Laikas keistis

Naujų metų virsmas - puiki proga peržvelgti savo gyvenimą, pasidaryti išvadas ką darai gerai, kur galima ir pasistengti, o ką iš viso reikėtų pakeisti. Būtent apie pokyčius norėčiau parašyti.

2012 metus vadinčiau tautiško aktyvisto metais. Iš tiesų daugiausiai savęs atidaviau mūsų nacionalizmo plėtrai, pasiekiau tam tikrų pasiekimų, susipažinau su puikiais žmonėmis. Dėl to nei kiek nesigailiu ir esu tikras, jog šį tempą išlaikysiu ir 2013-aisiais.

Vis dėl to susidūriau su keliomis problemomis - 24h limitu. Laikas yra itin brangus dalykas ir man jo tikrai trūksta. Laiką, skirtą tautiškai veiklai atimdavau iš laiko, skirto asmeniniam tobulėjimui ar laiko, kurį galėjau praleisti su mylimais žmonėmis (nors tai jau praėjęs etapas, tačiau apibendrinant pastaruosius metus reikėtų tai pasakyti). O laiką atsiimti galėjau iš gerokai mažiau man reikalingų dalykų.

Pereikime prie esmės. Nusprendžiau atsisakyti alkoholio. Kodėl? Pagrindinės tos priežastys būtų šios:

1. Kiek galima? Atsibodo gana nuobodi rutina. Atsibodo tie patys nejuokingi, jau vemt verčiantys juokeliai, atsibodo tos pačios vietos, barai centre, atsibodo kiekvieno savaitgalio rutina, vakare pasibaigianti kokiame nors Undergrounde ar dar kur. Tai man velniškai atsibodo ir man to visiškai nereikia. Atsibodo žmonės, kuriems aš vargu ar esu koks draugas, o tik sugerovas, ir jeigu aš tikrai pakliūčiau į bėdą ir man reikėtų jų pagalbos - vargu ar atsirastų kas man padėtų. Čia labai greitai viskas išaiškės. Taps aišku kurie man yra draugai, o kurie buvo tik sugėrovai. Mano alkoholio atsisakymas draugams neturėtų turėti įtakos.

2. Laikas. Apie laiką nemažai rašiau jau įvade. Jeigu man atsibodo gerti, tai kokio velnio man švaistyti tokį brangų dalyką, kaip laikas? Juk yra šimtai būdų, kur jį galima geriau panaudoti.

3. Pavyzdys. Jeigu man pavyko suderinti aktyvią tautinę veiklą su alkoholio vartojimu vakarais (dėl to, jog atimdavau laiką iš knygų skatymo, renginių organizavimo, sporto ar dar ko kito), tai mano bendražygiams, manau, tai sekasi gerokai prasčiau. O vis dėl to aš juk esu vadas LTJS Kauno skyriuje, taip pat esu tautininkų Šilainių skyriaus valdybos narys, todėl jiems bus tikrai į naudą, jeigu pamatys gerą pavyzdį.

4. Dvigubi standartai. Atsibodo juos taikyti. Sakyti apie narkotikų žalą, apie vartotojų visuomenę, kuria manipuliuoja pasaulio galingieji, kuri yra apsvaigusi, ieško tik malonumo ir nepastebi kaip po smiltį, po dalelę iš mūsų yra atimama mūsų valstybė, kaip po truputi žudoma mūsų tauta. Tas scenarijus puikiai matosi pažvelgus į vakarų šalis. Malonumais užmigdyta tauta nemato,  kaip puse milijono lietuvių yra priversti emigruoti, kaip sistema nebeleidžia patriotams švęsti kovo 11-osios, kaip didėja imigrantų skaičius, kaip bus tuoj parduota lietuvių žemė, kaip Europos sąjunga tampa visa žiauria imperija, kaip žmonės susvetimėjo su kitu, kaip pateisinamas ir tapo normalus homoseksualizmas ir jo propagavimas, kaip nebemato problemų lietuviai susidėdami su tolimais kitataučiais iš užjūrio. Kaip aš galiu sakyti apie tuos dalykus, jeigu ir pats esu toks apsvaigusios vartotojų visuomenės dalis? Nebenoriu daugiau šitų moralinių dilemų. Geriau tegul mano protas būna aštrus ir visada pasiruošęs.

5. Tobulėjimas. Šiuo metu aš jaučiu, kad stoviu vietoje, o stovėjimas vietoje reiškia degradacija. Aš negalėjau skirti laiko nei asmeniniam intelektualiam švietimuisi, nei asmeniniam gyvenimui, išvaizdai, fiziniam savo stiprumui. Per ilgai užsisėdėjau vienoje vietoje. Aš siekiu būti lyderis, nugalėtojas, o čia man su lėbavimais po koncertų plotuose, savaitgaliais baruose - visiškai nepakeliui. Atsisakyme alkoholio aš matau progresą ir naujas galimybes, vakar vakare, suvokęs kokį žingsnį žengiau su pirma naujų metų diena, mane aplankė didžiulė laimė vien pagalvojus, kiek dabar aš galiu nuveikti, kiek būti visur geresnis, kaip galėsiu susitvarkyti savo gyvenimą, kiek galėsiu labiau prisidėti ir prie to paties LTJS ar mūsų lietuvių nacionalistų bendros kovos. Aš esu įsitikinęs, jog vien jau sutvarkyta tautinio jaunimo sąjunga man atneš gerokai daugiau džiaugsmo, negu visi tie pasisėdėjimai ir nejuokingi juokeliai ar trolinimai baruose, apsvaigus nuo alkoholio.

Pabaigai norėčiau padėkoti Mariui ir Ipdy, o taip pat Juliui už pagalbą apsisprendžiant arba pozicijos užtvirtinimą. Rytojus priklauso mums, bendražygiai!

P.s.
Į savaitę bent 6h sportui. Pradėsiu nuo sporto klubo, atšilus orams tikriausiai lysiu gamton.
P.p.s
Rūkymas bus sekantis susidorojimo objektas, tam dar reikės pasiruošti, o šių dviejų dalykų būtų sunku atsisakyti vienu metu.