejones, jog cheminis ginklas iš viso buvo naudotas.
*Amerikos vyriausybė, kaip ir Irako karo metu, bando sutrukdyti JT ginklų ekspertams ištirti, ar cheminis ginklas buvo naudotas.
*Jeigu cheminiai ginklai buvo naudoti, nėra aišku, kas juos naudojo.
*JAV ne pirmą kartą bando melagingai apkaltinti kitus cheminio ginklo naudojimu.
*Sirijos sukilėliai jau yra naudoję cheminį ginklą.
*JAV išpuolis prieš Siriją padarytų Ameriką Al-Qaedos oro pajėgomis.
*JAV, Jungtinė karalystė ir Izraelis per paskutinius 10 metų jau yra naudoję cheminį ginklą.
*JAV ginkluoja Sirijos opoziciją nuo 2006 metų.
*Sirijos ataka atitrauktų amerikiečių dėmesį nuo šalį kamuojančio sekimo skandalo.
Daugiau faktų.

1. http://jobbik.com/jobbik_conflict_syria
2. http://www.buskevicius.blogspot.com/2013/08/jav-pries-sirija-ar-pavyzdys-bus.html
3. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/rusijos-politologas-jei-nato-puls-sirija-rusijai-reikia-uzimti-baltijos-valstybes.d?id=62173803
4. http://www.alfa.lt/straipsnis/15151404/Tuskas..Lenkija.nedalyvaus.intervencijoje.i.Sirija=2013-08-28_14-48/
5. http://www.filmsforaction.org/news/cheat_sheet_on_syria/

 Publikuota: LTJS blogas, Sarmatas.lt ,Kauno tautininkas.

Sleipnir - jūs nesate laisvi

 Sleipnir - jūs nesate laisvi

Aš žiūriu į ateitį su baime
Užmerkiu akis ir matau, kaip šis pasaulis visiškai sudega.
O tu bėgi paskui juos, tiki jų melu
Toks apgailėtinas ir ištvirkęs, tu remi visus jų karus.

Bet tu nesi laisvas, tu patekai į spąstus, į šią sistemą, visam gyvenimui.
Bet tu čia nesi laisvas, tu patekai į spąstus, į šią sistemą, visam gyvenimui.

Jūs transformavotės patys, leidžiatės manipuliuojami,
Jie šeria jus melu, o jūs tai ėdate.
Viską darote savo noru, juk tai - jūsų kelias
Ir jūs einate juo toliau ir toliau, po truputi patys prisirakindami sau grandines.


Bet tu nesi laisvas, tu patekai į spąstus, į šią sistemą, visam gyvenimui.
Bet tu čia nesi laisvas, tu patekai į spąstus, į šią sistemą, visam gyvenimui.


Tikrai Laisvas pasirinkimas – tai toks pasirinkimas, kai aš renkuosi - ne vieną iš dviejų galimybių, esančių primestoje mums koordinačių Sistemoje, bet galiu rinktis ir pačią Koordinačių Sistemą.
S. Zizek

XXI amžiaus nacionalizmo iššūkis

Gerbiamieji (Rimtai, aš jus abu itin gerbiu), mane gal ne visai supratote. Pabandysiu paaiškinti neaiškumus. Nesitikiu, jog sutiksite su mano mintimis, bet tikiuosi, jog bent priimsite kaip kitokį požiūrį.

Vakar dienos blogo įrašas Laisvas, tautiškas, radikalus sukėlė nemažas diskusijų audras facebook socialiniame tinkle. Pagrinde jos kilo dėl to, kad sulyginau mūsų dienų kovą su partizaniniu pasipriešinimu. Pabandysiu paaiškinti ką turėjau galvoje. Galvojau tai padaryti komentare, tačiau išsiplėčiau ir manau, jog toks įrašas gali turėti kažkiek išliekamosios vertės.


XXI amžiaus karai vyksta ne vien tik ginklo būdu, tačiau lygiai taip pat ir ekonominiu, informaciniu ir kitais būdais. Laikai keičiasi, keičiasi ir priemonės. Minėtame kare, ypač Lietuvoje, iš tiesų rimtai kariauja tik viena pusė - mūsų priešai. Mes, tuo tarpu, to net neįvardiname kaip karo.

Kas yra tie, kuriuos įvardinau kaip priešus? Mano asmenine nuomone, tai yra globalizmas. Kad nebūčiau apkaltintas sąmokslų teoretiku (mat tokių, apie šį žodį (globalizmas) yra itin daug) - paaiškinu kaip aš suprantu šią sąvoką.

 Globalizmas - siekis visais įmanomais būdais (o ekonominis būdas čia groja pirmu smuikui) sutelkti kontrolę, galią pasaulyje į vienas rankas. Kapitalizmas ir globalizmas, šiuo atveju, yra geriausi draugai. Na ir siekiant pasaulinės kontrolės ir valdžios, tokie dalykai, kaip nacionalinės valstybės, gyvos ir besipriešinančios tautos - kliūtis. O kliūtims pašalinti naudojamas platus mastas priemonių: pradedant alkoholiu, ekonominėm sankcijom, baigiant plutokratija(vietoje realios demokratijos), fiziniu teroru.

Normalu, jog tuomet, kada lietuvių tauta realiai nesipriešina - nenaudojama ir fizinė prievarta. Ten, kur priešinasi (tarkime Turkija šiomis dienomis) - naudojama visų pirma "savos" valstybės represinės struktūros. Jeigu ir jos nepadeda - turime artimųjų rytų "demokratijos" eksporto pavyzdžius.

 Mūsų priešui negalioja nacionalinės sienos, jie veikia globaliai, todėl lengva nuslopinti pavienius atvejus, tokius kaip Turkijoje. Būtent todėl XXI amžiaus nacionalizmo uždaviniai ir skiriasi nuo XXa. Šiai dienai būtinas tarptautiškas bendradarbiavimas, o ne kova tarpusavyje. Būtent todėl 9/10 kartų kritikuoju tiek mūsų, tiek ir lenkų šovinizmo atvejus, kadangi šiuo metu neturėtumėme pyktis tarpusavyje, o kiekvieną kartą kai tą darome - tautų Europos priešai trina rankomis.

ES duoda, ES atima

Kai kalbame apie ES, visada atsiranda dar nuo referendumo laikų išlikęs argumentas - ES mums duoda krūva pinigų, tik imkite ir darykite su jais ką tik norite. Pabandysiu kiek pralaužti informacinę blokadą ir sugriauti ES - gerosios fėjos įvaizdį.

Ar žinote, jog kas metus Lietuva už narystę sumoka Europos Sąjungai ~1mlrd litų? :) Tai yra daugiau, negu skiriame kultūrai, poilsiui. Tai yra daugiau, negu 3 kartus didesnė suma, negu Lietuva skiria aplinkos apsaugai. Tai yra atimama iš visuomenės. Kol kas Lietuva iš ES vis dar gauna paramą (tačiau ji nėra amžina), tačiau kiek % jos būna panaudota visuomenės reikmėms, o ypač tokiai Europai nelabai svarbiai daliai, kaip lietuvių tauta? O kiek jie nusėda stambiajam kapitalui ir įvairiem korumpuotiem valdininkam? Ar bent jau šiuo metu, kol dar gauname kažką ir atgal, išeiname ant nulio/pliuso?
Skiriama parama mums - 36mlrd per 7 metus. Įsisavinome ~50% = 18 mlrd. 7 sumokame atgal į ES. Parama septyniems metams - 11 mlrd. lt.

Na bet prie to gauname nemokamus bonusus: Nepriklausomybės praradimą; antitautinių, antivalstybinių kontorų finansavimą(iš tos pačios ES "paramos"); šv. laisvają rinką; homoseksualizmo ir kitų iškrypimų primetinėjimą; žemės pardavimą užsieniečiams; nacionalinės valiutos atsisakymą, kuris turėtų sąlygoti blogesnį tos pačios visuomenės gyvenimą ir t.t

Taip, ES tikrai duoda. Duoda ji sočiai stambiajam kapitalui. Bet kartu ir atima. O atima iš tautos ir visuomenės.

Šlovingoji, nenugalima
Žvaigždėtoji Europos Sąjunga
Čia savivaldybė - Lietuva
"Tarp lygių - lygi ir laisva".

Tautininkų piketai - you're doing it wrong

Tautininkai surengė eilinį piketą dėl lenkų reikalų . Nors ir pats priklausau Tautininkų sąjungai, tačiau tai nėra priežastis nekritikuoti to, kas, mano manymu, daroma blogai. Priešingai - priklausomybė šiai perspektyviai politinei partijai mane įpareigoja sakyti tai, kas yra daroma netinkamai.

O netinkamai yra daromi piketai. Neabejoju asmenų, čia susirinkusių, nuoširdumu. Puikiai suprantu, jog jie savo laiką naudoja, stengiasi, tiki tuo ką daro. Jie yra šaunuoliai, jog matydami problemą - neužsimerkia jai. Tačiau pasirinktos nepritarimo priemonės yra jau gerokai atgyvenusios. Jau geriau tokių piketų iš viso nebūtų, negu kad jie yra tokie, kokie daromi dabar. 

Taigi, žiūrėkime nuo pat pradžių. 

20d. Vyksta Vilniaus tautininkų sueiga, 21d vakare facebook socialiniame tinkle pranešama, jog sekančią dieną,  darbo dieną, 12.15 vyks piketas. Klaidos: Pranešama apie renginį likus dienai. Darbo diena. Darbo metas. Į tokį renginį susirinkti gali tik tie, kurie nedirba ir nestudijuoja - vyresnio amžiaus žmonės. Aišku, yra argumentas toks, jog norima rengti piketus tada, kuomet įstaigos, prie kurių piketuojama, vis dar dirba. Tačiau pamirštame, jog gyvename XXI informaciniame amžiuje, todėl perduoti žinią galima nepriklausomai nuo laiko. Juo labiau, jog tokia piketų forma visiškai nieko nekeičia, nepasitvirtina ir yra atgyvenusi savo amžių.

Kita priežastis, kas yra daroma blogai - pati piketo forma. Ji yra visiškai, visiškai nepatraukli. Nieko nėra blogiau, negu piketas, mažai aktualiu, nusibodusiu klausimu, kuris daromas pasitelkiant blogiausią formą - plakatus ir šūkius gėda. Negana to, susirenka mažas žmonių skaičius ir jų amžiaus vidurkis - 50+ metų. Visiškos nesėkmės kombinacija. Pamatęs tokių piketų nuotraukas žmogus ne tik kad nestos į Tautininkų sąjunga, bet ir gali parašyti išstojimo prašymą arba nurašys tą partiją ilgam laikui. Tokie piketai neatspindi politinės jėgos, kuri savo amžiaus vidurkiu - jauniausia partija Lietuvoje. Iš didelio noro padaroma daugiau žalos, negu naudos.

Dar blogiau, jeigu kviečiant, naudojama tokios va nuotraukos, kaip ši, esanti žemiau.

Čia pasinaudojama populiariu renginiu - kovo 11-osios eitynėmis, sukuriamas įvaizdis, jog bus kažkas gero, stipraus, kokios yra tos nacionalistų jaunimo eitynės. Rezultatas - kažkas panašaus į tai, ką jau minėjau, diskredituoja ne tik kad tautininkų sąjungą, tačiau ir visą nacionalistų judėjimą, eitynes.

Kad tai nebūtų tiesiog libertardiška kritika vardan kritikos - pateiksiu patrauklių mitingų ir piketų pavyzdžius. Ko reikia? Reikia orginalumo.
Keli geri pavyzdžiai:

Homoseksualų plėtros aktyvizmu užsiiminėjančiam ŽTSI įteikėme fašyzmo baubą, kad lengviau gasdintų baubais žmones.

Tautininkų (de facto - LTJS) piketas prieš žaliojo tilto sovietines skulptūras

Kartais lemiama detale, iš standartinio jau anksčiau aprašyto piketo (ty visiškos nesėkmės) iki visiškos sėkmės gali būti tinkama apranga

O kartais - netikėtumo faktorius (tuo metu vyko koncertas ir buvo DAUG žmonių).


 Pirotechnika, orginalūs ir geri šūkiai, taiklūs baneriai ar plakatai (tarkime geras buvo tas, su lenkų neįgaliais vaikais) - dar vienas sėkmės svertas.



Greita reakcija į aktualijas (nors imho galėjo keliom dienom anksčiau tai įvykti)


Kadangi paskurinius 5 metus veikiau LTJS'e ir jau metus - Tautininkų sąjungoje, tai pastebiu, jog TS kartoja nemažai pirmųjų LTJS klaidų. LTJS daug kur buvo ledlaužiai, be jokios patirties, be pagalbos bandę, klydę, pasimokinę iš klaidų, vėl bandę ir t.t kol pavyko išgauti gana gerų rezultatų. Džiugu tai, jog TS pereina per tas pačias klaidas gerokai didesniu greičiu ir būtent todėl Tautininkų sąjunga yra itin perspektyvi politinė jėga.

Fridmeniškas kapitalizmas ir Tiananmenio aikštės žudynės

N.Klein "Šoko doktrina"

                      Regimiausi opozicijos veiksmai buvo streikuojančių studentų demonstracijos Tiananmenio aikštėje. Šie istoriniai protestai tarptautinės žiniasklaidos beveik visuotinai pateikti kaip šiuolaikiškų, vakarietiškos demokratijos trokštančių studentų idealistų ir komunistinę valstybę apsaugoti siekiančios senosios gvardijos susidūrimas. Tačiau neseniai pasirodė dar viena Tiananmenio įvykių aiškinimo versija, metanti iššūkį pagrindinei ir atskaitos taišku nurodanti fridmenizmą. Šią alternatyvią nuomonę, be kita ko, skleidžia ir Wangas Hui, vienas 1989 m. protestų organizatorių (..). 2003 m. išleistoje knygoje "Kinijos Naujasis kursas" (China's New Order) Wangas aiškina, kad protestuotojai buvo iš įvairių Kinijos visuomenės sluoksnių - ne vien elitinių universitetų studentai, bet ir fabrikų darbininkai, smulkieji prekybininkai ir mokytojai. Pasak jo, protestus įplieskė kilęs nepasitenkinimas Dengo "revoliucinėmis" ekonomikos permainomis, dėl kurių mažėjo atlyginimai, kilo kainos, o tai ir sukėlė "laikino gamybos sustabdymo bei nedarbo krizę". Pasak Wango, "šios permainos buvo 1989  m. socialinio mobilizavimosi katalizatorius".

                      Demonstracijos nebuvo nukreiptos prieš pačią ekonominę reformą; jos buvo nukreiptos prieš specifinį fridmenišką reformų pobūdi - jų spartą, negailėstingumą ir tai, kad pats jų įgyvendinimo procesas buvo itin antidemokratiškas. Wangas teigia, kad protestuotojų reikalavimai - laisvi rinkimai ir žodžio laisvė - buvo artimai susiję su šiuo ekonominiu nepasitenkinimu. Reikalauti demokratijos paskatino tai, kad partija siekė įgyvendinti revoliucinių užmojų permainas be jokio visuomenės pritarimo. Wangas rašo, jog būta "bendro pobūdžio demokratinių priemonių reikalavimo, kad būtų galima prižiūrėti reformų proceso ir socialinių lengvatų reorganizavimo sąžiningumą".

                      Šie reikalavimai privertė politbiurą aiškiai apsispręsti, ir šis apsisprendimas nebuvo, kaip dažnai teigiama, tarp demokratijos ir komunizmo ar tarp "reformos" ir "senosios gvardijos". Skaičiuota sudėtingiau. Ar partijai derėtų beatodairiškai įgyvendinti laisvosios rinkos planą, kurį įdiegti galima tik per protestuotojų lavonus? Ar ji turėtų nusileisti protestuotojų reikalavimams dėl demokratijos, atsisakyti galios monopolio ir rizikuoti ekonominio projekto įgyvendinimu?

                      Kai kurie partiniai laisvosios rinkos reformatoriai, iš kurių ryškiausias - generalinis sekretorius Zhao Ziyangas, linko sulošti demokratijos korta ir buvo įsitikinę, kad ekonominę ir politinę reformas vis dar įmanoma suderinti. Galingesnieji partijos kadrai rizikos imtis nebuvo linkę. Priimtas verdiktas - valstybė gins savo ekonominės "reformos" programą traiškydama demonstrantus. 

                      Ši žinia buvo paviešinta, kai  1989 m. kovo 20 d. Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė paskelbė karo padėtį. Birželio 3 d. Liaudies išsivadavimo armijos tankai pajudėjo protestuotojų link, be atrankos šaudydami į minią. Į autobusus, kuriuose glaudėsi studentai demonstrantai, švaistydamiesi lazdomis įsiveržė kariai; kariuomenė prasilaužė pro Tiananmenio aikštę, kuriuoje protestuotojai buvo pastatę Demokratijos deivės statulą, juosiančias barikalas ir apsupo organizatorius. Panašios represijos vienu metu vykdytos visoje šalyje.

                      Niekada nebus net apytiksliai suskaičiuota, kiek žmonių tomis dienomis nužudyta ar sužeista. Partija pripažįsta žuvus šimtus žmonių, o, liudytojų teigumu, tuomet žuvo nuo 2 iki 7 tūkstančių, sužeistųjų būta apie 30 tūkstančių. Nuslopinus protestus, visoje šalyje prasidėjo visų rėžimo kritikų ir oponentų "raganų medžioklė". Areštuota apie 40 tūkstančių žmonių, tūkstančiai įkalinti, daugeliui - galbūt šimtams - įvykdyta mirties bausmė. Kaip ir Lotynų Amerikoje, žiauriausių represijų valdžia griebėsi prieš fabrikų darbininkus, kurie kėlė tiesioginį pavojų nereguliuojamam kapitalizmui. "Dauguma areštuotųjų ir faktiškai visi, kuriems įvykdyta mirties bausmė, buvo darbininkai. Akivaizdžiai siekiant įbauginti visuomenę, areštuotieji, to nė kiek neslėpiant, būdavo sistemingai mušami ir kankinami", - rašo Maurice'as Meisneris.

                      Vakarų spauda šias žudynes dažniausiai pateikdavo kaip dar vieną komunistų žiaurumo pavyzdį - kaip Mao savo oponentus nušlavė per kultūrinę revoliuciją, taip dabar "Pekino skerdikas" Dengas traiškė savo kritikus, stebint budriai gigantiško Mao portreto akiai. "The Wall Street Journal" antraštė skelbė, kad "Kinijos šiurkštūs veiksmai kelia grėsmę Dešimtmečio reformų planui", tarsi Dengas būtų tų reformų priešas, o ne labiausiai atsidavęs gynėjas, pasiryžęs perkelti jas į visiškai naują terorą.

                      Po kruvino susidorojimo praėjus penkioms dienoms, Dengas kreipėsi į šalį ir labai aiškiai pareiškę, kad šiomis priemonėmis jis gynė ne komunizmą, o kapitalizmą. Išvadinęs protestuotojus "gausiomis visuomenės atmatomis", Kinijos prezidentas dar kartą patvirtino partijos atsidavimą ekonominei šoko terapijai. "Vienu žodžiu, tai buvo išmėginimas, ir mes jį išlaikėme, - pasakė Dengas ir pridūrė: - galbūt šis negeras nutikimas leis mums toliau diegti reformą ar atvirų durų politiką dar tvirtesniu, geresniu, netgi spartesniu žingsniu (...). Mes neklydome. Keturiose kardinaliuose (ekonominės reformos) principuose nėra nieko bloga. Jei kažkas ir yra negerai, tai tik todėl, kad šie principai nepakankamai nuosekliai įgyvendinami.

                      Kinijos specialistas, žurnalistas Orville'as Schellas taip apibendrina Dengo Xiaopingo pasirinkimą: "Po 1989 m. žudynių iš esmės jis pasakė, kad ekonominė reforma stabdoma nebus; iš tiesų bus stabdoma politinė reforma."