Tomas Skorupskis: Būkime pirmieji naujosios Europos vėliavnešiai

Patriotai, sveikinu visus su Vasario 16-aja, Tautinės Lietuvos valstybės gimtadieniu!

Aš nekalbėsiu apie mūsų valdžią. Jūs ir taip žinote, jog tai - greičiau verslininkai, negu mūsų tautos atstovai, o jų politika dažniau yra šeimininkų komandų atkartojimas, negu mūsų interesų atstovavimas ir gerovės tautai siekis.  

Neketinu daug kalbėti ir apie šiandienos Europos "lyderius". Apie juos dar rašys istorijos knygos, kaip apie tuos, kurie vos nepražudė vakarietiškosios civilizacijos, besivadovaujant pelno ir kultūrinio marksizmo idėjų mišiniu.

Vaivos Girsienės nuotr.

Aš kalbėsiu apie didelius dalykus, apie idėjas. Šiandien prieš mūsų akis - mirštanti liberalizmo ideologija. Liberalizmas, dominavęs paskutinius dešimtmečius , susidūrė su neįveikiamu jam priešu - realybe. Šį susidūrimą paskatino atėjūnai, plūstantys iš trečiųjų Europos šalių Merkel kvietimu. Daugeliui vakar dienos liberalų teko nusiimti rožinius akinius, kuomet jie susidūrė gatvėje su jaunu, kovingai nusiteikusiu musulmonu. Įvairūs integracijos projektai sėkmingai sugebėjo padaryti tik vieną dalyką - praturtinti projektų vadovų kišenes, tuo tarpu imigrantams jie suteikė atvirkštinį efektą - radikalizavo imigrantų grupes. Jos dabar juokiasi iš jūsų ideologijos, minkštieji ir pūkuoti  Vakarų Europiečiai,  o nemaža dalis jūsų vietoje kovos, geriau užsisuks nuo problemos, nueis į kokį klubą, kad nuo patirtų nemalonumų pabėgtų į alkoholio, lengvųjų narkotikų, blizgančių dekoracijų aplinką.

Taip, šiandiena mums iš tiesų meta ne vieną iššūkį. Tačiau kartu tai - naujosios galimybės lietuvių nacionalizmui. Imigracijos klausimas yra toks akivaizdus, kad nepaisant daugelio abejingų, sugebėjo išjudinti žmones. Tik pagalvokite kodėl stumiamas multikultūrinės valstybės modelis? Kodėl naikinamos ribos tarp šalių? Kodėl yra žalojama gamta? Ogi dėl pelno. O ar tikrai verta atiduoti viską - Tėvynę , identitetą, socialinius modelius vien dėl stambiųjų korporacijų pelno iš pigios darbo jėgos, bei kelių žolės prisirūkiusių neobolševikų fantazijų?  Ar tikrai atsisakyti tautų ir gamtos vardan korporacijų pelno, įvardinamo kaip ekonominis augimas - verta?

Šiandien Europos civilizacija renkasi tarp išlikimo ir išnykimo. Nors dažniausiai esame  suvienytosios Europos skeptikai, mes , nacionalistai, esame ta jėga, kuriai iš tiesų rūpi Europos civilizacijos išlikimas. Mes matome, kaip kelių Europos išdavikų vardu žudoma ištisa civilizacija.  Mes matome realybę, didžiules problemas Europos Sąjungoje. Europos Sąjunga atėmė iš mūsų laisvę, tačiau nesugebėjo mums mainais duoti net bendro ir tvirto Europos balso. Mes matome, kad dabartinė Europos sąjunga neturi nieko bendro su Europa.  Europos sąjunga nebegesugeba atlaikyti šiandienos iššūkių. Europai reikalingas troškimas gyventi ir mes galime atnešti jai tokį troškimą.

Tapkime pirmieji naujojoje Europoje - Rimtai pažvelkime į mūsų kovą, patriotai. Atsisakykime į tai žiūrėti kaip į hobį, kaip į pramogą, prisiimkime atsakomybę už mūsų ateitį. Susigrąžinkime politinį nacionalizmą.  Mes esame pirmieji naujosios Europos vėliavnešiai. Ir kartu, būdami pirmieji, esame dažnai nesuprasti, kaip kad būna nesuprasti visi, kurie neša pažangias laikmečiui idėjas. Mes kalbame apie tikrą Europą, kuri bus atkovota iš ją pardavusios politinės klasės. Tegul mūsų Europa pasauliui tampa tokia, kaip Europai yra Šveicarija - nepriklausomų valstybių bendruomenė, kuri nesivelia į svetimus konfliktus, tačiau gina kiekvieną mūsų Europos šalį kaip savą - ar tai būtų Lietuva, Ispanija ar Ukraina.  Tautų Europa - toks turėtų būti musų galutinis tikslas. Per Baltijos šalis ir Ukrainą, į visos Europos Rekonkistą.

Bendražygiai, jau netrukus prasidės mūsų eitynės. Esu tikras, kad mūsų šūkiuose šiandien skambės ir šių didvyrių balsai. Mūsų didžiavyriai, paguldę galvas už Lietuvą, mūsų vėliavose žygiuos su mumis šiandienos žygyje.  Už mūsų tautą, Už mūsų civilizaciją, už mūsų kultūrą, už lietuvišką Lietuvą - vienintelius mūsų tautos namus.

Dabar Kauno gatvės ramios ir tylios, jos pavargo nuo netikrumo, veidmainiškumo sklindančio iš visokiausių politikierių kalbų. Kaunas ilgisi ryžto, skardžių jaunų žmonių balsų, pastiprintų mūsų didvyrių dvasios. Bendražygiai,  Iškelkime galvas , išdidžiai žygiuokime pro mūsų miestą, tvirtai suspauskime lietuvių vėliavas, kurios papuoš mūsų darną gretą.

Visas pasaulis turi daugybę turtų. Tačiau Didžiausias Mūsų turtas  - mūsų žmonės. Ta kirpėja, kuri renka parašus dėl svarbių tautai iniciatyvų referendumuose, tas istorijos mokytojas, kurio dėka eilės jaunų žmonių užsidega meile Lietuvai ir lietuviškumui, tas jaunas aktyvistas, tapęs eisenos savanoriu. Ir dėl mūsų tautiečių, Vardan mūsų žmonių - mes kovosime , Mes niekados nepasiduosime, niekados nepavargsime. Nes  jeigu verta dėl ko nors šiame pasaulyje kovoti, tai tik dėl mūsų žmonių, tik dėl mūsų tautos ir mūsų vaikų ateities.
Lietuva - lietuviams!

(C) Deimante Piraitytė (Miško archyvas)

Uspaskicho baudelė ir Lietuvos politinė arena

Uspaskicho išteisinimo tema. Buvęs darbo partijos lyderis, kurio vadovaujama partija vedė milijoninę nešvarią buhalteriją, atsipirko kelių tūkstančių baudele. Internetuose žmonės pradėjo piktintis. Tuo tarpu aš visiškai nenustebau tokiu sprendimu. Jau turbūt niekas nebstebina. Bet šis įvykis parodė kelis dalykus:

Greičiausiai buvo politinis susitarimas, jog Uspaskichas pasitrauks iš politikos ir už tai nesės.
<Iš to išeina, kad..>
Teisė, teisėsauga ir teisingumas Lietuvoje - stipriai politizuotas, Ty vienos politinės jėgos rankose.
<Ir>
Ta jėga dabar išnaudoja šią situaciją politiniams savo taškams susikrauti, nors manau, jog Uspaskichas nesėdo su jų pritarimu/žinia.




Šiaip gaila, bet greičiau dėl visų tendencijų, nei kad dėl vieno šito atvejo. Čia - nieko naujo. Kovojama su smulkia korupcija (kas irgi gerai), tuo tarpu stambieji yra saugomi. Nebent būtų itin neparankūs.

Pati visuomenė, atrodo, taip pripratinta pritarti, nebesugeba kritiškiau įvertinti esančių įvykių. Pritark, nes jeigu ne, tai tave išjuoksime per feisbukus, numes kokio kompropato arba apkaltins, kad tavo veikla naudinga Rusijai.

Gaila, kad taip vyksta, bet kažkaip turbūt pradedu sutikti, kad visų pirma kiekvienas iš mūsų esame kaltas, kad politiką, kaip vienintelį būdą kažką pakeisti, priimame kaip žaidimą ar darome tai mėgėjų lygmeniu(atrodo, kad žmonės savo gimtadienius labiau organizuoja, nei kokį politinį veiksmą), arba nesiimame patys savo atsakomybės, o sakome, kad va - jūsų lyderiai blogi. Aišku kad jie tikrai neblizga. Dėl to ir reikia visų mūsų, kad tuos lyderius sustiprinti arba jeigu reikia - pakeisti.