Tomo Skorupskio blogas

Tomo Skorupskio blogas

2015 m. lapkričio 27 d., penktadienis

Mintys kyla įvairios

Konservatoriai ir socialdemokratai. Atrodytų, amžini varžovai politikoje. Dvi grandiozinės politinės jėgos, dešinieji ir kairieji, savotiška alfa ir omega Lietuvos politikoje. Vieni pozicijoje, kiti opozicijoje. Vieni komunistai, kiti vagys. Kiekvienas yra verčiamas pasirinkti pusę. O ar tu, Lietuvos pilieti, turi nuomonę apie laisvės premiją V.Landsbergiui/Visagino Atominę elektrinę/Druskininkų aferą/Mažeikių naftą/Landsbergienės darželius?
Šiaip viskas gerai turbūt, bet mintys kyla įvairios.

1.

Kas galėtų paneigti, jog abi šios tradicinės jėgos, yra stipriai susitepusios, ir tiesiog pasidalinusios įtakos zonomis valstybėje? Juk abiejų grupių žmonės dalyvavo laukinėje privatizacijoje, tikriausiai visi žino tam tikrus korupcinius oponentų žygius. Ir laikosi gražaus susitarimo - netrukdyti vieni kitiems dirbti. O jeigu kažką paviešina vieni, kaip tarkime Druskininkų aferą, tai kiti atsilygina tuo pačiu , pvz. Landsbergienės turtai. Vėliau arba randa nuteistuosius, arba sukuriamos specialiosios komisijos ir visi pamiršta tyrimus.

Tačiau įsivaizduokite, jog į smėlio dėžę bando patekti nauji žaidėjai. Jie - nei kiek nėra geresni savo esme. Gal tik naglesni, tačiau neturi tokių stiprių galios svertų, todėl retkarčiais turi iš tikro kažką ir naudingo padaryti, siekiant išsaugoti savo įtaką. Bet jie irgi nori savo korupcinio pyrago dalies. Ką daro politinė klika? Susijungia prieš juos. Kas galėtų paneigti, kad būtent taip buvo su Darbo partija ir Tvarka ir teisingumu. Dabar tos partijos laikomos susitepusiomis, o va tradicinės - šventos.

O žmonės ir tiki, nes mieliau vietoje knygos renkasi televizorių, o žiniasklaidą skaito tik didžiausią. Jeigu iš viso skaito ir domisi kažkuo daugiau, negu kokiai degtinei maximoje taikomos nuolaidos.



2. Kas galėtų paneigti, jog abi šios partijos yra tampomos už virvučių kokių trečiųjų asmenų? Panašiai juk yra Amerikoje, kur Respublikonai ir Demokratai yra finansuojami tų pačių korporacijų. Man kartais mūsų politika kelia įtarimų. Užsienio politikoje mes, kaip Europiečiai, retai kada atstovaujame Europos interesus. Greičiau - JAV. Nieko nesakau, eilėje atvejų tai nėra labai jau blogas dalykas. Bet minčių apie savarankiškumą kyla įvairių.

Kartais atrodo, kad politinė Lietuvos smėlio dėžė palikta savieigai, tačiau kuomet yra rimtesnis reikalas - tuoj abi partijos būna patraukiamos už virvučių ir balsuoja sutartinai. Taip jie balsavo dėl Euro, dėl Žemės referendumo. O štai šiandien, kol Lietuvos visuomenė svarstė, ar suteikti laisvės premiją vienam politikui ir dabinosi tautinėmis juostelėmis, mūsų dešinieji ir kairieji vėl eilinį kartą sujungė jėgas ir kartu bendru balsavimu atvėrė sienas imigrantams, taip išduodami mūsų valstybės ir visuomenės interesus. Kuomet reikia gintis nuo nacionalinių interesų - LSDP ir TS-LKD visada dirba išvien.

Galbūt teisingai sako John Morgan, kad nėra dešinės ir kairės. Yra tik liberalai ir nelibeberalai.

3.
Vakarų Europos jaunimas dabar keikia tuos, kurie atvėrė vartus imigracijai. Nemažai tenka bendrauti ir stebėti augančias tautiškumo gretas. Aišku pilna ten procesų, kurie man nepatinka, bet nepastebėti augimo tarp progresyviausio europiečių sluoksnio tiesiog negalima. Nacionalizmas tampa bene pažangiausia  platforma, jungianti jaunimą. Turbūt to ir buvo galima laukti, kuomet kairuoliškas liberalizmas patiria vieną pralaimėjimą po kito.

Europa jau gyvena tautinėmis nuotakomis, nacionalizmas seniai užkariavo internetus. Mūsų kaimynėse vyksta daugiatūkstantinės demonstracijos. Anksčiau, arba greičiausiai - vėliau, šios idėjos bus aiškiai išreikštos ir mano Tėvynėje. Juk politinė klika negali visą laiką mulkinti žmonių. Žinau, kad mes patys darome eilę klaidų ir turėtumėm labiau mokėti jas priimti. Nesu tikras dėl formos, kuria Lietuvoje triumfuos pažangiosios tautinės idėjos. Tačiau kad jos triumfuos - abejonių lieka vis mažiau.

Šiemet Lenkijoje - 70 tūkst. žmonių pasisakė už nacionalinę valstybę. Pernai dalyvavau demonstracijoje Latvijoje, kurioje dalyvavo 14 tūkst. latvių. Buvo ramus vakaras. Šiais metais buvo itin vėluoja ir tiesiog pliaupė lietus. Raivis Dzintars buvo permirkęs nuo lietaus. Bet žmonių buvo dar tūkstančiu daugiau, negu praėjusiais metais. Atėjo mūsų laikas.

Kuomet kapitalizmas patiria vieną po kitos ekonomines krizes, kuomet liberalizmą susprogdino masinė imigracija ir teroro aktai, nacionalizmas sako: Čia yra mūsų Europa, mes ginsimės! Aš visada pavydėjau savo tėvų kartai, kad jie galėjo pamatyti tautinį atgimimą 1988-1990 metais. Tačiau po truputi pamatau tai, kad mūsų laukia stulbinantis reginys. Tautų Europa, lyg šiol buvusi nustumta šalin ir prispausta, kyla ir laužo visas atgyvenusių liberalių ideologijų užtvaras. Aukščiausi idealai prisikelia.


2015 m. lapkričio 21 d., šeštadienis

Europa Calling

Mano Europa niekuomet nebuvo tokia, kokią mums bando nupiešti kuoktelėję savižudžiai. Mano Europa – tai Tradicijos Europa su visa jos didinga istorija, su visu nemirtingu menu, kultūra, per ilgus amžius susiformavusiais ir nusistovėjusiais papročiais, didžiajai vakarų europidų atšakai būdingu gyventojų išvaizdos tipu. - V. Michalovskis



[Vertimas iš vokiečių kalbos]

Your heart is in Rome,
To another Paris,
London, Berlin
Den Haag and Madrid
Old Europe
Has many hearts,
Has many crowns,
That never dim.

Say Moscow and feel:
You are alone
Bid New York
And you are
in a foreign land.

Shangai, Benares
are adventures,
Sydney and Rio;
A greeting from afar.

Wherever your dream
takes you,
Always you will return,
Home to Athens
To Vienna or Oslo.

Just say: Europe
And listen to your Heart.

-George Forestier (from "My Song for Europe")

Don't you see the tide is turning
Towers tubling to the ground
Can't you see the world is burning
The spirit's waiting to be found

Don't you know a fire's burning
Since the ancient times of Rome
Don't you hear Europa calling
For him who leads the children home

Can't you hear the thunder roaring
It's time to wake up from that sleep
Can't you hear Europa crying
Her painful longing to be freed?

Don't you know a fire's burning
Since the ancient times of Rome
Don't you hear Europa calling
For him who leads the children home


2015 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

Prie ministerijų durų sustoti kulkosvaidžiais prieš ministrus...


"<..>Mūsų Apygardos Vadas karininkas p. Briedis yra ne kartą pareiškęs, kad, kai atgausime laisvę, bus mūsų ir valdžia. Jeigu mes mokame už laisvę kovoti ir kraują lieti, tai mes mokėsime ir be visokių "ponų" valdytis. Sako, kad gal ne kartą teks prie ministerijų durų sustoti kulkosvaidžiais prieš ministrus. Mūsų vadas yra griežtas ir tvirto nusistatymo žmogus, bet geras mum kaip tėvas, kaip brolis, kaip draugas, ir jo pasakytas žodis yra šventas. Jis ne kartą sakė, kad gal aš po karo kalėjime sėdėsiu, tai vyrai atneškit man nors duonos. Bet ne, vade, mes tau duonos į kalėjimą nenešime. Mes su granatom ir kulkosvaidžiais ateisim prie ministerijų ir kalėjimo. O jei būsime kalėjime, tai visi. Na, jeigu mes dabar mokame tvarkytis, tai ką reikš mum tie "ponai", kurie veikė, veikia ir veiks su liežuviais, jeigu mūsų rankose ginklai. Jeigu mūsų Vadai (Visų Apygardų vadai), mes, ūkininkai, darbininkai, moksleiviai ir inteligentai eisime išvien. Jei už mus eina dabar visa tauta, tai kas bus tada... Visi petys į petį, krūtinę prie krūtinės einame dabar, tai ir atgavus laisvę eisime visi kartu. Vergijoj, priespaudoj ir kraujuje mes susicementavome į vieną vienetą, į nenugalimą vienetą, ir mes nebeiširsime. Mus jungia žuvusių kraujas, gyvųjų kančios. Ir ateityje mes vieni kitiems paduosime rankas. <..>."

Cit. iš A.Bilinkevičiaus-Balčio dienoraščio, rašyto Vadoklių apylinkėse (1947 06 16 įrašas).