Mano Mėnuo Juodaragis

.:: trys runos, elnias šokantis ant mėnulio... viskas. visiems aišku ::.

Mėnuo Juodaragis – bene tobuliausias festivalis ant mūsų šalelės, vienintelis festivalis turintis savo vidinę dvasią. Džiaugiuosi dalyvaudamas jame kiekvienais metais. Tai – puiki vieta pasikrauti teigiamų emocijų lietingam rudeniui. MJR programa yra itin plati, todėl reikia pasiplanuoti, kad pamatytum kuo daugiau mane dominančių dalykų. Pateiksiu savo planelį ir jums, gal kas atsiras į kompaniją.

PENKTADIENIS

15.00 - Juodaragio prisiminimai. Filmas "XIII" (rež. V.Digimas, 2011)
15.30 - Paskaita. "Darna – pamatinė baltų religijos sąvoka" -
Jonas Vaiškūnas

17.00 – Alaus gamybos procesas pagal senolių receptą
- aludaris Ramūnas Čižas.

19.00 - Atidarymo apeigos. KULGRINDA
19.30 - ATALYJA
20.25 – LYGAUDĖ

21.10 - TESTAMENTUM TERRAE

21.30 - Paskaita. "Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio
štabo bunkerio tyrimai 2010 m.: kompleksinis požiūris
į pokario kovų istoriją" - dr. V.Vaitkevičius, G.Petrauskas,
šb. srž. E.Kuckailis, A.Čepulytė

22.40 – SPANXTI

23.30 - BLOOD AXIS

00.45 - TROLL BENDS FIR

Toliau – folkloro naktis su draugais ir bendraminčiais.

ŠEŠTADIENIS

12.20 - Paskaita. "Šis tas iš baltų kalbų istorijos" -
dr. Vytautas Rinkevičius.

13.00 – UGNIAVIJAS

13.30 Tikroji ripka su LTJS ir bendraminčiais

14.30 - MINDRAUJA

15.30 - ALE VA
16.10 - GYVATA
16.50 – UGNIAVIJAS

17.30 – Magiškas žolelių poveikis, gydymasis liaudiškais būdais.
- Aukštadvario žolininkės.

18.40 JUODVARNIS (TARUTA)

19.35 – DONIS

20.20 – BIX

21.20 – LUCTUS

22.00 - Ugninė sutartinė.
Jungtinis meno grupės UGNIES ŽENKLAI ir sutartinių giedotojų pasirodymas. (Dazkareth)(Vilkduja)

23.30 - Aistė ir grupė SKYLĖ

SEKMADIENIS

10.00 - Paskaita. "Tabako kilmės aiškinimai lietuvių
etiologinėse sakmėse" - Martynas Vingrys.

11.00 - Paskaita. "Gydymo dainos lietuvių etnomedicinoje:
tikrovė ar pramanas?" - Rolandas Petkevičius.

12.00 Ripka

12.15 DEVYNI

12.50 – KUKUMBALIS

13.30 - KAMANIŲ ŠILELIS

  

Šiame festivalyje aš daugiau orientuojuosi visgi į muziką, ko pasekoje aukoju labai nemažą dalį puikių paskaitų (ypač rekomenduoju apie žoleles ir natūralią mediciną, kadangi ES jau tuoj ją uždraus), amatus, alaus ragavimą ir pan. Rekomenduoju susidaryti planą ir jums patiems, programą rasite www.mjr.lt

O čia - šio festivalio grupė BLOOD AXIS su kareivio, kariavusio prieš bolševizmą, parašyta daina:

Jauni ir radikalūs

Dažnai tautišką jaunimą ne kurie politikai ir mass medija vadina radikalais. Iš pažiūros šis žodis yra atstumiantis, formuojantis neigiamą reikšmę, tačiau įsigilinūs į jį galima pripažinti, kad tam tikra prasme taip, mes esame radikalai.

Tokiais esame todėl, kad mums nėra priimtina dabartinė santvarka, kurioje būti lietuviu tampa nusikaltimas, kurioje ugdomas ne tautiškas jaunimas, o bedvasis individualistas, besirūpinantis niekuo, tik savimi, kurioje valstybės politika yra trumparegiška, kurioje „elitas“ yra nutolęs nuo tautos, kurioje mūsų tautiečiai priversti skursti, kuomet oligarchai kraunasi milžiniškus pelnus, kurioje skatinama emigracija, tikintis juos pakeisti imigrantais iš trečiųjų šalių, kurioje motinystė tampa našta, o ne didžiausias džiaugsmas. Ir mes norime ir esme linkę iš esmės pakeisti šiuos dalykus: 

1.       Valstybės santvarką pakeisti iš oligarchinės/Briuselio vizualinės demokratijos pakeisti į tautinę demokratiją, kurioje lietuvių tauta galėtų aktyviai dalyvauti mūsų valstybės valdyme.

2.       Seniunijoms ir savivaldoms suteikiant daugiau autonomijos, renkamiems merams ir seniūnams, visuomeninėms organizacijoms leidžiant užimti tam tikras pozicijas seniunijose, savivaldybėse.

3.       Gerokai supaprastinant referendumo įstatymą, referendumus skatinant, o ne stabdant.

4.        Reformuojant politinių partijų sistemą, panaikinant finansavimą iš verslo struktūrų, paliekant tik iš valstybės ir iš 2%.

5.       Atmesti Lisabonos sutartį, pripažinti Lietuvos įstatymų viršenybę, ES slenkant į totalitarinę imperiją – inicijuoti referendumą išstojimui iš Europos sąjungos.

6.        Išsaugoti litą, neparduoti žemės užsieniečiams

7.        Tautines idėjas skatinti, o ne bausti už jas.

8.        Ugdyti tautišką jaunimą mokyklose, universitetuose, skatinti tautinių organizacijų, dirbančių su jaunimu, veiklą. Reformuoti švietimo sistemą, dabar užgrobtą kosmopolitinių liberalų, į tautinę, auginančią tautišką, pilietišką žmogų, o ne vartotoją.

9.       Vilniaus krašte įvesti tiesioginį valdymą. Sutvarkyti čigonų taboro problemą nugriaunant nelegalus pastatus, padarant masines kratas, už simbolinę kainą parduodant žemę verslininkams.

10.   Išvaikyti nomenklatūrą, pabaigti desovietizacijos procesą.

11.   Sveikatos apsauga ir švietimas – nemokamas, motinystė – skatinama, daugiavaikėms šeimoms – nemokamas būstas.

12.   Progresinių mokesčių įstatymas, minimalios algos pakėlimas. Ekonomikos pertvarkymas iš liberaliojo kapitalizmo, į orientuotą visų pirma į žmogų.

13.   Gerokai sugriežtinti imigraciją, sustiprinti apsaugą nuo nelegalios imigracijos.

14.   Vykdyti švelniai protekcionistinę politiką tam tikrose srityse, remiant lietuviškus verslininkus.

15.   Skatinti mažuosius ir vidutinius verslininkus, padėti pamatus viduriniosios klasės formavimuisi.

16.   Įvesti atsakomybę už savo veiksmus politikoje.

Jauni ir radikalūs

Patriotiškom širdim...

Niekas nepaklaus nuomonės tavo,

Tave į narvą uždarys...

Nauja kovos taktika? Naujas požiūris į pasipriešinimą okupantams 1956-1988m

                            

                             Prieš beveik metus vienas tautiniame judėjime žinomas asmuo pristatė daugumai patriotų naują kovos taktiką – autonominį nacionalizmą.  Žinima, naujų dalykų šioje strategijoje yra, tačiau pagrindą galima rasti mūsų istorijoje – civilinėje rezistencijoje sovietų okupantams. Ši rezistencija atvedė mūsų šalį į laisvę, kas patvirtina šios naujosios taktikos efektyvumą. Sugriovėme SSRS, sugriausim ir ESSRS. Žemiau pateiktos M.Kundroto knygos „Tauta amžių kelyje“ ištraukos, paryškinta spalva pažymėti esminiai kovos akcentai. Ar tikrai taip labai skiriasi nuo naujosios strategijos?

Greta atviros kovos išsivystė savotiška tylioji rezistencija. Kai kas įprasta šnekėti puse lūpų, kai kurie išmoko gyventi du arba tris gyvenimus. Rėžimas galėjo užvilkti žmonėms uniformas, tačiau neįstengė prasibrauti į dvasią, išoperuoti smegenis ir širdis prieš pačių žmonių valią. Protą ir garbę žmogus gali prarasti tik pats.

                             Lietuvių tauta išsaugojo gimtąją kalbą, palaipsniui atgimsta kultūra, atkuriamas šalies ūkis. Nepaisant gūdžios okupacijos, tautoje vyksta kūryba. Rašomos eilės, dainuojamos dainos, sekamos pasakos, statomi filmai ir spektakliai, audžiami raštai. Daugelis kūrinių iš pradžių griežtai cenzūruojami, vėliau išvargęs režimas vis daugiau praleidžia pro akis. Išsiplėtoja savotiška rezistencijos forma – politinis humoras. Absurdiška santvarka šaržuojama anoniminiais anekdotais, už kuriuos  pritaikyti atsakomybę dažnai tampa nebeįmanoma. Daugelio namuose slepiama uždrausta prieškario, pogrindžio ar išeivijos spauda, paslapčia klausomasi užsienio radijo, vaikai supažindinami su šlovinga savo šalies istorija.

                             Lietuvio sąmonės tvirtybė pasireiškia išradingiausiomis formomis. <...>

Pasinaudojant okupacine infrakstruktūra, statomi namai, tiesiami keliai, kuriamos gamyklos, užveisiami parkai, steigiami muziejai, restauruojamos pilys. Jais naudojasi lietuviai. 

                             Užgesus ginkluotajai rezistencijai, sabotažas ir boikotas susipina su įsiskverbimo taktika.<..>

                             <...> Svarbiausiomis veiklos formomis tampa savilaida, ugdymas, atsišaukimai. Renkami duomenys įvairia laisvės kovų, rėžimo represijų, istorijos ir šiandienos tematika, skleidžiama alternatyvi informacija savo visuomenės ir užsienio šalių erdvėse. Rengiamos taikios akcijos, leidžiami laikraščiai ir plakatai, nors kai kur kartkartėm įsižiebia iniciatyvos atnaujinti ginkluotą kovą. Sovietų piešiamą įvaizdį, jog situacija šalyje susitvarkiusi, o susiklosčiusi padėtis esanti visuomenės pasirinkta, rezistencija tiesiog sugriovė.

                             Totalitarinė sistema, reglamentavusi kiekvieną gyvenimo sritį, susilaukė tokio paties totalinio atsako visose srityse. Tautosaka, tikyba, gamtosauga, asmeninis protestas, alternatyviosios kultūros formos, politinė rezistencija virto ištisais karo frontais, kuriuose okupacinė sovietinė santvarka patyrė smūgį po smūgio. Sukontroliuoti kiekvieną atskirą atvejį darėsi nebeįmanoma. Antisisteminiai židiniai dažniausiai pasirodydavo visiškai nesusiję, iniciatoriai vieni kitų net nepažinodavo, jų intencijos kartais būdavo  visiškai skirtingos, tačiau visa tai vienijo bendras vaidmuo – kova su tuo pačiu priešu.

                             Patriotinės rezistencijos organizacijos Lietuvoje steigėsi jau pirmosiomis okupacijos dienomis. 1944-1956m. pagrindinė rezistencijos forma buvo ginkluota partizaninė kova. 1956-1988m. situacija kardinaliai pasikeičia. Daugelis šiuo laikotarpiu veikiančių rezistencinių organizacijų buvo grynai civilinės, vos viena kita propagavo karinius metodus. Anksčiau civilinė rezistencijos forma buvo šalutinė, dabar ji tampa pagrindine.

                             Organizuotos pasipriešinimo grupės vidine gausa nepasižymėjo, užtai jų pačių skaičius kompensavo šį stygių su kaupu. Istorikas Juozapas Bagušauskas priskaičiuoja ~450 vien tik jaunimo organizacijų, nors kai kurias jų sudarė vos 3-5 žmonės. Kiekviena atskira organizacija vargiai būtų sukėlusi rimtą grėsmę okupaciniam rėžimui, tačiau bendra pasipriešinimo atmosfera žingsnis po žingsnio klibino sistemos pamatus.

                             <..> 1958m. Vilniuje įsisteigia tautinė organizacija „Laisvoji Lietuva“, jos vadovas – vos 16 metų jaunuolis Vladas Šakalys.<..>Rezistencinių grupių atsiranda kaimuose ir miestuose, mokyklose ir universitetuose, okupacinėje armijoje ir tremtyje. 

Susumuokime pagrindinius akcentus:

1. Civilinė, tylioji rezistencija priešui.

2. Dviejų gyvenimų gyvenimas, anonimiškumas.

3. Kūrybiškumas.

4. Aktyvumas.

5. Minimali rizika.

6. Infiltravimas į priešo struktūrą ir veikimas iš vidaus prieš juos.

7. Platus veiklos spektras

8. Viena kitos nežinančios 3-5 žmonių grupės.

New York Times teigia - Lietuvių kalba - Arijų Kalba

Lietuvių kalba - apie ją rašo “The New York Times”dienraštis. Vertimas iš anglų kalbos
Theodore S. Thurston.

Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra, tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų. Ir vis dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį giminingumą, negu kad gamta būtų būtų galėjusi sukurti, ne tik veiksmažodžių šaknyse, bet ir taip pat ir gramatinės struktūros formose bei žodžių morfologinėj konstrukcijoj. Toks aiškus giminingumas, kad bet koks filologas gali matyti labai aiškiai, kad sanskritas, graikų ir lotyno kalbos turėjo išssivystyti iš bendro šaltinio – lietuvių kalbos.
Dėl panašios priežasties galima daryti prielaidą, kad heruliai, rugiai, gotai, senprūsiai, latviai ir jų kalbos buvo tos pačios kilmės, nes jie buvo senovės lietuviai.

Mokslininkai yra pripažinę lietuvius primityvios arijų kultūros ir civilizacijos atstovais. Įžymūs filologai sutinka, kad lietuvių kalba yra ne tik seniausia kalba pasaulyje šiandien, bet ir arijų pripažinta kaip jų kalbų šaltinis prieš pastebint sanskrito evoliuciją. Lietuvių kalbos senumas ir jos gramatinė struktūra priskiria ją tam pačiam laikotarpiui kaip ir seniausias sanskritas – 2000m. pr.m.e. arba dar anksčiau.

Lietuvių kalba yra arijų prokalbė ir žymiems kalbininkams buvo žinoma, kad ji buvo šnekamoji – nerašytinė kalba, vartojama Europoje daugelį šimtmečių. Tačiau naujausi lingvistiniai tyrinėjimai aię
aiškiai įrodo, kad lietuvių kalba buvo rašoma netgi prieš krikščionybės erą, nors kaip seniai prieš krikščionybės erą yra sunku nustatyti. Bet remiantis ligvistiniais įrodymais ir senoviniais raštais Indijoj ir Persijoj, galima manyti, kad lietuvių kalba buvo rašoma net 1000 metų prieš Kristaus gimimą.

Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra jų kalba, kuri yra vienas iš didžiausių žmonijos pasiekimų. Ji pralenkia visas kitas Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia gramatine struktūra. Galima aiškiai matyti aukščiausiai išvystytos gramatikos ir iš natūralių ir gražių jų kalbos garsų, kad lietuviai iš tiesų turėjo kūrybingumo genijų labai ankstyvoje mūsų civilizacijos eroje. Lietuvių kalbos balsių sistema yra labiausiai antikinė savo stiliumi. Ji yra senesnė, negu sanskritas, latvių, graikų ir lotynų kalbos čia išdėstyta tvarka.

Lingvistinės paleontologijos duomenimis yra tiesa, kad iš visų kalbų tik lietuvių kalba išlaikė primityviosios arijų šnekamasios kalbos grynumą nuo to tolimo antikinio laikotarpio iki šių dienų. Daugelis antikinių kalbų seniai išnyko iš žmonijos istorijos, tačiau lietuvių kalba yra kaip antikinis balto marmuro paminklas, kuris tebestovi neapneštas laiko dulkėmis po daugelio šimtmečių ilgaamžės žmonijos istorijos.

Lietuvių kalbos morfologija aiškiai mums atskleidžia daug neišaiškintų senovės civilizacijos istorinių paslapčių, žymiai išplečia lingvistikos mokslo horizontus ir praplečia žmonijos žinias apie jos dar neatskleistą praeitį. Atradimas lietuvių kalbos stebėtino panašumo su avesta (senąja persų kalba) ir su sanskritu akivaizdžiai atvėrė naujus horizontus lingvistikos mokslo srityje, remiantis lyginamosios morfologijos išvadomis. Dar daugiau, lietuvių kalbos morfologija įtikinamai įrodo, kad valdančioji klasė arva senovės hititų ( Hittite-Gititis) valdovai turėjo pavardes, panašias į lietuvių. Žymus anglų mokslininkas Robert G. Latham buvo absoliučiai teisus, kai jis pareiškė: “Pačioje kalboje glūdi daugiau, negu bet kuriuose jos kūriniuose…”

Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei Lietuva abūtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.

Lietuvių kalba išaukštinta dėl jos antikiškumo bei grožio ir dėl jos didelės reikšmės lyginamsios filologijos mokslui ne tik žinomų kalbininkų, bet ir didžiausio iš visų filosopų – ImanuelioKanto. Sekančios fragmentinės citatos iš garsių kalbotyros mokslininkų darbų parodys lietuvių kalbos vertingumą ir svarbą pasaulio kultūrai. Benjamin W. Dwight savo knygoje Modernioji filologija (Modern Philology) labai stipriai pabrėžia didžiulę lietuvių kalbos reikšmę kalbotyros mokslui. Jis taip sako apie lietuvių kalbą:

“Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi didžiausią skaičių maloninių ir mažybinių žodžių, daugiau, negu ispanų ar italų kalbos, netgi rusų, ir jie gali būti dauginami be galo, pridedant juos prie veiksmažodžių ir prieveiksmių, lygiai kaip prie būdvardžių ir daiktavardžių. Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta turėtų užimti pirmą vietą Europos tautų tarpe”.

Įžymus anglų lingvistas Isaac Taylor savo knygoje Arijų kilmė (The Origins of the Aryans) pareiškia labai įdomų ir svarbų komentarą apie lietuvių kalbą. Jis teigia, kad arijų civilizacija turėjo būti lietuvių gyenamose vietose. Jis komentuoja taip:”Galima spėlioti, kad, jeigu turėtume lietuvių literatūros iš to laikotarpio, kaip seniausia indų literatūra, galėtume su didesniu tikrumu teigti, kad arijų kalbos lopšys turėjo būti lietuvių apgyventoje teritorijoje”.

Anot žinomo anglų mokslininko Robert G. Latham, lietuvių kalba turi daugiau giminingumo su sanskrito kalba, negu bet kokia kita, gyva ar mirusia, kalba pasaulyje. Savo knygoje Aprašomi etnoligija (Descriptive Ethology) jis taip išsireiškia apie lietuvių kalbą: “Be abejonės sanskrito giminingumas su lietuvių kalba yra didesniss, negu bet kokia kita kalba šioje Žemėje”.
Lietuvių kalbos svarbumą taip pat pripažino naujųjų laikų didžiausias filosofas Immanuel Kant (1724-1804), kuris buvo gimęs Rytprūsiuose (Prussian Lithuania) ir gerai mokėjo lietuvių kalbą. Savo Lietuvių-vokiečių kalbų žodyno (Lithuanian and German Dictionary) pratarmėje jis rašė, kad lietuvių kalba nusipelno būti valstybės apsaugoma. Jo komentaras apie lietuvių kalbą turi didelę istorinę reikšmę, nes jis yra autoritentingas ir patikimas. Jis buvo ne tik filosofas, bet ir kalbininkas. Jis taip komentuoja apie lietuvių kalbą: “Ištikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrimų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą, lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai”.

Šaltinis:
http://www.konferencijos.l​t/pipermail/radio/attachme​nts/20051109/2b162e52/Liet​uviukalba.doc

Eddy Morison: Gatvės kario atsiminimai

Tai buvo laikai, kada Punk rokas (prasidėjęs 1976 metais) dar tik pradėjo tapti vyraujančia naująja banga jaunimo muzikinėje scenoje.  Iš pradžių aš buvau išsigandęs, kada pamačiau mūsų tvarkingus, stilingai atrodančius jaunuolius nešiojant grafkes ir rengiantis drabužiais ir labdaros parduotuvių. Visgi aš pastebėjau, jog Pankai tampa stiprus ginklas bet kam, kas juos pakreiptų į politiką. Raudonieji  iš karto bandė pasinaudoti naujuoju judėjimu, sukurdami Roko prieš Rasizmą judėjimą. Nemažai paauglių dalyvaudavo jų koncertuose, tačiau ne dėl to, jog jiems patiko marksistinės idėjos, tačiau vien dėl noro išgirsti punk roko muziką.

Tai negalėjo tęstis. Mes turėjome arba pasmerkti pankus arba atsiimti šią subkultūrą iš raudonųjų. Aš pasirinkau antrajį kelią ir pradėjau juokais leisti fanziną „Punk front“, kuriame taip pat įkomponavau Nacionalinio fronto logo. Net nesitikėjau, jog „Punk front“ susilauks didžiulės sėkmės ir greitai, ypač Lydse, NF nariai ir rėmėjai eis į didžiausią pankų klubą – garsujį F klubą. Aš taip pat pradėjau reguliariai ten lankytis ir mes greitai  susiradome nemažai bendraminčių pankų.

 

Už kelių mėnesių, Nacionalinis frontas tapo lyderiaujančia politine jėga didžiojoje pankų senoje Lydse. Muzikiniai laikraščiai, tokie kaip „Sounds“  ir „The New Musical Express“ susidomėjo mumis. Jie pasiuntė Gary Bushell‘ą ištirti šį fenomeną. Pro-NF straipsniai buvo išspausdinti daugelyje muzikos laikraščiu ir kiti pankai sužinojo apie pro-NF fanzinus. Mes netgi sukūrėme dvi punk roko grupes – The Ventz ir The Dentists. Abi šios grupės vėliau tapo naujo muzikinio žanro Rokas prieš komunizmą veidai.

Žinoma, mūsų judėjimas neliko nebastebėtas raudonųjų. Kairieji Leedse smogė atgal suburdami jų pačių grupes, kurios koncertavo F klube. Šios grupės ilgai neišsilaikė. Viena iš tokių grupių „The Mekons“  turėjo ypač sunkius laikus. Aš prisimenu, kaip vieną naktį BBC laida „Old Grey Whistle Test“ atėjo į klubą filmuoti grupių (ir publikos). Pirmoji grupė pasirodė būtent the Mekons, kurios pirmoji daina buvo „The National front is a F*****g Nazi Front”. Žinoma tai baigėsi tokiu pasveikinimu, kaip ir kiaulienos pyragu per žydų vestuves. Koncerto publiką sudarė 80% NF pankų ir skinų ir pirmosios dainos eilutės buvo pasitiktos plasmasinių alaus bokalų dušu. Tada publika šturmavo sceną ir vakare pasibaigė kulminacija, kuomet BBC grupė išsilakstė, kuomet pro-NF grupė užlipo ant scenos ir sugrojo „Rule Britannia“ punk roko versiją, kuri ir pabaigė vakarą. Aš prisimenu, jog stovėjau prie baro ir tyrinėjau sceną. Raudonieji ir žiniasklaida pabėgo. NF triumfavo tarp sulaužytų kėdžių, butelių ir stiklo šukių. Tos dienos buvo laikomos kaip sekmingas vakaras!