Tomo Skorupskio blogas
2015 m. birželio 15 d., pirmadienis
Mariupolio išlaisvinimo metinės
2014m. Birželio 13d. , po 6 valandų kautynių, Ukrainos pajėgos, kuriose lemiamą rolę suvaidino AZOV batalionas, išvadavo Mariupolį iš Donecko separatistų kontrolės. Šiais metais paminėtos pirmosios išlaisvinimo metinės.
Mariupolio išlasvinimo metinių progą JAV įteikė savo "dovaną" Azovui. JAV kongresas uždraudė treniruoti ir visaip kitaip rengti AZOV karius. Paminėta, jog Azov gali panaudoti įgautus įgūdžius dar vienai nacionalinei revoliucijai, šį kartą prieš liberalų valdžią. Jankiai, patys sulaužę susitarimą ginti Ukrainos teritorinį vientisumą, perėmė Rusijos klijuojamas "nacei-fašei" etiketes ir net sulygino Ukrainos patriotus su ISIS. Jankiai, vietoje rusijos etikečių perėmimo, galėtų paklausti ką apie AZOV mano jų išlaisvinto Mariupolio gyventojai:
Svitlana K., born in Mariupol, 32 years old: "When after the festive events and the referendum the so-called "rebels" entered the city, all of us were terrified. Really terrified - we saw that these people are not the soldiers as in Crimea, but the open gangsters. Approximately one-third of them was Chechens. Such is the "Russian world"... They immediately began plundering everything that came their way. No one dared to resist or protest their roistering...
Enthusiasm of the supporters of the referendum was replaced not by disappointment, but fear. Naturally, all of us greatly feared - both for children and for ourselves... We tried not to leave the house without a real need. The car of my husband, an old foreign car, was simply expropriated "for the needs of the militia." We did not hope for such a speedy liberation of Mariupol. Yes, a year ago, on the day when the terrorists were chased away, we were praying for your victory. Under the whistle of bullets and rattling explosions we hoped only for one thing: that you have no fatalities.
Thank God, now by your efforts here reigns peace and order... Look, in the streets play the children. I heartily thank you guys, Azovians, you are the real Heroes of our time! Glory to Ukraine!"
JAV kongresmeno palyginimas Azov su ISIS ar su WW2 dalyviais yra mažų mažiausiai netikslus. Ukrainiečių kariai, skirtingai negu Vokietija ar Sovietų sąjunga 2 pasaulinio karo metu, arba Islamo valstybė, ar net ta pati JAV, tiesiog gina savo valstybę, savo tėvų žemę, nesikėsindama į svetimas teritorijas. Savo pranešime spaudai Azov paminėjo, jog jie yra Ukrainos patriotai ir nelaiko savęs globalių ideologijų atstovais.
žymės:
Užsienis
2015 m. birželio 14 d., sekmadienis
Adomas Mickevičius - Odė jaunystei
Be dvasios, be širdies – tai griaučių minios!
O, duok, jaunyste, man sparnus!
Virš žemės negyvos, lig pat žydrynės,
Pakilsiu rojun, į kraštus,
Kur įkvėpimas kuria stebuklus,
Kur puošia jis žiedais naujovę, –
Tenai viltis – jo palydovė.
Lai tie, kuriuos jau slegia metai,
Kur žemėn linksta kaktomis,
Matuos pasaulį akimis,
Kurios aplink siaurai temato.
Pakilk, jaunyste, virš slėnių,
Kur tiek pelėsių jau priviso,
Pakilk, ir saulėtu žvilgsniu
Tu perverki žmoniją visą!
Žemyn pažvelki – plotai ten aptemę,
Juos dengia rutina ir tingūs vandenai:
Tai žemė!
Pažvelki – plynėj negyvoj tenai
Iškilo šliužas kažin koks kriauklėtas:
Jūreivis, vairas, laivas – viskas jis.
Ir puola gyvius mažesnius nepastebėtas,
Tai pasiners, tai vėl išlįs –
Ir nenuskęsdamas taip nardo po vilnis.
Staiga sudužo jis, akmens vos prisilietęs.
Nieks nežinos gyvenimo nei jo žūties:
Savimyla tai be širdies!
Gyvenimo nektaras tau saldus,
Kai jį dalaisi su kitais, jaunyste!
Ir širdys dangišku džiaugsmu pražysta,
Kada jas jungia saitas nuostabus.
Išvien visi, draugai jaunieji!
Visų bendroji laimė – mūs tikslai.
Vienybėj įkvėptoj jėga stiprėja,
Išvien visi, draugai jaunieji!..
Laimingas kritęs kovoje tasai,
Kuris kitiems padėjo kelią tiesiant
Į rūmus ateities, į garbę šviesią.
Išvien visi, draugai jaunieji!..
Nors kelias ir uolėtas, ir slidus
Ir ydos, smurtas trukdo mums žygiuoti, –
Bet smurtui smurtas atkirtis tebus,
Prieš ydas jaunumėj išmokime kovoti!
Kas, būdamas vaiku, kapos hidras,
Tas jaunas smaugs kentaurus,
Iš pragaro išplėš aukas
Ir parsineš iš rojaus laurus.
Žvelk ten, kur nepasieks akis,
Laužk tai, ko nepajėgs ir protas:
Jaunyste, aras tu sparnuotas,
Ir nieks tavęs nesulaikys!
Petys petin! Mes žemės rutulį apjuosim
Gyvąja rankų grandine!
Vienais troškimais, mintimis liepsnosim –
Ir vieno židinio ugnia!..
Pasistūmėk pirmyn, planeta!
Naujus parinkom tau kelius.
Nusviedus kiautą nudėvėtą,
Metus vėl prisimink žalius.
Kaip ten, kur stichijos grumėjo,
Kur siautėjo chaoso gaivalai,
Vos dievo „Tebūnie!” tik nuskambėjo,
Daiktų pasaulis kėlėsi tvirtai;
Ir ūžia vėjai, supas vandenynai,
Nušvinta žvaigždės aukštoje mėlynėj, –
Taip ir žmoniją dengia dar tamsa,
Ir stichijos tarpusavy kovoja.
Štai meilė ugnimi liepsnoja,
Ir iš nakties pakils šviesi dvasia:
Ją savo įsčiose pradės jaunystė,
Sutvirtins saitais amžina draugystė.
Ir dūžta jau danga ledinė,
Ir prietarai tamsieji sutrupės.
Sveika būk, laisvės tu aušrine!
Išganymo greit saulė patekės.
[1820]
Vertė Eugenijus Matuzevičius
žymės:
Dvasinė revoliucija
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)