Nacionalizmas - dvasinė revoliucija

Iš visų pusių susidurdamas su neteisingumu ir išnaudojimu eilinis ţmogus skundžiasi: „Ką gali padaryti?“ Atsakymas yra siaubingai paprasta: „KOVOTI, KOVOTI IR DAR KARTĄ KOVOTI!“ Atsikratykite mūsų amžiui būdingu bestuburiškumu ir bailumu. Išskleiskite tiesos, heroizmo ir pasiaukojimo vėliavas. Tapkite kadaise šią šalį vertą meilės ir pagarbos padariusiais karţygiais ir šventaisiais. Gyvenkite savo gyvenimą, kad galėtų gyventi kiti ir gyvenk didingai. Paskelbkite mūsų sielą apvalantį, mūsų protą išgryninantį ir amžinai iš mūsų gretų išdavikus ir bailius pašalinantį Šventąjį karą! Kaukitės su narsa, akmeniniu pasiryžimu ir laiminga širdimi iki galutinės pergalės!

Sleipnir - jūs nesate laisvi

 Sleipnir - jūs nesate laisvi

Aš žiūriu į ateitį su baime
Užmerkiu akis ir matau, kaip šis pasaulis visiškai sudega.
O tu bėgi paskui juos, tiki jų melu
Toks apgailėtinas ir ištvirkęs, tu remi visus jų karus.

Bet tu nesi laisvas, tu patekai į spąstus, į šią sistemą, visam gyvenimui.
Bet tu čia nesi laisvas, tu patekai į spąstus, į šią sistemą, visam gyvenimui.

Jūs transformavotės patys, leidžiatės manipuliuojami,
Jie šeria jus melu, o jūs tai ėdate.
Viską darote savo noru, juk tai - jūsų kelias
Ir jūs einate juo toliau ir toliau, po truputi patys prisirakindami sau grandines.


Bet tu nesi laisvas, tu patekai į spąstus, į šią sistemą, visam gyvenimui.
Bet tu čia nesi laisvas, tu patekai į spąstus, į šią sistemą, visam gyvenimui.


Tikrai Laisvas pasirinkimas – tai toks pasirinkimas, kai aš renkuosi - ne vieną iš dviejų galimybių, esančių primestoje mums koordinačių Sistemoje, bet galiu rinktis ir pačią Koordinačių Sistemą.
S. Zizek

A.Smetona apie liberalizmą

 Liberalizmas gražiai gynė laisvės teisę, bet neinstengė išugdyti jai draugės-pareigos./.../
Dėl to liberalizmas šiandien ore plasnoja, kaip paukštis, vieną sparną pašautas.
 Vienašališka laivės teisė, teisė be pareigos, veda anarchijon.
 Asmuo, nebūdamas glaudžiame santykyje su draugija , yra kaip ir anarchistas, kaip ir be pareigos kitiems, kurių dėka jis gyvena. Tik draugijų tinklan inpintas, pajunta jis ir supranta, kas yra pareiga; tik bendravime pasireiškia žmonių laisvė su savo teise ir pareiga.
 Ir kuo daugiau teisės gauna asmuo iš draugijos, visuomenės, ir tautos, tuo daugiau jis ir pareigos turi pasiimti.
 Vienašališka teisė yra anarchija.

 A.Smetona „Politinės gairės (gruodžio 15 d.) „ 1933 m. Tautininkų suvažiavimas

Informacijos amžius

Nežinau kaip kiti mano amžiaus aktyvistai tautiniame judėjime, tačiau aš paskutiniu metu turiu šiokią tokią problemą: straipsnių, kitos informacijos perteklių. Kai tik viskas Lietuvoje užsimezgė, ~2008 metais, buvo du portalai, kur galima būtų kas savaitę paskaityti gerą straipsnį. Tada veikė nacionalinio fronto portalas (naujų straipsnių beveik nebeleido) ir patriotai.lt, kas savaitę išleidžiantis po ilgą ir gerą straipsnį. Dar keli blogai, tačiau šiaip jau buvo informacijos vakumas.

Ilgas informacijos blokados laikotarpis, išsiplėtęs judėjimas lėmė tai, jog mūsų spaudos kanalai gerokai prasiplėtė. Vien ko vertas Pro patria portalas. Tačiau iškilo kita problema - informacijos kiekis yra toks didžiulis, jog nemažai dirbančių žmonių, arba aktyviai leidžiančių savo laisvalaikį asmenų, norėdami gauti informaciją, turi valandų valandas praleisti skaitant straipsnius.

Kita problema yra ta, jog tik kas trečias straipsnis yra kažkas tokio, kas iš tiesų sugeba praplėsti pasaulio suvokimą. O perskaičius tuos straipsnius jie užsimiršta interneto platybėse. Negana to, kai kurie portalai (tarkime nacionalinio fronto) užsidaro, ištrinami seni straipsniai, o kartu su jais dingsta ir visas informacinis turtas.

Būtent todėl pradėjau kaupti tam tikrą duomenų-argumentų bazę savo kompiuteryje ir kitose laikmenose. Planuoju jį praplėsti ne tik straipsniais, bet ir knygom, jų citatom. Jau matau, kaip į pederastų temą įterpsiu citatas iš G.Vaitoškos "Kas iš vaikų atėmė gandrą" knygos...

Dieveniškėse vyko tautinio jaunimo stovykla „Mūsų šaknys — Baltai“

Tomas Skorupskis, LTJS

 

Kaip jau ketvirtuosius metus, liepos pabaigoje, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga sukvietė lietuvių ir latvių jaunimą į Dieveniškių kraštą, kur vyko stovykla „Mūsų šaknys — baltai“. Skirtingai nuo 2011-ujų ir 2012-ujų metų, šiais metais mūsų stovyklai nebuvo numatytas kultūros ministerijos finansavimas, tačiau nepaisant to — pavyko išlaikyti tokį patį aukštą stovyklos lygį. Stovyklos tikslas — per kultūrą, tiesioginį bendravimą, draugiškumą sustiprinti lietuviškas pozicijas probleminiame Vilniaus krašte, supažindinti jaunimą su baltų tikėjimu ir kultūra, stovyklos dalyviams suteikti antrosios baltų kalbos pradmenis. 

                              Kiekviena stovyklos diena prasidėdavo vėliavų pakėlimu, giedant Lietuvos ir Latvijos himnus, rytine mankšta, o pasibaigdavo vėliavų nuleidimu, dainuojant lietuvių partizanų ir latvių tautines dainas. Stovyklos metu vyko antrosios baltų kalbos pamokos. Lietuvius šiais metais suskirstėme į pradedančiųjų ir pažengusių lygį. Stovyklos pabaigoje dalyviai laikė egzaminą, kuriame pademonstravo savo įgytas žinias. Tačiau geriausias to įrodymas — baltų kalbomis susišnekantys lietuviai ir latviai prie vakarienės stalo ar ryte visų baltų giedami valstybiniai himnai. 

                             Stovyklos metu dalyviai žaidė senovės lietuvių žaidimą — Ripką, kuris susilaukė nemenko populiarumo, taip pat tinklinį, šaudė iš lanko. Stovyklos metu mokėmės žaidimų, ratelių, partizanų ir lietuvių liaudies dainų. Kiekvienas stovyklos dalyvis galėjo išmokti groti kanklėmis, dūdele, išmokti pinti vyteles, galėjo pasigaminti norimą gaminį iš žalvario, vyko keramikos užsiėmimai. Pirmosiomis stovyklos dienomis mus aplankė net dvi rekonstruktorių komandos. Vieni iš jų pravedė paskaitą apie baltų ginklus ir šarvus, o kiti parodė kovas, bei, kartu su stovyklos dalyviais, pravedė įtraukiančius žaidimus. 

                              Stovyklos dalyviai nuėjo vidutinės kategorijos žygį po Dieveniškių apylinkes. Stovyklautojus suskirstėme į kelias komandas, kurioms davėme užduotis. Paskutinį vakarą, prie laužo, šios grupelės turėjo atlikti savo sugalvotą vaidimą, o taip pat padainuoti dvi dainas gimtąja kalba, bei vieną — antrąja baltų kalba. Vyresni LTJS nariai, kartu su latvių nacionalistais turėjo diskusiją, kurioje pasikeitė patirtimi, aptarė esamas problemas ir sukūrė ateities planus. Po stovyklos mūsų valdybos pirmininkas išvyko į stovyklą Latvijoje, kur įgytas žinias pristatys kitiems lietuviams ir jas panaudosime mūsų judėjimui.  Pirmosiomis stovyklos dienomis turėjome baltišką ugnies apeigą, o sekmadienį pabudinome visą miestą su lietuviškomis dainomis darnia kolona žygiuodami į vietines mišias. 

                             Šiais metais mūsų stovykla stipriai paaugo. Paaugo ne tiek išskirtine programa, kiek savo žmonėmis. Tautinio jaunimo stovykla Dieveniškėse jau tampa tradicija, kuri nėra priklausoma nei nuo valdžių kaitos ir finansavimo, nei nuo mūsų narių kaitos, nei nuo jokių kitų aplinkybių. Tol, kol turime tokį būrį bendraminčių, tol, kol mūsų organizacijos vis dar neuždraugė, mes sakysime tai, ką ir sakome nuo pat pirmosios stovyklos: 

Lietuvos teritorija yra vientisa, nedaloma.

Lietuvių tauta — šios žemės šeimininkai.

Šalčininkų kraštas buvo, yra ir bus lietuviškas!

 Publikuota: Patriotai.lt , Alkas.lt