Tomo Skorupskio blogas

Tomo Skorupskio blogas

2016 m. vasario 17 d., trečiadienis

Tomas Skorupskis: Būkime pirmieji naujosios Europos vėliavnešiai

Patriotai, sveikinu visus su Vasario 16-aja, Tautinės Lietuvos valstybės gimtadieniu!
Aš nekalbėsiu apie mūsų valdžią. Jūs ir taip žinote, jog tai - greičiau verslininkai, negu mūsų tautos atstovai, o jų politika dažniau yra šeimininkų komandų atkartojimas, negu mūsų interesų atstovavimas ir gerovės tautai siekis.  
Neketinu daug kalbėti ir apie šiandienos Europos "lyderius". Apie juos dar rašys istorijos knygos, kaip apie tuos, kurie vos nepražudė vakarietiškosios civilizacijos, besivadovaujant pelno ir kultūrinio marksizmo idėjų mišiniu.
Vaivos Girsienės nuotr.

Aš kalbėsiu apie didelius dalykus, apie idėjas. Šiandien prieš mūsų akis - mirštanti liberalizmo ideologija. Liberalizmas, dominavęs paskutinius dešimtmečius , susidūrė su neįveikiamu jam priešu - realybe. Šį susidūrimą paskatino atėjūnai, plūstantys iš trečiųjų Europos šalių Merkel kvietimu. Daugeliui vakar dienos liberalų teko nusiimti rožinius akinius, kuomet jie susidūrė gatvėje su jaunu, kovingai nusiteikusiu musulmonu. Įvairūs integracijos projektai sėkmingai sugebėjo padaryti tik vieną dalyką - praturtinti projektų vadovų kišenes, tuo tarpu imigrantams jie suteikė atvirkštinį efektą - radikalizavo imigrantų grupes. Jos dabar juokiasi iš jūsų ideologijos, minkštieji ir pūkuoti  Vakarų Europiečiai,  o nemaža dalis jūsų vietoje kovos, geriau užsisuks nuo problemos, nueis į kokį klubą, kad nuo patirtų nemalonumų pabėgtų į alkoholio, lengvųjų narkotikų, blizgančių dekoracijų aplinką.
Taip, šiandiena mums iš tiesų meta ne vieną iššūkį. Tačiau kartu tai - naujosios galimybės lietuvių nacionalizmui. Imigracijos klausimas yra toks akivaizdus, kad nepaisant daugelio abejingų, sugebėjo išjudinti žmones. Tik pagalvokite kodėl stumiamas multikultūrinės valstybės modelis? Kodėl naikinamos ribos tarp šalių? Kodėl yra žalojama gamta? Ogi dėl pelno. O ar tikrai verta atiduoti viską - Tėvynę , identitetą, socialinius modelius vien dėl stambiųjų korporacijų pelno iš pigios darbo jėgos, bei kelių žolės prisirūkiusių neobolševikų fantazijų?  Ar tikrai atsisakyti tautų ir gamtos vardan korporacijų pelno, įvardinamo kaip ekonominis augimas - verta?

Šiandien Europos civilizacija renkasi tarp išlikimo ir išnykimo. Nors dažniausiai esame  suvienytosios Europos skeptikai, mes , nacionalistai, esame ta jėga, kuriai iš tiesų rūpi Europos civilizacijos išlikimas. Mes matome, kaip kelių Europos išdavikų vardu žudoma ištisa civilizacija.  Mes matome realybę, didžiules problemas Europos Sąjungoje. Europos Sąjunga atėmė iš mūsų laisvę, tačiau nesugebėjo mums mainais duoti net bendro ir tvirto Europos balso. Mes matome, kad dabartinė Europos sąjunga neturi nieko bendro su Europa.  Europos sąjunga nebegesugeba atlaikyti šiandienos iššūkių. Europai reikalingas troškimas gyventi ir mes galime atnešti jai tokį troškimą.
Tapkime pirmieji naujojoje Europoje - Rimtai pažvelkime į mūsų kovą, patriotai. Atsisakykime į tai žiūrėti kaip į hobį, kaip į pramogą, prisiimkime atsakomybę už mūsų ateitį. Susigrąžinkime politinį nacionalizmą.  Mes esame pirmieji naujosios Europos vėliavnešiai. Ir kartu, būdami pirmieji, esame dažnai nesuprasti, kaip kad būna nesuprasti visi, kurie neša pažangias laikmečiui idėjas. Mes kalbame apie tikrą Europą, kuri bus atkovota iš ją pardavusios politinės klasės. Tegul mūsų Europa pasauliui tampa tokia, kaip Europai yra Šveicarija - nepriklausomų valstybių bendruomenė, kuri nesivelia į svetimus konfliktus, tačiau gina kiekvieną mūsų Europos šalį kaip savą - ar tai būtų Lietuva, Ispanija ar Ukraina.  Tautų Europa - toks turėtų būti musų galutinis tikslas. Per Baltijos šalis ir Ukrainą, į visos Europos Rekonkistą.

Bendražygiai, jau netrukus prasidės mūsų eitynės. Esu tikras, kad mūsų šūkiuose šiandien skambės ir šių didvyrių balsai. Mūsų didžiavyriai, paguldę galvas už Lietuvą, mūsų vėliavose žygiuos su mumis šiandienos žygyje.  Už mūsų tautą, Už mūsų civilizaciją, už mūsų kultūrą, už lietuvišką Lietuvą - vienintelius mūsų tautos namus.

Dabar Kauno gatvės ramios ir tylios, jos pavargo nuo netikrumo, veidmainiškumo sklindančio iš visokiausių politikierių kalbų. Kaunas ilgisi ryžto, skardžių jaunų žmonių balsų, pastiprintų mūsų didvyrių dvasios. Bendražygiai,  Iškelkime galvas , išdidžiai žygiuokime pro mūsų miestą, tvirtai suspauskime lietuvių vėliavas, kurios papuoš mūsų darną gretą.


Visas pasaulis turi daugybę turtų. Tačiau Didžiausias Mūsų turtas  - mūsų žmonės. Ta kirpėja, kuri renka parašus dėl svarbių tautai iniciatyvų referendumuose, tas istorijos mokytojas, kurio dėka eilės jaunų žmonių užsidega meile Lietuvai ir lietuviškumui, tas jaunas aktyvistas, tapęs eisenos savanoriu. Ir dėl mūsų tautiečių, Vardan mūsų žmonių - mes kovosime , Mes niekados nepasiduosime, niekados nepavargsime. Nes  jeigu verta dėl ko nors šiame pasaulyje kovoti, tai tik dėl mūsų žmonių, tik dėl mūsų tautos ir mūsų vaikų ateities.
Lietuva - lietuviams!

(C) Deimante Piraitytė (Miško archyvas)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą