Žiemos saulėgrįža - apsivalymas

Baltiškoji žiemos saulėgrįža - saulės virsmas, senųjų saulės metų pabaiga ir naujų pradžia. Tai - apsivalymo laikotarpis. Apsivalykime save nuo besibaigiančių metų purvo, siekime dvasios aukštumo ir stiprybės!



Dvasinė revoliucija - tautinė evoliucija!

Dambrelis kaip priemonė mesti rūkyti

Tomas Skorupskis

Gruodžio 20, 2011

 Viena iš rūkymo priežasčių ir kliūčių mesti rūkyti – neturėjimas ką veikti laisvą akimirką, pavyzdžiui, kai lauki draugo, su kuriuo turi susitikti, yra „langas“ tarp pamokų ar paskaitų. Tą akimirką žmogus jaučia tuštumą ir galvoja: reikia parūkyti kol sulauksiu „dalyko x“.  Šiuo atveju rūkalai yra patogūs, nes jie parduodami kompaktiškose dežutėse, kurias visada turi su savimi.

Vis dėl to beveik kiekvienas rūkalius, jeigu galėtų gražinti laiką atgal į tą metą, kada surūkė savo pirmają cigaretę – nepradėtų. Beveik visi rūkaliai galvoja apie rūkymą ir bando mesti rūkyti.  Siekiant išvengti vieno iš rūkymo metimo padarinių – norą rūkyti dėl neturėjimo ką veikti – siūlau nusipirkti, pradėti nešiotis ir mokytis groti dambreliu.

Dambrelio privalumai prieš cigaretes:

1. Finansai. Nors dambrelių kainos yra įvairios, jums užteks ir pačio paprasčiausio, kurio kaina nesiekia 30 litų. Būtent tiek vidutiniškai vienas žmogus išmeta rūkalams per savaitę.
2. Sveikata. Rūkymo pakeitimas grojimu suteikia išskirtinę galimybę nebūti vienu iš keturių milijonų žmonių, kurie miršta nuo rūkymo ir su tuo susijusių ligų.
3. Kompaktiškumas. Dambrelis puikiai telpa į švarko kišenę, o taip pat niekada nesibaigia ir nereikia jo pastoviai ieškoti ar skolintis iš kitų dambrelininkų.
4. Teisėtumas. Dambrelį galima įsigyti ir naudoti net ir nepilnamečiams.
5. Patogumas. Groti dambreliu galima ir uždarose patalpose, ir viešose vietose.
6. Nauda visuomenei. Dambrelio garsas yra malonus ausiai, o ilgiau besimokantys groti šiuo instrumentu gali sugroti ištisus meninius kūrinius. Einant į darbą,universitetą,mokyklą, laukiant stotelėje autobuso dambrelio garsai sukels praeivių šypseną, o ne, pvz., kosėjimą ar piktą šnairavimą.
7. Nauda asmeniui – išmoksite groti dambreliu. Neatmetama, jog susižavėjus šiuo instrumentu, gal būt  susižavėsite ir mūsų tautine kultūra bei kitais instrumentais.
8. Karjeros galimybės. Grojant dambreliu jūsų galimybė būti pakviestam į folkloro grupes padidėja keliariopai, lyginant su cigarečiu rūkymu. Negana to, jei tave darbdavys pastebės grakščiai rūkantį,  vargu, ar tai bus papildomas argumentas apsisprendžiant priimti į darbą, skirtingai negu gražiai grojant dambreliu. Priėmimo į darbą šansas dar padidėja, jeigu darbdavys – tautininkas, kuriam rūpi lietuviška tautinė kultūra.
9. Meilės reikalai. Dambrelis neišskiria nosį užsiimti verčiančio kvapo, todėl šansai pagrojus dambreliu susilaukti mylimo žmogaus bučinio padidėja.

Daugiau apie dambrelį:



Publikuota: Alkas.lt, LTJS blogas, sXe Lietuva

Mamofobija

Ne kurie visuomenės kritikai ir filosofai yra linkę įžvelgti dviprasmybęs, netoleranciją visur. Neretai ir paprastuose dalykuose, tokiuose kaip aš myliu savo šalį ar tautą. Arba tai, iš ko kyla meilė tautai – iš meilės artimui, meilės savo šeimai.

Tarkime paimkime sakinį „Ar myliu savo mamą“. Ne kurie asmenys greitai pastebėtų, jog čia slepiasi grynų gryniausias fašizmas-rasizmas-segregacija. Juk jeigu kažkas myli savo mamą, tai anot negerbiamų filosofų reiškia, jog tas asmuo nemyli kitų mamų, o čia jau yra aiškus BK170 pažeidimas: nesantaikos kurstymas tarp mamų, mat tavo mama tau yra geresnė už kitas vien dėl to, jog tu tokios spalvos ji tave pagimdė. Tokius niekšus, mylinčius savo mamas, reikia persekioti, bausti už savo mamą šlovinančius komentarus. Jie – mamofobai. 

Tokios situacijos suteikia nemažai vitamino C kiek daugiau susipratusiems asmenims.Kita vertus nežinau ar reikėtų labai pykti ant jų. Priešingai - jeigu jie dar ilgai pils šį mėšlą mūsų visuomenei, tai sukūrus lietuvišką Lietuvos valstybę aš, kaip psichologas, turėsiu darbo. Galėsiu specializuotis nukentėjusių nuo tolerastijos sukeliamų psichologinių problemų srityje. 

Prieš vėją

Mėginimai grąžinti lietuvių kalbą į bažnyčias


Vilniaus krašto bažnyčiose lietuvių kalba buvo panaikinta maždaug 1737 m., o naujai pradėta įvesti 1901 m., atgavus šv. Mikalojaus bažnyčią lietuviškoms pamaldoms.

Būta Vilniaus krašte lietuvių kunigų ir seniau, bet jie buvo abejingi tautos reikalams. Jie dar seminarijoje būdavo gerokai aplenkinami ir laikydavosi principo, kad prieš vėją nepapūsi. Radę šiltą vietelę nekvaršindavo sau galvos dėl tautos bėdų. Daugelis jų ne tik pamaldas atlikdavo lenkiškai, bet ir su žmonėmis nedrįsdavo kalbėti lietuviškai. J.Bacevičius "Lietuvių vargai dėl savo kalbos Vilniaus krašte" 1991, ab spaustuvė, p. 10.

Ar jums tai nieko neprimena? Daugelis, siekiant pateisinti savo neveiksnumą, linkę susigalvoti po milijoną pasiteisinimų, kad net kelių minučių savo asmeninio laiko sėdint facebooke, nepaaukotų aukštesniam tikslui. Tokio tikslo nesupras tas, kas jaučiasi, o gal ir yra vergas. "Jau nuo senovės graikų laikų pilietis nuo vergo tuo ir skyrėsi, kad jis nors šiek tiek dėmesio skirdavo ir savo valstybės reikalams" - V.Radžvilas.

Per keturis metus aktyvesnėje ar pasyvesnėje tautinėje veikloje teko susidurti su tiek pasiteisinimų, jog turbūt reikėtų pavogti idėją ir a.a. V.Bražėno ir pradėti rašyti pasiteisinimų knygą.

Aš nemoku

Turbūt vienas dažnesnių pasiteisinimų, iš pažiūros gana nuoširdus. Tikrai, žmonės dažnai neturi sugebėjimų atlikti vieną ar kitą darbą. Tačiau mūsų, jaunimo tikslas ir yra semtis žinių ir mokytis, patirti naujus potyrius. Todėl 90% už šio pasiteisinimo slypi kita mintis: Aš nenoriu- man neidomu - tyngiu. Pakartojant vieno asmens man įstrigusią mintį: mūsų didvyriai, kuriuos dažnai minime, turbūt apsiverstų grabe, matydami dabartinę situaciją. Ne minėti ir prisiminti svarbiausia, o sekti pavyzdžiu, juo remtis lyg pamatu ir veikti. Žmogus yra nuostabus todėl, jog jis ko nors labai norėdamas gali tai padaryti.

Neturiu laiko

Šis pasiteisinimas taip pat kartais būna visiškai nuoširdus. Iš tiesų mūsų jaunimas, ypač studentai, universitetuose gauna itin didelį krūvį, jeigu nori mokytis labai gerai ir išsilaikyti nemokamose vietose. Galima padėkoti mūsų švietimo sistemai, jog apkrauna jaunimo galvas įvairiu, jiems darbe visiškai nereikalingu mėšlu, skirtu iškalti egzaminui ir išmesti. Tačiau koks procentas tų, kurie sako, jog neturi laiko, iš tiesų visą savo laiką skiria mokslui? Kas galėtų pridėjęs ranką prie širdies pasakyti, jog per šią savaitę neturėjau nei valandos laisvo laiko, kurį išmečiau nieko neveikdamas? Turbūt, kad retas. Čia reikėtų susidėlioti prioritetus - ar aukštesnės vertybės, tokios kaip laisvė, tauta ir mūsų valstybė yra svarbios, ar visai užtenka būti tiesiog trispalvę nešiojančiu "patriotu"(vadinti patriotu nekromongerį man liežuvis ne(be)apsiverčia).

Nuo patriotinės veiklos galiu nukentėti

Tokį pasiteisinimą sakantis žmogus iš tiesų yra teisus. Mūsų Lietuvoje, ypač pastaruoju metu, įsigali taisyklė: Patriotas tai bėda, patriotas - baudžiama byla. Galima vardinti ir vardinti atvejus, tarp kurių būtų S.Čepėnas , T.Kavolis, kurį sumušę antifašistai gali atsipirkti vos triukšmavimo bauda, jeigu iš vis bus nubausti, patriotai, protestavę prieš nusikaltimus vygdžiusią Armiją Krajovą ir jos šlovinimą ir dar daugybė kitų. Reikia suprasti, jog laisvė yra rizika. Tačiau tik laisvėje mes galime pilnavertiškai gyventi. Tautiškai mąstantys žmonės niekada neturėjo kalnus pinigų ar nepriėjo prie masinės žiniasklaidos ruporų, o taip pat ir mūšyje retai kada gretos būdavo lygios. Tautiškas asmuo veikia vadovaudamasis idėja. Jis supranta, jog tai, ką daro - teisinga. To žmogaus sąžinė bus rami, kuomet sulaukęs garbaus amžiaus pasakos savo vaikams: atidaviau save tam, kad jūs galėtumėt gyventi laisvi. Toks žmogus, aiškiai stovintis ant savo žemės ir žinantis kas jis yra, vertesnis už šimtus konformistų, okupantų tarnų, dvasinių vergų. Būti tokiu žmogumi yra našta, tačiau taip pat ir garbė. Tokie žmonės įeina į istoriją.

Kas iš to? Mes nieko nepakeisime.

V.Bražėnas dažnai sakydavo, jog įtikinti patriotus, jog jie negali nieko pakeisti, yra mūsų priešų darbas. Reikėtų nebūti tokiais beširdžiais, neatimti iš jų duonos kasnio. Tiek pasaulio, tiek Lietuvos istorija yra pilna pavizdžių, kuomet nedidelė grupė susipratusių žmonių, atidavusių save tam tikrai idėjai, pasiekia didžiausių rezultatų. Svarbu kiekvienam prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta. Užduoti sau klausimą: ką aš šiandien galiu padaryti geriau, kad rytojus būtų bent šiek tiek gražesnis, lietuviškesnis. Dabar mes galime dar labiau įtakoti mūsų šalį, mus varžo gerokai mažiau, negu visos prieš tai buvusios okupacijos. Pasinaudokime tuo. Mes galime burtis, galime rengti sankcionuotas ir nesankcionuotas demonstracijas, galime kurti švietimo tinklą taip įtakojant visuomenės nuomonę, galime veikti politinėje kryptyje, galime veikti dar daug kur. Pasinaudokime tuo dabar, kol dar galime.

Įveikime tą neveiksnumą. Jeigu bent puse asmenų, save priskiriančiu patriotiniam-tautiškam-nacionalistiniam jaunimui, bent trečdalį savo laiko, praleisto facebooke, straipsnių ar forumų komentaruose, skype ir t.t paskirtų tautos ir valstybės interesams - nuverstumėm kalnus. Tai - didžiausias mūsų pačių sukurtas priešas.



Bendražygiai, kurie skaitysite šį mano postą,
per ketverius tautinio kelio metus šį tą supratau: Mūsų kelias yra labai sunkus, vieni žmonės ateina, kiti išeina, dalis veikdami tautine kryptimi šalia, dalis pasitraukdami iš jos visai. Ne visiems tinka šis kelias, ne visiems jis patogus. Tačiau tie, kurie lieka - verčiausi visų išėjusių. Būtent su jais paskutinę kovos valandą stovėsime petys petin ir ginsime vienas kito nugarą.

Keli patarimai pradedančiam nelaimėliui, kaip tapti nelaimingam (Watzlawick, 2005)

1.Būti nelaimingu gali bet kas, bet tapti nelaimingam reikia mokytis – truputis patyrimo ir kelios asmeninės nesėkmės čia neišgelbės.

2.Tvirtai tikėkite, kad pasaulyje yra vienintelis teisingas požiūris, jūsų požiūris. Padarę šią išvadą netruksite suprasti, kad pasaulyje visa sutvarkyta netinkamai.

3.Netikėkite, kad laikas gydo. Visada įmanoma nepasiduoti laiko poveikiui ir dargi paversti praeitį niekada neužankančia nelaimių versme.

4.Visada tikėkitės blogiausio ir niekada netikrinkite savo prielaidų pagrįstumo.

5.Santykiuose kurkite tokias situacijas,kurios jūsų partneris neturėtų jokių šansų pasielgti tinkamai.

Pavienės mintys

Apie toleranciją
Tolerancija homoseksualistams primena toleranciją narkotikams: kuo daugiau leisi(es), tuo daugiau jiems(jų) reikės.

Apie Sielą
Žmogus be savo fizinio kūno ir psichinio kūno visgi turi ir siela. Tik ne krikščioniška prasme, nes ji man nėra logiška. Sveiko žmogaus siela negali keliauti dangun, į kosmosą. Ten keliauja kosmopolitų sielos.

Apie konformizmą
„Būti gerai prisitaikiusiam prie iš esmės nesveikos visuomenės nėra sveikatos matas“ (Krišanamurti, 1895-1986)

Liberalai - tai žmonės, kurie gimė imigrantais savo nuosavoje šalyje. - Dostojevskis

Jei tai tau svarbu, Tu rasi laiko, galimybes ir metodus tam. Jei ne - pasiteisinimų visada rasi. (nežinomas)

„Žmonės nekalti, kad vartoja alkoholį - juos taip užprogramavo.“ - GENADIJUS ŠIČKO

Kiekvienai kartai reikia naujos revoliucijos. - Tomas Džefersonas

Ir kas yra geras pilietis? Paprasčiausiai tas, kuris niekada nesako, nedaro ir negalvoja to, kas yra neįprasta. Mokyklos prižiūri, kad visi kaip įmanoma būtų suvienodinti. Mokykla yra bunkeris, į kurį vaikai nustumiami kol jauni ir trapūs; kur jie supresuojami į standartines formas ir oficialiais atspaudais pažymimi nuo galvos iki kojų." - Henris Luisas Menckenas


Teroras, tapęs sistema, yra silpnumo požymis ir Baimės išraiška. - Džuzepė Madzinis

Nepriklausomybė brangi tik laisviems žmonėms, kurie kasdien už ją kovoja. Vergai iš prigimties net nesupranta, ką tas žodis reiškia. Labai ramiai jis parduos savo krašto nepriklausomybę už pelningą jam šmugelį ir nė nesijaus ką tai blogą padaręs. -A.Voldemaras.

“Būk tas pokytis pasaulyje, kurį tu nori matyti.” – Mahatma Gandhi

Tvirtas "Ne" geriau nei "Taip", kurį ištariame tik tam, kad pradžiugintumėm arba dar blogiau, kad išvengtume sunkumų. - Mahatma Gandhi

"Nacionalistas, kuris yra komforto būsenoje savo tautos mirties akimirkoje, nėra vertas patrioto vardo." - Marius Jonaitis

Bet kokia visuomeninė sankloda prasminga tik tol, kol ją nuoširdžiai palaiko dauguma. Nesvarbu – apkvailinta ji, ar sąmoninga. Tai įrodo visa archaiškų ir modernių, suklastotų ir realių žmonijos nuotykių istorija. Vos tik dauguma suabejoja sanklodos prasme, apie pastarosios ateities perspektyvas kalbėt nebelieka jokios prasmės. - J. Matuza

Jeigu mano priešas mane gina, tai aš darau klaidą. (Pats sugalvojau)

Tie, kurie atiduoda laisvę dėl apsaugos, nenusipelno nei laisvės, nei apsaugos ir greitai praranda abu dalykus. Bendžaminas Franklinas

Europos valstybės turėtų būti vedamos link vienos supervalstybės be piliečių suvokimo kas iš tikrųjų vyksta...<..> Tai galima pasiekti per tam tikrus žingsnius vykdant ekonominę politiką kuri negrįžtamai nuves į federaciją. -Jean Monnete - ES įkūrėjas, 1952.04.30 (iš laiško savo draugui)

Arčiausiai prie mūsų, laiko ir žemės tamsoje- žuvusio kario siluetas. Jis visose graviūrose. Ir mumyse. Žemės ir mėnulio peizaže. Gyvųjų atmintyje, jų meilėje ir kasdieniniuose jų žygiuose. Pire žuvusių eina gyvieji, pasakodami apie save, prie jų pasilenkiame mes , semdamiesi jų žygdarby jėgų ir stiprybės, tarsi patvirtindami bendrą gyvųjų ir žuvusiųjų reikalą, tarsi prisiekdami bendrai mūsų idėjai. <...> Gyvųjų ir žuvusiųjų žygis- vienas žygis. Jis nepertraukiamas ir amžinas. Mūsų darbe, mūsų meilėje, mūsų gyvenime.


Todėl-amžinai gyvi.


Todėl taip žmogiškai, taip jautriai, taip visuotinai skamba šitas juodo ir balto himnas kovai, gyvenimui, meilei.* [J.M.]

"Būkime tikri lietuviai, nes besaikis svetimųjų pamėgdžiojimas - tai savęs pažeminimas jų akyse..." - Vydūnas

Visuotinio melo laiku tiesos sakymas tampa revoliuciniu veiksmu. Jei laisvė iš viso ką nors reiškia, tai ji reiškia teisę žmonėms pasakyti tą, ko jie nenori girdėti. G. Orvelas

Bet būtent šiame tariamame mūsų didžios kovos beviltiškume slypi mūsų tikslo didybė, kaip ir mūsų pasisekimo galimybė. Kovos šūkis, kuris arba iš pat pradžios atbaido menkas dvasias, arba greitai jas
priverčia netekti vilties, bus signalas tikr ų kovojan čių prigimčių susirinkimui... Tik geriausieji kovotojai žengs pirmyn. Ir šioje atrankoje slypi sėkmės garantija. - 18

Mes nepradedame ne todėl, kad tai yra sunku, bet sunku todėl , kad nepradedame. - Seneka

Citatos [ENG] ir knygos

Abraham Lincoln (1809 - 1865)
“Those who would deny freedom to others deserve it not for themselves; and, under a just God, cannot long retain it.”
John F. Kennedy (1917 – 1963)
“Those who make peaceful revolution impossible will make violent revolution inevitable.”
Mahatma Gandhi (1869 – 1948)
“What difference does it make to the dead, the orphans and the homeless, whether the mad destruction is wrought under the name of totalitarianism or the holy name of liberty or democracy?”
 Winston Churchill.
There is no such thing as public opinion. There is only published opinion.

In a time of universal deceit - telling the truth is a revolutionary act. George Orwell

"'There is no social revolution without the national one.' - Yaroslav Stets'ko."

"People are concerned with racial purity when it comes to their dog, but not their child. I don't get it."

Henry Ford — 'Whether you think you can, or you think you can't--you're right.'

True leaders don't create followers they create more leaders - Tom Peters
Pralaimėtojai niekada nelaimi, kaip laimėtojai niekada nepasiduoda. // Winners never quit and quitters never win. -- Vince Lombardi.

Knygos

Ideologija

Naomi Klein - Šoko Doktrina
Antanas Maceina - tautinis ugdymas
Vytautas Petkevičius - Durnių laivas
Rūta Gajauskaitė- Sodoma ir Gomora
Ona Vovierėnė - Kova dar nebaigta (V.Bražėno straipsnių rinkinys)
Edmundas Girskis - Keturi
Marius Kundrotas - Tauta amžių kelyje
Yuri Slezkine - Žydų šimtmetis
Slavoj Žižek - Iš pradžių kaip tragedija, po to kaip farsas
John Perkins - Ekonomikos smogiko išpažintis
Markus Willinger - Generation identity

Patrick J. Deneen Kodėl žlunga liberalizmas 

Politinė-grožinė
George Orwell - Gyvulių ūkis
George Orwell - Lapok, Aspidistra!
Edmundas Girskis - Kita rūšis

A. Haxley - Puikus naujasis pasaulis

Istorija

Lionginas Baliukevičius (Dzūkas) - Partizano Dzūko dienoraštis
Ignas Šeinius - Raudonasis tvanas
Kalbos, pakeitusios pasaulį - S. S. Montefiore
1.Sun Zi - Karo menas

Finansai ir tobulėjimas

Bodo Schafer - Manis arba pinigų abecelė
Brian Tracy - Gyvenk paprasčiau
Spencer Johnson - Kas paėmė mano sūrį?
Aivaras Pranarauskas - Stiprios mintys virsta pinigais
James Allen - Kaip žmogus mąsto
D.Pietaris - Sėkmingo pardavėjo kodas
J. M. Haidema - Aistringas agentas
Stephan Schiffman - Efektyvus pardavimas
T. Harv Eker - Turtingas ir vargšas: du mąstymo tipai
Robert Kiyosaki - Du tėčiai - turtingas ir vargšas
Allan Pease - Klausimuose slypi atsakymai
Napoleon Hill - Mąstyk ir būk turtingas
M. Gerber - Verslo mitas
Eric Warrie - audiobook
Og Mandino - Didžiausias pasaulio prekeivis.
Keith Ferrazzi - Niekuomet nepietauk vienas
George S. Clason - Turtingiausias babilono žmogus
Chris Voss, Tahl Raz - Jokių kompromisų

T.J. Stanley , W. D. Danko - Jūsų kaimynas Milijonierius

S. Jovaiša - Boso valanda

Motyvacinės:
Robin Sharma - Šventasis, banglientininkas ir vadovas
Paulo Coelho - Šviesos kario vadovas

Grožinės;
Edmundas Girskis - Parvesk mane namo

Kaune penktadienio vakare patriotui nėra vietos

Šiandien undergrounde teko netyčia susidurti su vietiniais antifa. Buvo jų koncertas. Dalyvavo jų, kaip aš suprantu, visa grietinėlė. Žmonės, kurie nešiojo prie drabužių prisiūtas trispalves mažų mažiausiai pasijuto nelaukiami tame bare. Dalyvavo ir asmenys, kurie pasikėsino nužudyti T.Kavolį.Kol 3min nuėjome parūkyti jie užėmė mūsų stalą, prie kurio sėdėjome, o savo alaus neberadome. Žinoma, tai nebus paskutinis tokio tipo koncertas tame bare, o įžeistų už muziką ir publikos elgesį niekas neatsiprašys, kaip po vieno kitokio koncerto. Tendencijos nekokios, gaila tik labai fainų žmonių, kurie dirba ten ir dėl kurių mes ateiname. Atėjus po kiek laiko pamatėme suplėšytą jaunimo ugnį ant žemės (mano kuprinė buvo prasgta kai grįžau iš parūkymo).

Patraukėme laimės ieškoti kitur. Išeidamas paklausiau vieno buvusio organizacijos nario (B.) ar liksi ir kaip koncertas? Jis atsakė, jog nekas, tačiau liks. Tada išgirdau nepasitenkinimo šūkius iš publikos, jog jis "fašistas", ir ko jam tai nepatinka. Pasiūliau išeiti kartu su mumis, tačiau jis nusprendė likti bent jau lauke. Pakeliui sutikome kitą Kauno patriotą, tačiau jį pavyko įkalbinti neiti į tą koncertą, kur jam galėjo pasibaigti blogai, tikiuosi ne taip, kaip Tautvilui.

Reikia suprasti, jog Kaune visgi nėra tinkamos vietos penktadienio vakare patriotui.
Galima prisiminti kitą mano blogo įrašą, dainą:

Kiek kartų tu jau tai išgyvenai,kaip greitai visa tai įvyksta.
Kažkoks nepažįstamasis su strypu staiga išdygsta prieš tave.
Jis praneša:tos gatvės,kuriuose tu gyveni,tau daugiau nepriklauso.
Nespėjus tau pasitraukti jie pradeda lysti iš visų kampų.

Kiek kartu tu jau spėjai tai išgyventi:
Tu sugalvoji atsipalaiduoti vakare ir stovi prie įėjimo į klubą,
Nedrįsdamas užeiti vidun.
Tau leidžiama suprasti, kad tu šiame klube esi nepageidaujamas,
Nes tu esi ne toks vokietis kaip čia esantieji,ir paprašo tavęs palikti šią vietą.

Ironiška, tačiau tu vadini mane naciu,apgailėtinu fašistu,rasistų pasekėju...
http://tautininkas.blogspot.com/2011/09/sleipnir-ausgerechnet-du-lietuviskas.html

LTJS dešimtmetį minint

LTJS švenčia pirmajį savo dešimtmetį. Tai – puiki proga apmąstymams ir sveikinimams. Būtent šia proga ir ketinu pateikti savo sveikinimą-raginimą, kad sulauktumėm dar ne vienos tokios šventės.

LTJS susikūrimas buvo labai gražus simbolinis žingsnis Lietuvoje – kol įvairūs tautiniai judėjimai pykosi – jaunimas pajautė, jog vien tarpusavio pykčiais nebus galima kažko pasiekti. Tautiškas jaunimas susijungė tam, jog savo aktyvia veikla rodytų pavyzdį kitiems. Tai buvo jaunimo žinia: negalima ginčytis dėl smulkmenų, kurios mus skiria, reikia žiūrėti kas mus jungia. Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje, siekiant bendro tikslo – lietuvių tautos gerovės. O ir Lietuvai laukiantys išbandymai buvo tikrai rimti, reikėjo veikti.

Aš LTJS‘e jau ketvirti metai. Atėjau prieš pat LTJS pakilimą iš pelenų, kuomet turėjome vos dvi dešimtis ne itin aktyvių narių, vieną teritorinį skyrių – Vilnių. Gražu žiūrėti kiek nuveikėme nuo to laiko gero mūsų šaliai ir tautai, o taip pat – lietuvių tautiniam judėjimui.

LTJS tapo žmonių, kurie patriotizmą suprantą ne kaip rašymą komentarų ar palaikymą Lietuvos per krepšinio rungtynes, o kaip patriotinį veiksmą. Cituojant vieną mūsų narį: šiais laikais tiesiog būti patriotu nebeužtenka.

LTJS pastaraisiais metais tampa ir viso lietuvių tautinio jaunimo judėjimo vėliavnešiu. LTJS gretose gimsta progresyvios idėjos, kurios pritaikomos visam judėjimui. Gal ir nesame vieninteliai naujo tautininkystės vėjo nešėjai, tačiau mūsų indėlis – tikrai svarbus.

Tačiau minėjau, jog vien sveikinimu ir geru žodžiu neapsiribosiu. Neretai pasigirsta tokių, mano manymu klaidingų minčių, jog vienas ar kitas asmuo yra jau per senas LTJS‘ui, jog jam reikėtų pasitraukti iš mūsų gretų. Nė velnio. Jūs esate reikalingi dabar ir būsite reikalingi ateityje ne mažiau. Per seno LTJS‘ui nebūna. Lygiai kaip ir seno skauto. Nebent jaučiatės visai nusenę ne tiek metais, kiek širdimi. Tikiu, jog taip nėra.

Sakote neturite laiko? Atsirado atsakingas darbas, šeima ir vaikai? O ar mažiau buvote užimti savo veiklos studijų metais, nemiegodami kelias naktis, nes reikia ne tik kad straipsnį į LTJS puslapį parašyti, tačiau dar ir egzaminui pasiruošti? Nemanau. Tuo labiau, jog tiek darbas, o ypač šeima yra suderinama, atsivedant savo vaikus į LTJS.

Suprantu, jog vyresnio amžiaus žmonės gali nesudalyvauti visose akcijose, ypač jaunatviškose, skirtose būtent jiems. Tačiau jūsų užduotis – itin kilni. Jūs turite būti sąjungos sargyboje, darant kilnų tikslą – ugdant naują tautininkų kartą dorais lietuviais, gerbiančiais savo praeitį ir tradicijas, kurie sukurs dideles ir gražias lietuviškas šeimas. Lygiai taip pat turite juos ir pamokyti, kad sąjungos kursas nenukryptų nei į rytus, nei į vakarus. Remti ir visaip padėti LTJS‘ui, taip sukuriant mūsų tautos ir valstybės ateitį.

Tikiu, jog mūsų ateitis yra šviesi. Dar už dešimties metų galime būti tokie, kokie buvo mūsų primtakai – tarpukario jaunalietuviai. Tada ir jūs, vyresnieji broliai, galbūt turėsite papildomą finansinį šaltinį savo šeimoms, už šį kilnų darbą – jaunimo auklėjimą tautiška dvasia. Išdidžiai nešiokime tą liepsną, kurią įgijome davę sąjungos priesaiką. Jeigu ne mūsų ženkliuke, tai širdyje.

Nuoširdūs sveikinimai visiems esamiems ir buvusiems LTJS nariams organizacijos dešimtmečio proga!

Tomas Skorupskis,
Vicepirmininkas ideologijai

Tai buvo mano LAČPLĖSIS!

Intro

Turbūt viską reikėtų pradėti nuo priešistorės. Viskas prasidėjo gūdžiais 2009-aisiais. Tada su Karuže buvome pakviesti koncertuoti Rygos folk klube „Ala“, kartu su Vilkači ir Vilki grupėmis. Sudalyvavome ir legionierių dienos minėjime. Iki tol mano pažintis su Latvija nebuvo itin didelė, vertinau mūsų braliukus, tačiau gal vos daugiau, negu statistinis lietuvis. Ryga ir latvių tauta mane pakerėjo, pajutau, jog mes ne šiaip „braliukai“, o tikrų tikriausi kraujo broliai, pamačiau mūsų tautų panašumus. „Latviją lietuvis įsimyli vos tik kartą ten atvažiavęs“. Taip nutiko ir man. Panaši kalba, panašus mąstymas(tiesa, latviai man vis dar yra tokie „nurauti“, bet tas irgi žavi), lygiai toks pats skanus alus, folkloras, didžiulis tautinis judėjimas, lyg Sąjūdžio dvasia niekada nebūtų užgesusi Latvijoje.

Na ir nuo tada vis norėjau ten sugrįžti. Ne, tai nėra taip gerai, kaip Lietuvoje, tačiau vis tiek ši šalis – puiki vieta svečiuotis. Na ir šį rugsėjį VDU baltų klubo susirinkime iškėliau idėją: surinkime masę žmonių dar vienam žygiui per Rygą. Pradžioje tikėjomės itin daug žmonių, galvojau apie du ekipažus iš LTJS, vieną iš tos pačios Karužės, vieną iš baltų klubo. Daug kas sutiko važiuoti ir beveik pažadėjo. Paskutinę akimirką atsiradę darbai ar tingulys neleido pasiekti tokio skaičiaus.

Galiausiai į Rygą išsiruošėme šešiese: 3 VDU baltų klubo ar jiems prijaučiantys asmenys ir trys LTJS ar jiems prijaučiantys asmenys. Sukūrėme bendrą skype konferenciją, kurioje derinome detales. Turėjome važiuoti vienu ekipažu (4 žmonės) ir dar du žmonės – tranzu. Gavosi taip, jog mūsų automobilis kelionės išvakarėse sugedo. Dilema: važiuoti tranzu ar nevažiuoti. Nusprendėme bandyti keliauti. 3-4h iki darbo.

Kelionė į priekį

Ekipažus suskirstėme taip: 2 LTJS nariai, 2 baltų klubo nariai, 2 vienas kito nematę ir nepažįstami žmonės. Pastarieji ištranzavo anksti ryte(8-9). Aš turėjau dirbti iki 12h, todėl LTJS ir Lietuvos vėliavas perdaviau merginos ir vaikino komandai, tikėdamasis, jog jie bus ten gerokai greičiau už mus, o mums nepavykus pasiekti numatytos vietos laiku – iškels šias vėliavas ir sudalyvaus eitynėse. Mano tranzavimo bendražygis E. atvyko anksčiau, o aš nuo pat darbo pradžios dirbau dvigubai našiau, negu įprastai. Su jo pagalba man pavyko pabaigti darbą 11h.

Tranzavimas nuo 9 forto. Ne į Klaipėdą. Į Rygą, via baltika keliu. Jeigu tranzuojate, tai turbūt žinote, koks mirties taškas yra ši vieta. Stoja tik tie, kurie važiuoja link klaipėdos. Pirmasis susitranzavimas būna ~veltui. Užtrukome dvi valandas, jog nuvažiuotumėme ~20km iki via baltika kelio. Tačiau džiaugiuosi, jog sustojo gana geros nuotaikos fūristas, o taip pat buvome gana stipriai sušąlę. Nuo via baltika vėl susitranzavome fūristą. Ir vėl – labia gerą žmogų. LABAI! Jis važiavo iki Rygos žiedo (iki centro ~20km)!!! Įsėdus pradėjome kalbėtis, radome kalbą. Man paskambino latvis, kuris sakė, jog jeigu strigsime Latvijoje –jis mus pasiims su savo mašina. Susiskambinau su kitomis grupėmis, paklausiau kaip sekasi. Geriausiai – nepažįstamųjų grupei. Jie tada buvo Pasvalyje ir nusigaus 40km iki Rygos. Tuo tarpu baltų grupė strigo Panevėžyje. Priartėjus prie panevėžio paklausiau vairuotojo, ar negalėtų stabtelti ir paimti iš jų vėliavą, nes tapo akivaizdu, jog Rygą pasieksime pirmi. Vairuotojas sako: aš galiu ir juos paimti. Taip ir buvo. Fūroje, kurioje galima vežti vieną keleivį, važiavome keturiese. Buvo itin smagu. Juokavome, vaišinomės kas kokį maistą turėjo, slėpėmės po savo rūbais nuo policijos ir t.t

Visgi laikas ėjo mūsų nenaudai. O mūsų latvis, LTJS ambasadorius Rygoje buvo labai nekantrus. Susitarėmė, jog bus greičiau, jeigu jis mus pasiims Bauskėje. Kai važiavome link Pasvalio , o nuo Pasvalio iki sienos jis dar paskambino gal 4 kartus iš nekantrumo. Rezultate jis mus pasiėmė nuo sienos. Baltų komanda važiavo iki ~Rygos su fūristu toliau, nes buvo tik dvi laisvos vietos.

Slaunas miestas Rygužė

Ryga. Susiginčijome su latviu R. , kada prasidės eitynės nuo brolių kapų. Aš sakiau, jog puse 6, jis – kad 5. Įlipome į tramvajų. Pirmasis pastebėjimas: Rygoje kainos susisiekimo yra nesveikos. Už autobusą/tramvajų – 3.5 litai!!! (70s). Pakeliui mums pamojavo nepažįstamų žmonių komanda. Jie keliavo pėščiomis. Atvykus prie brolių kapų pamatėme ~10 žmonių. Sakiau, jog nuo puse 6! Mums atėjus jau su išskleistom vėliavom tapome dėmesio centru. Visi tik kalbėjo apie tai, kad žiūrėkit – lietuviai! Turėjome laiko apžiūrėti brolių kapus. Jie – tikrai įspūdingi. R. Trumpai papasakojo pagrindinio paminklo simbolius ir reikšmę. Nuleidome vėliavas, pagerbdami kritusius brolius latvius. Grįžome atgal, sulaukėme kitos komandos, keliavusios pėščiomis. Baltų klubo komandos vis dar nėra.

Rikiuotė eitynėms. Žmonių jau daug. R. Sušnekėjo, jog mes būtųmėme priekyje. Pirmosios keturios vėliavos: Latvijos, latvių nacionalistų klubo, LTJS, Lietuvos. Nacionalistų klubo vėliavą nešantis asmuo pasirodo mokėjo lietuviškai. Prakalbėjome visas eitynes. Pradžia itin graži, sunku apsakyti. Žygiuojame tarsi kariškiai, apeiname ratą aplink amžiną ugnį, neatsukdami nugaros jai. Išsirikiuoja žmonės. Uždegamas deglas, nuo jo prisidega kiti deglai ir ugnis siunčiama per visus dalyvius. Sugiedama latviška daina. Eitynės prasideda. Iš esmės eitynės kaip eitynės, nieko itin naujo. Kuo jos skiriasi nuo lietuviškų?
1. Eitynių ilgiu. Ėjome ~6km+. Maždaug dvigubai-trigubai ilgiau, negu kovo 11.
2. Mažai žiniasklaidos, daug policijos.
3. Eitynių dalyviai – visa visuomenė. Proporcingai neformalų(absoliuti mažuma) ir formalų skaičius(absoliuti dauguma).

Žmonių reakcija įvairi. Vietiniai rusai kelis kartus pabando padaryti mini provokacijas, tačiau į šiuos nekreipiama dėmesio. Vieni nusiteikę teigiamai, ypač mums, kiti lieka apatiški. Žmonės klausinėja: kodėl čia lietuvių vėliava? Jie juk nieko nenusipelnė, nekovojo mūsų nepriklausomybės kovose. – Užtat dabar kovoja, kažkas atsakė. Taip pat visiems buvo įdomu kas per vėliava yra LTJS. Kai manęs paklausė kaip sugalvojome atvažiuoti atsakiau, jog norime parodyti solidarumą latvių patriotams. Man paspaudė ranką.

Pirma stotelė – Latvijos paminklas laisvei. Jis - ~6 kartus, o gal ir daugiau didesnis už mūsų Kaune esantį laisvės paminklą. Čia mus pasitinka krūva žmonių, žiurnalistų. Sugiedamas Latvijos himnas. Aš moku žodžius(išmokau per LTJS stovyklą „Mūsų šaknys-baltai), todėl galiu pritarti. Tada judame pagrindine senamiesčio gatve. Užtraukiamos kelios dainos, tarp kurių ir mano viena mokama legionierių daina. Jų dainos skamba nepriekaištingai. Ateiname prie okupacijos muziejaus, ten vyks koncertas. Sveinimo kalba buvo tik viena. Organizacijų vėliavos gali pasitraukti, tuo tarpu valstybinės turi likti rikiuotėje. Taip ir padarome. Pasigaunu saviškius ir sujungiu visus į vieną krūvą. Prisistatė dvi lietuvės, atvažiavusios iš Vilniaus. Mes jau 8! Taip pat susipažinome su Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininku(atrodo taip).

Koncerto paklausyti susirenka 2-5tūkstančiai žmonių. Pirmi Vilkači, po jų kelios man nežinamos grupės, rekonstruktoriai , tada: Vilki. Jie, kaip supratau, yra šio koncerto organizatoriai. Atliekama daug dainų, bunkurs 13 dainuoja visa, nepabijosiu to žodžio, tauta. Renginyje dalyvauja bent jau du seimo nariai iš Visu Latvijai. Po vilki pasirodymo vyrai, pagrinde iš Visu Latvijai ir kitų organizacijų neša medinį deglą į Dauguvos upę. Žmonės seka paskui. Nėra vietos visiškai pamatyti deglą, per daug žmonių. Palaukėme, kol jis bus paleistas į upę. Tada pastebėjome. Šis simbolis – nežinomiems kariams atminti.

Vėliau turėjo groti Sid radikal, po jų – skyforger. Mes nuėjome prie pilies sienos, uždegti žvakučių. Iš toli matosi šviesos sienoje. Tai – nuostabus vaizdas. Pilies sienoje daugybė žvakučių. Kiekviena šeima dega žvakutes savo giminės žuvusiems kariams, dažnai ten toje pačioje vietoje kiekvienus metus. Yra nusistovėjusi graži tradicija, jog užgesus vienai žvakutei kiti ją vėl uždega. Vaizdas – įspūdingas. Kažkur šalia traukiamos folklorinės dainos.

Prisiminus, jog tuoj gros skyforger grįžtame į koncerą. Dar nesu matęs tokio grupės palaikymo. Visa minia tiesiog šėlsta. Šią akimirką galima pakalbėti apie tokių renginių publiką. Didžioji dalis – paprasti žmonės. Įvairaus amžiaus, daugiausia turbūt ~30 metų. Kaip tik tada, kai dauguma mūsų žmonių jau galvoja apie pasitraukimą iš tautinės veiklos, turbūt be reikalo. Iš subkultūrų matoma nemažai metalistų, turbūt dėl skyforger ir sid radikal. Itin daug pankų! Jie dalyvavo ir eitynėse. Yra net hipsterių ar tai tokių pusiau rastamanų, aišku jų – vienetai. Visgi akivaizdu, jog Latvijos tautinis judėjimas yra bendras visuomenės atspindys. Skinų – vos keli. Ir tie patys – su rusijos arba whitepower(o dažniau ir tas ir tas) antsiuvais. Per visą buvimo laiką mačiau tik tris skinus, visi jie – su rusiškais simboliais. Keista, lyginant su Lietuva. Skyforger yra apsirengę kaip Xxa kareiviai, programa parinkta atitinkama. Paskutinę dainą atlieka kartu su Vilki – Į priekį, latvi. Koncertas baigiasi. Ryga netemsta.

Po koncerto ėjome vėl į folk klubą ALA. Jis – sausakimšas. Panašiai, kaip underground pubas patriotinių koncertų metu (  ). Vėliau supratome, jog visi jų klubai yra panašiai prigrūsti. Pustuštis tik raudonųjų fašistų klubas „Leninas“. Nusprendėme nueiti pavalgyti, pasėdėt kažkur kitur ir sugrįžti. Nuėjome į kuldūninę. Ten pigiai ir skaniai pavalgėme. Kuldūninė, būtent tokia, kokia buvo ten – puiki verslo idėja Lietuvoje. Tada ėjome į barą, kuriame sėdėjo žmogus, pas kurį nakvojome. Įsivaizdavau, jog einu į metalistų barą, pasirodo – į hipsterių. Alaus nebuvo, vien alaus skonio juppi. Pasiėmėm kažkokių medžiotojų už 1.20 lato. Ne per daug skaniausias, bet neragautas. Pabaigę alų skubėjome į Ala. Atėjome, buvo vietų, tačiau sulaukėme skambučio, jog žmogus, pas kurį nakvosime, nori jau važiuoti. O mes neišgėrėme nei vieno brengulių alaus. Teko apsispręsti: likti bare per naktį ir tranzuoti be miego ar negerti to alaus ir miegoti. Čia aš pateikiau iš karto kelis kontr-pasiūlymus: pasiimti išsinešimui – Latvijoje išsinešimui (bent tam bare) nepila. Pasiūliau prisipilti į plasmasinius bokalus – jie tokių neturi!!! Na nusprendėm miegoti, tačiau neslėpsiu, buvome gana supykę. Įlipome į naktinį autobusą. Bilieto kaina – 1latas!!! = 5lt! Latvijoje įprasta ateinant į svečius atsivežti mažų dovanų. Mes pasirūpinome varniukų alumi, medumi ir šokoladu. Visgi buto šeimininkas, ant kurio buvom įpykę, gavo tik medaus ir šokolado. Palaukėm kol jis užmigo ir alų išgėrėme patys!  O šalia to puikiai praleidome kelias valandas bejuokaudami, juoktis tikrai buvo ko.

Pamiegojome ~2-4h. Kaip kas. Keltis teko 8 ryto. Per daug nieko nelaukę išvažiavome centran, nuėjome prie laisvės pamiklo, padėjome žvakutes, padarėme bendrą nuotrauką. Tada kaip tik ėjome link senamiesčio, Au. pasakė, jog laikrodis – susitikimų vieta Latvijoje. Ten netyčia susitikome dvi vilnietes lietuves. Buvome priversti pasidaryti dar vieną nuotrauką. Toliau jau buvome visi kartu. Nusprendėme papusryčiauti. Visi, išskyrus mane, norėjo eiti į kuldūninę. Aš pasiūliau išgerti kavos, o kas nori – nusipirkti maisto rimi. Visi buvo vis tiek už kuldūninę, tačiau ji nedirbo (cha) Ir vis tiek ėjome į Rimi. Čia galima pakalbėti apie Latvijos pinigų sistemą. Iškeitęs 50lt gauni 5 latus ir dar monetų. O parduotuvėse kainos atrodo apgaulingai – Rygos balzamas kainuoja trys pinigus su centais. Taip galima ir apsigauti. Nusipirkome to balzamo, kavos, saldumynų ir kitokio gėrio, nes reikėjo išsikeisti monetas. Pavalgėme, traukėme į trasą.

Outro
Kelionė atgal buvo didžiausias teamworko pavizdys. Iš 5 a4 lapų pasigaminome plakatą su užrašu Lietuva. Tarp raidžių iš neturėjimo ką veikti pripaišėme priešinėlių. Tranzavom būdami 6 krūvoje, o 2 iškėlę plakatą. Keturi iš mūsų grįžinėjo Šiaulių kryptimi (3 į metalo frontą ir vienas į Panevėžį), 4 – į Kauną. Pirma pasisekė į Šiaulius keliaujantiems. Mašinos stojo kai pasiutusios. Pirmosios iškeliavo merginos vilnietės iki Bauskės, tada du mūsų vyrukai į Šiaulius. Likom keturiese. Sekantys iškeliavome mes, iki pat Kauno. Laikas prabėgo itin greitai. Kita komanda grįžo keliom valandom vėliau.

Va tokia ta kelionė. Abu LTJSininkai nebuvo prieš tai Latvijoje, tačiau užsikrėtė šia šalimi kaip ir aš. Abu patviretino, jog sekantį kartą keliaus taip pat. Visa mūsų šešių žmonių komanda gana neblogai susibendravo ir buvo tikrai gaila išsiskirti. Gavau iš šios kelionės ne tik kalną įspūdžių, tačiau ir tai, ko buvau pasiilgęs – paprastą šiltą bendravimą, draugiškumą, jokio egoizmo ar materializmo. Dėkui jiems! Taip pat dėkui LTJS ambasadoriui Rygoje už pasitikimą nuo sienos, suorganizavimą ėjimo priekyje ir vėliavų kotus. Tai buvo mano LAČPLĖSIS!

I hate the world

You wounder where the aggresion´s comming from
You wounder where the hate is coming from
Take a look around what do you see
People getting dumber everyday
Thinking about money everyday
There´s only the one thing left to say

I hate
I hate the world
So much

Gaila, jog ši daina kuo toliau, tuo labiau atitinka žmonių grupes, su kuriomis bendrauju. Pyktis, kaip jau suvokiau kiek seniau, dažniausiai kyla iš nevilties kažką pakeisti, kaip tam tikra (netinkama) išsiliejimo forma. Iš tiesų, man pikta ir paskutiniu metu vis dažniau būnu piktas ir priekabus dėl to, jog neįsivaizduoju kaip pakeisti situaciją. Keli variantai – pasitraukti arba žiūrėti kas bus toliau, rizikuojant pačiam elgtis taip, kokių žmonių savybių visada nemėgau. Piktas ir ant savęs, kai suvokiu, jog pats kartais elgiuosi kaip prakeiktas materialistas. Trauktis yra beviltiška – visa mūsų visuomenė yra tokia, kuri labiausiai už viską rūpinasi savo gerbūviu. Kuriai daryti kažką už savo pinigus, tačiau ne savo pilvą palepinti yra nesuprantama. Kuri viską daro dėl asmeninės naudos. O jeigu naudos nėra – nedaro nieko. Besirūpinant tik savimi jie po truputi degraduoja. Per silpnai, jog galėtum pastebėti. Blogiausia, jog tokie žmonės gadina naujus, į bendruomenę atėjusius žmones, kurie nėra sugadinti. Likti ir stebėti – rizikuoti pačiam būt per daug įtrauktam į egoizmo kultą ir materializmą, taip pat degraduojant, vietoje darymo kažko naudingo. Kokie juokingi tie kariai už tautos ateitį, jeigu aukščiau už viską laiko save, save-pasaulio centru, pinigus, aukščiau paprasčiausio gerumo, nuoširdumo ir šilto bendravimo.

Dvi košmariškos dienos

Antradienis:

Atsikeliu 15.30 pagrinde dėl to, jog nuėjau miegoti švintant. Švintant žiemą ~7.30-8h. Buvo ką veikti iki pat 5-6, po to leidau sau kol užmigsiu pažiūrėti filmą. Neužmigau, pažiūrėjau jį visą. Atsikėlęs suprantu, jog šviesios dienos pamatysiu maks pusantros valandos. Greitai sulakstau iki parduotuvės ir 15.45 pradedu savo pusryčius-pietus. 17h darbas, iki tol reikia perskaityti svarbiausią informaciją, perskaityti įstatų grupės pranešimus, suderinti mažesnius renginius.  Straipsnių jau seniai nebeskaitau, paskaitysiu tada, kai turėsiu daugiau laiko. Knygų skaitymas lieka važiavimo autobusu-mikru darbas. Įstatų skaitymas yra velniškai ilgas darbas!! Ne tik kad reikia juos perskaityti, tačiau ir suprasti bei pateikti pasiūlymus. Spėju perskaityti vos puse įstatų, liko dar pusantrų. Šis darbas yra sudėtingas man, gana naujas. Visgi suprantu, jog jis duoda man neįkainojamos patirties, kuri tikrai pravers ateiteičiai to, kuo tikiu, visai šitai idėjai. Dėl to esu dėkingas žmonėms, kurie mane pasiūlė į šią darbo grupę, o taip pat ir išreiškusiais pasitikėjimą manim. Pakeliui į darbą paskambinu žmogui, kuris žadėjo LTJS Kaunui mikrą į Vilniaus mitingą-vakaronę. Jis atsako, jog jau visos vietos užimtos iš šeimos-draugų, nors tas vietas užrezervavau LTJSui. Problemos! 17-21.20 darbe. Būdamas darbe dar susiskambinu su keletu žmonių, suderinu einamuosius reikalus. Tame tarpe man paskambina partijos narys, klausdamas dėl kelionės ir partijos susirinkimo. Apie partijos susirinkimą nieko nežinau, pamiršau. Pažadu vos tik gausiu info – perduoti. Kiek griežtesniu tonu paprašau sekretorės iki 21.30 parengti susirinkimo protokolą ir papildyti žmonių sąrašą su jų kontaktais. Grįžęs iš darbo turėsiu visus apskambinti, pranešti pasikeitimus dėl informacijos. Grįžau namo 21.25, pakeliui dar paskambinau iždininkui ir sutarėme dėl deglų – deglus kompensuosime tiems, kurie juos atneš ketvirtadienį ir padovanos LTJS Kaunui - kaip mėnesio nario mokestį skyriuje. sekretorė padarė tai, ko prašiau. Šaunuolė. Man liko parengti protokolą, kurį tikiuosi pabaigti iki 22h, pradedu gerti kavą, nes suprantu, jog laiko – nedaug. Reikia pabaigti protokolą, kad galima būtų koordinuoti veiksmus sąjungoje, priminti kas yra už ką atsakingas ir iki kada. Protokolas gavosi ilgokas, nors svarstėme vos tris punktus. Kas iš to – vienas punktas yra iš 11 dalių, o dar jo poskyriai... pabaigiu darbą ~22.20. Pradedu skambinti nariams. Sekasi neblogai. Žymiuosi viską wordo dokumente. Reikia apklausti dėl to, kaip važiuos į Vilnių, pranešti apie Vėlinių žygį nusipelniusiems mūsų Tėvynei, papasakoti apie deglus. Skambinau iki 23.30. Po to, kai antrą iš eilės žmogų pažadinau iš miegų – nusprendžiau, kad skambinti nepatogu. Pradedu skaityti informaciją, kuri atsinaujino, pateikiu kelias idėjas viešūjų ryšiu tema, suformuoju pasiūlymą tarybai. Gaila, kad nepavyko jo pilnai išbaigti. Nežinau kada dabar turėsiu laiko tam. Gerai, kad posėdis atidėtas. Pokalbiai su keliais žmonėmis per internetą. Pertraukai pabandau pažiūrėti seriją stargate‘o. Vos neužmiegu. Einu gulti. ~4h. Neužmiegu iki ~6.

Trečiadienis

Pramiegu visus žadintuvus į darbą, tačiau instinktyviai atsikėliu 12.20. Vėluoju į darbą! Susisuku taip greitai, jog 12.30 jau būnu darbe. Darbo itin daug, devynios galybės. Visgi randu kelias minutes, daugiausiai berūkydamas, paskambint keliems žmonėms iš LTJS ir suteikti info. Grįžau namo 16.30, patikrinau svarbiausią informaciją. Keli skambučiai, pietūs, laikas bėga. Netyčia įsivėliau į diskusiją ir ji pasibaigė tik 18.30. Tada pradėkai skambinėjimą. Rezultatai visai džiuginantys – nemažai žmonių važiuos į Vilnių, važiuos ir tie, kur nelabai tikėjau, jog galėtų. Šaunūs LTJS naujokai ;]. Supratau, jog man gerokai trūksta laiko. Pavyko suprasi žmogų, kuris tikrins emailą. Dabar beliko surasti žmogų, kuris galės pavaduoti mane, kai negalėsiu dalyvauti ketvirtadienio susirinkimuose. Skambinėjimą baigiau ~21h. Pusvalandžio pertrauka ir tęsiam darbus. Įstatai. Tiesa pasakius čia galvą tikrai skaudėjo. Iš tiesų jaučiuosi gana pavargęs, todėl sunkiai sėkėsi produktyviai dirbti. Visgi persiverčiau per save ir šiaip ne taip sudėliojau savo poziciją. Vienam žmogui rodos nelabai ji patiko, bet nebeturiu nei laiko, nei jėgų ginčytis. Visą dieną šalia pagrindinio darbo pastoviai vyko pokalbiai dėl rimtų ir nerimtų dalykų su įvairiais žmonėmis, sutvarkiau kontaktų sąrašą ir kiti keli nežymūs darbai.  Vienintelė priežastis dėl ko sugaišau pusvalandį šiam dalykui – prašant pagalbos dėl emailo skaitymo vienas žmogus pašiepiamai pasakė:“ o ka Tomai nesugebi ir vienas to padaryt jau ?“ Na nesugebu.

Na o dabar liko dar parengti bent pirminį plano modelį mokykloms, organizuojant filmų peržiūras, pasiruošti susirinkimui, peržiūrėti dainas. Bijau pagalvoti, jog šeštadienį turiu kolį, o tiek rytoj, tiek penktadienį laiko beveik neturėsiu. Reikia atsispausdinti medžiagą, mokysiuos pakeliui į Vilnių ir grįžtant+darbe. Norėčiau pagalvoti apie nieko neveikimą, bent dienelę. Vieni neretai mane kritikuojantys asmenys sako, jog tam ateis laikas, kai mes pasieksime pergalę. Gal ir teisingai sako. Jeigu mūsų visuomenė būtų sveika - mūsų būtų daug daugiau, kiekvienam užtektų padaryti vos mažą dalį savo darbo ir veiksmas vyktų. Tačiau visuomenei labiau rūpi AŠ, AŠ, AŠ, PINIGAI, NAUDA, PELNAS, SOFA, SKRANDIS.

„LIETUVOS VALSTYBĖ NUO SUVALKŲ SUTARTIES IKI ŠIANDIEN“

„VILNIJOS“ DRAUGIJA

2011 m. spalio 7 d. 15 val. kviečia į konferenciją

Kauno įgulos karininkų ramovėje, Mickevičiaus g. 19, Kaunas

„LIETUVOS VALSTYBĖ NUO SUVALKŲ

SUTARTIES IKI ŠIANDIEN“.

14.30 iki 15 val. –registracija.

Įžanga: dainuoja vyrų ansamblis „KARUŽĖ“

PRANEŠIMAI:

1. Suvalkų sutarties sulaužymo ir lenkiškosios okupacijos padariniai.           „Vilnijos“ dr.pirmininkas, hab.dr. Kazimieras Garšva.

2. Algimanto Liekio knygos „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“

  ( I ir II tomai) pristatymas.

        Gintautas Šapoka.

3. Ar vėl prarasime Vilnių?

     Seimo narys Gintaras Songaila.

4. Lietuva nuolatinių grėsmių pagairėje.

     Seimo narys Rytas Kupčinskas.

5. Grėsmės Lietuvos teritorijos vientisumui, Lietuvos-Lenkijos santykių politinės aktualijos.

        Prof. Alvydas Butkus, Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas,

6. Pasisakymai ir rezoliucijos priėmimas.

KVIEČIAME  DALYVAUTI  IR AKTYVIAI PALAIKYTI

LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS VIENTISUMĄ.