Žymiausi psichologijos klasikai - Zigmundas Froidas,
Alfredas Adleris, Karlas G. Jungas, Karen Horni, Erichas Fromas, Erikas
Eriksonas ir kt. laikė, kad homoseksualus potraukis yra susijęs su psichologine
kančia. <..>
Karlas G.Junas rašė, kad "(Vyro) homoseksualumas yra
susijęs su nuslopintu ir neišvystytu vyriškumo pradu ... kuris, vietoje to, kad
būtų išvystytas ... iš savo paties psichikos gelmių, yra ieškomas biologinėje
plotmėje per "susiliejimą" ("fusion") su kitu vyru"
(pagal J. Jakobi, Journal of Analytical Psichology, 1969, 14: 48-64). Panašiai,
remdamasi patyrimu, manė Ana Froid: ji aprašo sėkmingus terapijos atvejus, kada
vyro homoseksualus potraukis pasikeisdavo įsisąmoninus, kad už jo glūdi
nepatirtos tėvo meilės ilgesys ( The International Journal of Psichonanalysis,
30: 195). Alfredas Adleris homoseksualumo priežastis sieja su bendrystės jausmo
("gemeinschaftsgefuhl") stoka ankstyvoje vaikystėje ir pastanga jį
kompensuoti santykyje su tos pačios lyties asmenimis (plg. Das Problem der
Homosexualitat, iš H.L. Ansbacher, The Individual Psychology of Alfred Adler).
Zygmundas Froidas daugiausia dėmesio kreipė į kenčiančią bei prie sūnaus per
daug prisirišusią motiną, nenoromis sustabdančią berniuko vyriškumo vystymąsi
(žymiajame veikale "Trys esė apie seksualumo teoriją").
G.Vaitoška "Kas iš vaikų pagrobė Gandrą?".
Bus daugiau (: