Tomo Skorupskio blogas

Tomo Skorupskio blogas
Rodomi pranešimai su žymėmis Kalbos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Kalbos. Rodyti visus pranešimus

2016 m. vasario 17 d., trečiadienis

Tomas Skorupskis: Būkime pirmieji naujosios Europos vėliavnešiai

Patriotai, sveikinu visus su Vasario 16-aja, Tautinės Lietuvos valstybės gimtadieniu!
Aš nekalbėsiu apie mūsų valdžią. Jūs ir taip žinote, jog tai - greičiau verslininkai, negu mūsų tautos atstovai, o jų politika dažniau yra šeimininkų komandų atkartojimas, negu mūsų interesų atstovavimas ir gerovės tautai siekis.  
Neketinu daug kalbėti ir apie šiandienos Europos "lyderius". Apie juos dar rašys istorijos knygos, kaip apie tuos, kurie vos nepražudė vakarietiškosios civilizacijos, besivadovaujant pelno ir kultūrinio marksizmo idėjų mišiniu.
Vaivos Girsienės nuotr.

Aš kalbėsiu apie didelius dalykus, apie idėjas. Šiandien prieš mūsų akis - mirštanti liberalizmo ideologija. Liberalizmas, dominavęs paskutinius dešimtmečius , susidūrė su neįveikiamu jam priešu - realybe. Šį susidūrimą paskatino atėjūnai, plūstantys iš trečiųjų Europos šalių Merkel kvietimu. Daugeliui vakar dienos liberalų teko nusiimti rožinius akinius, kuomet jie susidūrė gatvėje su jaunu, kovingai nusiteikusiu musulmonu. Įvairūs integracijos projektai sėkmingai sugebėjo padaryti tik vieną dalyką - praturtinti projektų vadovų kišenes, tuo tarpu imigrantams jie suteikė atvirkštinį efektą - radikalizavo imigrantų grupes. Jos dabar juokiasi iš jūsų ideologijos, minkštieji ir pūkuoti  Vakarų Europiečiai,  o nemaža dalis jūsų vietoje kovos, geriau užsisuks nuo problemos, nueis į kokį klubą, kad nuo patirtų nemalonumų pabėgtų į alkoholio, lengvųjų narkotikų, blizgančių dekoracijų aplinką.
Taip, šiandiena mums iš tiesų meta ne vieną iššūkį. Tačiau kartu tai - naujosios galimybės lietuvių nacionalizmui. Imigracijos klausimas yra toks akivaizdus, kad nepaisant daugelio abejingų, sugebėjo išjudinti žmones. Tik pagalvokite kodėl stumiamas multikultūrinės valstybės modelis? Kodėl naikinamos ribos tarp šalių? Kodėl yra žalojama gamta? Ogi dėl pelno. O ar tikrai verta atiduoti viską - Tėvynę , identitetą, socialinius modelius vien dėl stambiųjų korporacijų pelno iš pigios darbo jėgos, bei kelių žolės prisirūkiusių neobolševikų fantazijų?  Ar tikrai atsisakyti tautų ir gamtos vardan korporacijų pelno, įvardinamo kaip ekonominis augimas - verta?

Šiandien Europos civilizacija renkasi tarp išlikimo ir išnykimo. Nors dažniausiai esame  suvienytosios Europos skeptikai, mes , nacionalistai, esame ta jėga, kuriai iš tiesų rūpi Europos civilizacijos išlikimas. Mes matome, kaip kelių Europos išdavikų vardu žudoma ištisa civilizacija.  Mes matome realybę, didžiules problemas Europos Sąjungoje. Europos Sąjunga atėmė iš mūsų laisvę, tačiau nesugebėjo mums mainais duoti net bendro ir tvirto Europos balso. Mes matome, kad dabartinė Europos sąjunga neturi nieko bendro su Europa.  Europos sąjunga nebegesugeba atlaikyti šiandienos iššūkių. Europai reikalingas troškimas gyventi ir mes galime atnešti jai tokį troškimą.
Tapkime pirmieji naujojoje Europoje - Rimtai pažvelkime į mūsų kovą, patriotai. Atsisakykime į tai žiūrėti kaip į hobį, kaip į pramogą, prisiimkime atsakomybę už mūsų ateitį. Susigrąžinkime politinį nacionalizmą.  Mes esame pirmieji naujosios Europos vėliavnešiai. Ir kartu, būdami pirmieji, esame dažnai nesuprasti, kaip kad būna nesuprasti visi, kurie neša pažangias laikmečiui idėjas. Mes kalbame apie tikrą Europą, kuri bus atkovota iš ją pardavusios politinės klasės. Tegul mūsų Europa pasauliui tampa tokia, kaip Europai yra Šveicarija - nepriklausomų valstybių bendruomenė, kuri nesivelia į svetimus konfliktus, tačiau gina kiekvieną mūsų Europos šalį kaip savą - ar tai būtų Lietuva, Ispanija ar Ukraina.  Tautų Europa - toks turėtų būti musų galutinis tikslas. Per Baltijos šalis ir Ukrainą, į visos Europos Rekonkistą.

Bendražygiai, jau netrukus prasidės mūsų eitynės. Esu tikras, kad mūsų šūkiuose šiandien skambės ir šių didvyrių balsai. Mūsų didžiavyriai, paguldę galvas už Lietuvą, mūsų vėliavose žygiuos su mumis šiandienos žygyje.  Už mūsų tautą, Už mūsų civilizaciją, už mūsų kultūrą, už lietuvišką Lietuvą - vienintelius mūsų tautos namus.

Dabar Kauno gatvės ramios ir tylios, jos pavargo nuo netikrumo, veidmainiškumo sklindančio iš visokiausių politikierių kalbų. Kaunas ilgisi ryžto, skardžių jaunų žmonių balsų, pastiprintų mūsų didvyrių dvasios. Bendražygiai,  Iškelkime galvas , išdidžiai žygiuokime pro mūsų miestą, tvirtai suspauskime lietuvių vėliavas, kurios papuoš mūsų darną gretą.


Visas pasaulis turi daugybę turtų. Tačiau Didžiausias Mūsų turtas  - mūsų žmonės. Ta kirpėja, kuri renka parašus dėl svarbių tautai iniciatyvų referendumuose, tas istorijos mokytojas, kurio dėka eilės jaunų žmonių užsidega meile Lietuvai ir lietuviškumui, tas jaunas aktyvistas, tapęs eisenos savanoriu. Ir dėl mūsų tautiečių, Vardan mūsų žmonių - mes kovosime , Mes niekados nepasiduosime, niekados nepavargsime. Nes  jeigu verta dėl ko nors šiame pasaulyje kovoti, tai tik dėl mūsų žmonių, tik dėl mūsų tautos ir mūsų vaikų ateities.
Lietuva - lietuviams!

(C) Deimante Piraitytė (Miško archyvas)

2015 m. sausio 21 d., trečiadienis

Antanas Smetona - Prezidentas, savo išmintimi aplenkęs laiką.

Mano kalba, pasakyta L.T.S. Korp! Neo-Lithuania 92-ojo gimtadienio metu.
Kaunas, Prezidentūros kiemelis, šalia A.Smetonos paminklo.
2014 11 15

Antanas Smetona
Prezidentas, savo išmintimi aplenkęs laiką.
Inteligentiškasis manosios tėvynės vadovas, kurio idėjoms aš jaučiu simpatiją.
Žiūrėdamas į mūsų pirmosios Respublikos nuotraukas, skaitydamas to laikmečio autorių darbus, klausydamasis senolių pasakojimų aš mintimis ir pats pasineriu į to meto studento gyvenimą, pasaulėžiūrą. Po šimtų metų įvyksta stebuklas - lietuviai vėl gali savo kojas tvirtai įremti į savo žemę, lietuviai vėl turi savo valstybę. O kiek buvo apie ją svajota... O kiek dar daugiau buvo dėl jos nuveikta tokių žmonių, kaip Antanas Smetona.
Vengdamas ilgos kalbos, kalbėsiu daugiau skaičių kalba. Tikiu, jog klausytojai galės pasidaryti savas išvadas.
A.Smetona šalį valdė 13 metų. Jo valdymo metu gyventojų skaičius kasmet didėjo vidutiniškai 1.1%,  Natūralus gyventojų prieauglis buvo didesnis, nei vakarų europos ir šiaurės šalių,  savižudybių skaičius buvo vienas mažiausių pasaulyje, vokiečių prof. Mieleck'o 1935-38 metų tyrimų duomenimis, Lietuvos darbininkai maitinosi geriau, nei Bulgarijos, Prancūzijos, SSRS, Italijos, Jugoslavijos, Turkijos. 1939m. registruotų bedarbių buvo 3116, emigracija: 1926m. 10.364, 1929 - 15.999, 1935 - 1911, 1939 - 604; 1924-1939m valstybės biudžeto pajamos išaugo du kartus. Ir visa tai pasiekta gyvenant sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, kuomet Lietuva buvo iš visų pusių spaudžiama nedraugiškų kaimynų, todėl buvo reikalinga nemažą dalį lėšų skirti karybai, vietoje, takrim, socialinių reikalų.
Antanas Smetona nemažai dėmesio skyrė tautiškai susipratusio elito ugdymui, kuris yra būtinas jaunai valstybei. Prezidentas būsimą elitą matė augantį visų pirma mūsų korporacijos gretose. Savo kalboje, minint korporacijos 20-metį , Antanas Smetona pabrėžė, jog "Neolituanija yra vyriausia korporacija, pirmiausiai supratusi studentų organizuoto gyvenimo naudingumą; taigi jos vėliava turi nesvyruodama, augštai iškelta studentų šeimoje, laikyti drausmėje davusius inžadą kolegas, draugus, bei ragino nenukrypti nuo tautiškojo idealo.
Toks buvo jis,
Inteligentiškasis manosios tėvynės vadovas, kurio idėjoms aš jaučiu simpatiją.
Prezidentas, savo išmintimi aplenkęs laiką.

Antanas Smetona