Svajojant apie Valstybę

Valstybės diena. Šią dieną nuo pat mažumės suvokiau ne tiek esamos valstybės, su visais teismais, politikais ir institucijom, kiek greičiau mūsų svajonių valstybės – idealo diena. Gražiausias kraštas prie Baltijos, nuspalvintas nenusakoma gamta, kur prisiglaudus prie medžio jautiesi, tarsi būtum susitikęs su seniai nematytu draugu, turi tūkstančius jaunų žmonių, svajojančio apie idealą, apie didžią mūsų valstybę, kokia yra verta mūsų didžių protėvių vardo.  Su šūkiu - Tautai jaunąsias jėgas! – šie jauni žmonės pakels mus į naują kokybinį lygį, nebekartodami praeities klaidų. Pilnas idėjų, energijos ir talento Lietuvos jaunimas, įkvėptas mūsų baltojo raitelio – Vyties idealo, sukurs naują Lietuvą, kuri bus verta mūsų didžių protėvių ir nepalaužiamos tautos vardo. Prisijunkime prie jaunimo žygio! 

Ištrauka iš V.Alanto "Žygiuojanti tauta":
Baltasis raitelis skrieja per Lietuvos klonius, miestus ir kalnus. Jis moja artojui greičiau ir gilesnę varyti vagą, jis ragina šviesuolį spartinti kūrybinį žingsnį, jis skatiną jaunimą vis tvirčiau mylėti savo tėvynę ir jai savo jauną energiją aukoti. Visiems, visiems lietuviams Baltasis Raitelis rodo su kokiu veržlumu ir energija reikia dirbti šiandie, kada Lietuva yra pradėjusi naują gadynę.
Baltasis Raitelis, skriedamas per Lietuvos klonius, miestus ir sodybas mums visiems moja į vieningą darbą, į milžinišką, lietuvišką talką, kuri ant senovės šimtmečių pilių pamatų pastatytų naujosios Lietuvos modernų kūną. Turi išnykti sąvokos senoji Lietuva ir naujoji Lietuva: turi palikti tik viena tūkstančius metų gyvenusi ir su pasitikėjimu žengianti į garbingą ateitį Lietuva. Baltasis Raitelis atskriejo iš amžių gilumos ir veržliu šuoliu jis turi skristi į amžių gilumą, nuolat mums rodydamas Lietuvos gerovės, didybės ir garbės kelią...

Bendražygiai,

Su Valstybės diena!

Salus Patriae - suprema lex est!

Antanas Smetona - Prezidentas, savo išmintimi aplenkęs laiką.

Mano kalba, pasakyta L.T.S. Korp! Neo-Lithuania 92-ojo gimtadienio metu.
Kaunas, Prezidentūros kiemelis, šalia A.Smetonos paminklo.
2014 11 15

Antanas Smetona

Prezidentas, savo išmintimi aplenkęs laiką.

Inteligentiškasis manosios tėvynės vadovas, kurio idėjoms aš jaučiu simpatiją.

Žiūrėdamas į mūsų pirmosios Respublikos nuotraukas, skaitydamas to laikmečio autorių darbus, klausydamasis senolių pasakojimų aš mintimis ir pats pasineriu į to meto studento gyvenimą, pasaulėžiūrą. Po šimtų metų įvyksta stebuklas - lietuviai vėl gali savo kojas tvirtai įremti į savo žemę, lietuviai vėl turi savo valstybę. O kiek buvo apie ją svajota... O kiek dar daugiau buvo dėl jos nuveikta tokių žmonių, kaip Antanas Smetona.

Vengdamas ilgos kalbos, kalbėsiu daugiau skaičių kalba. Tikiu, jog klausytojai galės pasidaryti savas išvadas.

A.Smetona šalį valdė 13 metų. Jo valdymo metu gyventojų skaičius kasmet didėjo vidutiniškai 1.1%,  Natūralus gyventojų prieauglis buvo didesnis, nei vakarų europos ir šiaurės šalių,  savižudybių skaičius buvo vienas mažiausių pasaulyje, vokiečių prof. Mieleck'o 1935-38 metų tyrimų duomenimis, Lietuvos darbininkai maitinosi geriau, nei Bulgarijos, Prancūzijos, SSRS, Italijos, Jugoslavijos, Turkijos. 1939m. registruotų bedarbių buvo 3116, emigracija: 1926m. 10.364, 1929 - 15.999, 1935 - 1911, 1939 - 604; 1924-1939m valstybės biudžeto pajamos išaugo du kartus. Ir visa tai pasiekta gyvenant sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, kuomet Lietuva buvo iš visų pusių spaudžiama nedraugiškų kaimynų, todėl buvo reikalinga nemažą dalį lėšų skirti karybai, vietoje, takrim, socialinių reikalų.

Antanas Smetona nemažai dėmesio skyrė tautiškai susipratusio elito ugdymui, kuris yra būtinas jaunai valstybei. Prezidentas būsimą elitą matė augantį visų pirma mūsų korporacijos gretose. Savo kalboje, minint korporacijos 20-metį , Antanas Smetona pabrėžė, jog "Neolituanija yra vyriausia korporacija, pirmiausiai supratusi studentų organizuoto gyvenimo naudingumą; taigi jos vėliava turi nesvyruodama, augštai iškelta studentų šeimoje, laikyti drausmėje davusius inžadą kolegas, draugus, bei ragino nenukrypti nuo tautiškojo idealo.

Toks buvo jis,

Inteligentiškasis manosios tėvynės vadovas, kurio idėjoms aš jaučiu simpatiją.

Prezidentas, savo išmintimi aplenkęs laiką.

Antanas Smetona

2013-ieji pokyčių metai

2013-ieji tikriausiai buvo geriausi metai mano gyvenime. Kaip tautiniam judėjimui lemtingi 2008-ieji, taip man - 2013-ieji - permainų metai. Vienos permainos svarbesnės, kitos - mažiau svarbios. Tačiau yra viena - svarbiausia - Alkoholio atsisakymas.  

Tai - bene svarbiausias pokytis ne tik per metus, bet ir turbūt per gyvenimą, nes tai yra visų pirma virsmas iš plevėsos į pilnaverį žmogų - nugalėtoją. Na o taip pat šis virsmas davė ir praktinių rezultatų. Gavau nemažai laisvo laiko, kadangi bereikšmius tūsus pakeičiau kita veikla(nors siekiau išlaikyti bedravimą su draugais).

Likusį laiką investavau pagrinde į dvi sritis: mokslą ir žinias. Šiais metais pavyko pagaliau pajudinti kiek užleistus (gal greičiau dėl kitų veiklų, tačiau ir dėl buvusio įdingo gyvenimo būdo) mokslus universitete. Išsitaisiau susikaupusias skolas ir nusistačiau universitetą kaip prioritetą.

 Žinios. Per šiuos metus gavau tiek informacijos, jog atrodo, kad anksčiau buvau aklas, o dabar - regiu. Susigaudau kas vyksta pasaulio politikoje ir kodėl. Tai laikau turbūt didžiausiu patobulėjimu, į kurį investavau turbūt daugiausia laiko. Galiu pridurti, jog žinojimas ir matymas nėra jau toks didelis džiaugsmas, nes mano pozicija tampa nebepatogi kitų kolegų, draugų komforto zonai, o tai sukelia pykčių ir pan.  Kartais net pagalvoju - ar negeriau yra užsimerkti ir džiaugtis gyvenimu - plaukti pasroviui, gyventi apatijoje, negalvojant apie savo paties bei vaikų ateitį. Bet tokia pozicija ilgai neužsilaiko. Mano mieloji Augustė man pasakė, jog aš negalėčiau taip gyventi ir tikriausiai ji yra teisi.

Beveik kas savaitę - virš 50 kartų šiais metais rašiau savo mintis į tinklaraštį. Kartais tai būdavo mėgstama citata, kartais - užsienio įvykių apžvalga, kartais - puiki daina, o kartais atsišaukimai/ideologiniai tekstukai apie tai, kokioje padėtyje esame. Taip pat per metus parašiau ir kelis rimtesnius straipsnius, taip pat įkėliau, mano galvoje, geriausias Dzūko dienoraščio vietas. 

Per šiuos metus  pirmą kartą skridau lėktuvu, aplankiau mamą Norvegijoje. Ten taip pat išmokau važiuoti dviračiu. Žadėjau aprašyti kelionės įspūdžius, bet taip ir neaprašiau. Kodėl paminėjau tokį menkniekį, kaip išmokti važiuoti dviračiu? Todėl, kad tai buvo kelerių metų pasižadėjimas naujiems, kuriuos (greta su kitais) neišpildžiau iki šių, vidinės revoliucijos metų.

Šiais metais įstojau į L.T.S. Korp! Neo-Lithuania. Visiškai nesigailiu dėl to, nors tai pareikalauja ir nemažai mano turimo laiko, o grąžos ne visada duoda tiek, kiek norėčiau. Tačiau ten susipažinau su puikiais žmonėmis, su visiškai nauja kultūrine aplinka, įgavau žinių. Jeigu žiūrėti į korporacijos ištakas -atėjau į ten, kur ir turėjau būti.

Šiais metais taip pat mečiau man pabodusį darbą, išsilaikiau apsaugos darbuotojo kursus. Truputį sveikiau maitinuosi ir šiais metais truputį daugiau sportavau, tačiau čia tikrai yra kur tobulėti. Šiais metais pradėjau kreipti dėmesį į tai, kaip aš atrodau. Iš neformalaus stiliaus mane vis dažniau buvo galima pamatyti su tvarkinga apranga.

Šiais metais, kaip ir praėjusiais, skyriau nemažai laiko tautinei veiklai. Vis dar vadovauju LTJS Kauno skyriui, jo veiklos ataskaita - čia. Tuo tarpu mano veikla LTJS'e, žinoma, tuo neapsiribojo. Kovo 10d. vyko LTJS visuotinis narių susirinkimas, kuriame savo einamas vicepirmininko ideologijai pareigas perleidau mano itin gerbiamam draugui ir bendražygiui - Edmundui. Pastarasis neseniai išleido knygą, kurią reikia (ne būtų gerai, ne reikėtų, bet REIKIA!) perskaityti. Baigęs šias pareigas - gavau naujas. Buvau Mindaugo Sidaravičiaus valdybos nariu, atsakingu už skyrių veiklą ir narius. Pavyko šį tą nuveikti, šiek tiek kremtuosi, nes nepavyko įgyvendinti veiklos plano (atsirado tokių nenumatytų dalykų kaip referendumas ar pan.), na išbuvau ne pilną kadenciją ten. Taip pat tikiu, jog prisidėjau prie to, jog LTJS išreikšta anti-globalistinė pozicija būtų ne tik deklaracija, tačiau ir realus veiksmas. Tautininkų sąjungoje esu išrinktas į Kauno miesto valdybą, o taip pat - į Tautininkų sąjungos tarybą. Tautininkų taryboje bandysiu atstovauti tautišką jaunimą, o taip pat anti-globalistinę, socialinio nacionalizmo poziciją.

Šiais metais nutiko dar šis tas nepaprasto - pradėjau draugauti su Auguste, kuriai esu itin dėkingas. Ji - geriausia draugė, bendražygė, mylimoji, pozityvi kritikė ir patarėja, ramstis sunkią minutę, filosofijos ir linksmybių kolegė. Ačiū tau, kad esi.

Šie metai buvo iš tiesų įspūdingi, progreso metai. Jaučiuosi stipriai paaugęs bene visose man svarbiose srityse. Norėčiau padėkoti savo mamai, tėvui, Augustei, blaiviems kolegoms (ypač Vaivai, Edmundui, Motiejui), draugams iš alkofronto (kad pakenčiate mane) ir bendražygiams.

Kokie bus kiti metai?

Sveikesni, mažiau laiko nerimtiems darbams ar straipsniams, daugiau laiko ateičiai, šeimos ir ateities kūrimui, ilgalaikę naudą duodančiai veiklai. Iš visuomeninės veiklos daugiau pereisiu į politinę veiklą. Planuoju padaryti keletą darbų, jog prieičiau prie vieno gyvenimo etapo pabaigos metų gale.

[1939]Filiae Lithuaniae: Lietuva - lietuvėms!

„Korporantė turi gilinti savo širdies ir proto kultūrą. Mūsų tauta nedidelė, todėl turim kelis kart daugiau dirbti, kaip kitų tautų jaunimas, kad galėtumėm kitų tautų eilėje pasireikšti savo kultūrinėmis vertybėmis.

Turim kurti savą tautinę kultūrą. Tautinės kultūros problema ypatingai yra mums svarbi, nes šių dienų mūsų inteligentai dar vis linkę pasiduoti nevertai svetimų kultūrų įtakai, o mūsų visuomenėj dar pasitaiko svetimo elemento. Mišrių šeimų moterys - svetimtautės nemėgsta šešėlį palikt, jos siekia pirmaujančių vietų Lietuvoj, reikalauja sau pagarbos, kurios neužsitarnavo nei savo darbais nei nuopelnais Lietuvai. Jos visos privalo suprasti, kad Lietuva lietuvėms ir pirmaujančios vietos tik joms priklauso. Lietuvė turi skelbti kovą visam tam, kas yra svetima jos širdžiai ir žalinga Lietuvai. "

Akademikas – Lietuvos akademinio jaunimo žurnalas, leidžiamas tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo-Lithuania", 1939m. 10 numeris, skirtas „Filiae Lithuaniae“ dešimtmečiui.