Patriotai, sveikinu visus su Vasario 16-aja, Tautinės Lietuvos valstybės gimtadieniu!
Aš nekalbėsiu apie mūsų valdžią. Jūs ir taip žinote,
jog tai - greičiau verslininkai, negu mūsų tautos atstovai, o jų politika
dažniau yra šeimininkų komandų atkartojimas, negu mūsų interesų atstovavimas ir
gerovės tautai siekis.
Neketinu daug kalbėti ir apie šiandienos Europos "lyderius".
Apie juos dar rašys istorijos knygos, kaip apie tuos, kurie vos nepražudė
vakarietiškosios civilizacijos, besivadovaujant pelno ir kultūrinio marksizmo
idėjų mišiniu.
 |
| Vaivos Girsienės nuotr. |
Aš
kalbėsiu apie didelius dalykus, apie idėjas. Šiandien
prieš mūsų akis - mirštanti liberalizmo ideologija. Liberalizmas, dominavęs
paskutinius dešimtmečius , susidūrė su neįveikiamu jam priešu - realybe. Šį
susidūrimą paskatino atėjūnai, plūstantys iš trečiųjų Europos šalių Merkel
kvietimu. Daugeliui vakar dienos liberalų teko nusiimti rožinius akinius,
kuomet jie susidūrė gatvėje su jaunu, kovingai nusiteikusiu musulmonu. Įvairūs
integracijos projektai sėkmingai sugebėjo padaryti tik vieną dalyką -
praturtinti projektų vadovų kišenes, tuo tarpu imigrantams jie suteikė
atvirkštinį efektą - radikalizavo imigrantų grupes. Jos dabar juokiasi iš jūsų
ideologijos, minkštieji ir pūkuoti Vakarų Europiečiai, o nemaža dalis jūsų vietoje kovos, geriau
užsisuks nuo problemos, nueis į kokį klubą, kad nuo patirtų nemalonumų pabėgtų
į alkoholio, lengvųjų narkotikų, blizgančių dekoracijų aplinką.
Taip, šiandiena mums iš tiesų meta ne vieną iššūkį.
Tačiau kartu tai - naujosios galimybės lietuvių nacionalizmui. Imigracijos
klausimas yra toks akivaizdus, kad nepaisant
daugelio abejingų, sugebėjo išjudinti žmones. Tik pagalvokite kodėl stumiamas
multikultūrinės valstybės modelis? Kodėl naikinamos ribos tarp šalių? Kodėl yra
žalojama gamta? Ogi dėl pelno. O ar tikrai verta atiduoti viską - Tėvynę ,
identitetą, socialinius modelius vien dėl stambiųjų korporacijų pelno iš pigios
darbo jėgos, bei kelių žolės prisirūkiusių neobolševikų fantazijų? Ar tikrai atsisakyti tautų ir gamtos vardan
korporacijų pelno, įvardinamo kaip ekonominis augimas - verta?
Šiandien Europos civilizacija renkasi tarp išlikimo ir
išnykimo. Nors dažniausiai esame suvienytosios
Europos skeptikai, mes , nacionalistai, esame ta jėga, kuriai iš tiesų rūpi
Europos civilizacijos išlikimas. Mes matome, kaip kelių Europos išdavikų vardu
žudoma ištisa civilizacija. Mes matome
realybę, didžiules problemas Europos Sąjungoje. Europos Sąjunga atėmė iš mūsų
laisvę, tačiau nesugebėjo mums mainais duoti net bendro ir tvirto Europos
balso. Mes matome, kad dabartinė Europos sąjunga neturi nieko bendro su Europa.
Europos sąjunga nebegesugeba atlaikyti
šiandienos iššūkių. Europai reikalingas troškimas gyventi ir mes galime atnešti
jai tokį troškimą.
Tapkime pirmieji naujojoje Europoje - Rimtai
pažvelkime į mūsų kovą, patriotai. Atsisakykime į tai žiūrėti kaip į hobį, kaip
į pramogą, prisiimkime atsakomybę už mūsų ateitį. Susigrąžinkime politinį
nacionalizmą. Mes esame pirmieji
naujosios Europos vėliavnešiai. Ir kartu, būdami pirmieji, esame dažnai
nesuprasti, kaip kad būna nesuprasti visi, kurie neša pažangias laikmečiui
idėjas. Mes kalbame apie tikrą Europą, kuri bus atkovota iš ją pardavusios
politinės klasės. Tegul mūsų Europa pasauliui tampa tokia, kaip Europai yra
Šveicarija - nepriklausomų valstybių bendruomenė, kuri nesivelia į svetimus
konfliktus, tačiau gina kiekvieną mūsų Europos šalį kaip savą - ar tai būtų
Lietuva, Ispanija ar Ukraina. Tautų Europa
- toks turėtų būti musų galutinis tikslas. Per Baltijos šalis ir Ukrainą, į
visos Europos Rekonkistą.
Bendražygiai, jau netrukus prasidės mūsų eitynės. Esu
tikras, kad mūsų šūkiuose šiandien skambės ir šių didvyrių balsai. Mūsų
didžiavyriai, paguldę galvas už Lietuvą, mūsų vėliavose žygiuos su mumis
šiandienos žygyje. Už mūsų tautą, Už
mūsų civilizaciją, už mūsų kultūrą, už lietuvišką Lietuvą - vienintelius mūsų
tautos namus.
Dabar Kauno gatvės
ramios ir tylios, jos pavargo nuo netikrumo, veidmainiškumo sklindančio iš visokiausių
politikierių kalbų. Kaunas ilgisi ryžto, skardžių jaunų žmonių balsų,
pastiprintų mūsų didvyrių dvasios. Bendražygiai, Iškelkime galvas , išdidžiai žygiuokime pro
mūsų miestą, tvirtai suspauskime lietuvių vėliavas, kurios papuoš mūsų darną
gretą.
Visas
pasaulis turi daugybę turtų. Tačiau Didžiausias Mūsų turtas - mūsų žmonės. Ta kirpėja, kuri renka parašus
dėl svarbių tautai iniciatyvų referendumuose, tas istorijos mokytojas, kurio
dėka eilės jaunų žmonių užsidega meile Lietuvai ir lietuviškumui, tas jaunas
aktyvistas, tapęs eisenos savanoriu. Ir dėl mūsų tautiečių, Vardan mūsų žmonių
- mes kovosime , Mes niekados nepasiduosime, niekados nepavargsime. Nes jeigu verta dėl ko nors šiame pasaulyje
kovoti, tai tik dėl mūsų žmonių, tik dėl mūsų tautos ir mūsų vaikų ateities.
Lietuva - lietuviams!
Lietuva - lietuviams!
 |
| (C) Deimante Piraitytė (Miško archyvas) |
