Nuo nacionalistų-revoliucionierių Ukrainoje - naujam Europos išvadavimui!

Nuo nacionalistų-revoliucionierių Ukrainoje - naujam Europos išvadavimui!

Deja, demokratiškai liberalūs politikai ir nemaža dalis kultūrinės aplinkos dvidešimt metų ukrainiečius įtikinėjo, kad jiems reikia integruotis į euoatlantines struktūras. Įtikinėjo taip, kad daug ukrainiečių iš tiesų patikėjo, kad Ukraina turėtų tapti Europos Sąjungos nare. Taigi, formali masinių protestų priežastis Ukrainoje buvo Janukovičiaus rėžimo atsisakymas pasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga. Ukrainos nacionalistai yra prieš asociacijiją su ES. Nepaisant to, jie palaikė protestus, kaip galimybę pradėti nacionalinę revoliuciją.

Praėjusiais metais, Lapkričio pabaigoje, tautinio judėjimo "Tryzub" iniciatyva, tautinis jaunimas prisijungė prie "Dešniojo sektoriaus". Du mėnesius nacionalistai ragino protestuotojus nekovoti už europinę integraciją, tačiau kovoti už nacijos kūrimą. Pirmasis tautinės valstybės kūrimo žingsnis - nuversti anti-tautinį, oligarchinį, demoliberalistinį Janukovičiaus rėžimą. Praėjo du mėnesiai. Janukovičiaus rėžimas nebijo taikių protestų, kurie yra vykdomi pagal liberalistinių opozicijos partijų taisykles. Galiausiai, parlamentas, kontroliuojamas Janukovičiaus rėžimo, priėmė totalitarinius įstatymus, kurie varžo dar daugiau politinių laisvių Ukrainoje. Iš esmės, šie įstatymai yra apibūdinami kaip anti-tautiniai. Žmonės nusivylė opozicija ir pradėjo pasitikėti nacionalistais. Mums pavyko pasinaudoti tautos palaikymu ir nuo sausio 19-osios mes perėjome į  karinės konfrontacijos padėtį su valdžia. Kelias dienas Kijevo gatvėse tęsiasi kova tarp nacionalistų-revoliucionierių pajėgų ir tarp policijos. Šios kovos organizatorius buvo "Dešinysis sektorius", prie kurio prisijungė tautinių pažiūrų fanai iš gatvės bei pavieniai tautiniai aktyvistai. Tiesą sakant, nacionalistai sugebėjo tapti revoliucinės kovos lyderiais. Galimas daiktas, kad dėl mūsų teisėtos pergalės iškils poreikis į revoliucinę vyriausybę įtraukti kai kuriuos liberalios opozicijos atstovus, tačiau nacionalizmo pakilimas Ukrainoje bus plačiai paplitęs. Mes kovosime iki galo. Jeigu mes pralaimėsime, mūsų laukia arba pogrindis, arba masinės represijos. Jeigu mes laimėsime - tai sukels naujausią rekonkistą*. Kaip kategoriški oponentai Europos Sąjungai, mes esame išvien su Europos tautomis, mes raginame  nacionalistus iš visos Europos palaikyti mūsų kovą.  Prisiminkime, kaip nacionalistų ir konservatorių jėgos susivienyjo Ispanijoje, pilietinio karo metu. Atvykite ir prisijunkite prie mūsų, palaikykite mūsų kovą. Mes suprantame, kad jūsų pergalė yra tik simboliška, mes nesitikime didelių skaičių atvykstančiųjų. Tačiau šis simbolizmas - žingsnis link ateities pergalių kartu su visa Europa.

* Rekonkista (ispaniškai ir portugališkai Reconquista – atkariavimas) vadinamas krikščionių valdovų vykdytas maurų karalysčių (islamiškojo Al-Andalusregiono) Iberijos pusiasalyje užkariavimas. Rekonkista prasidėjo 718 m. ir buvo užbaigta Aragono karaliaus Ferdinando ir Kastilijos karalienės Izabelės 1492m. sausio 2 d., kai buvo užkariauta paskutinė maurų valstybė pusiasalyje (Grenadoje). Taip buvo suvienyta ir Ispanija, išskyrus Navarą, kuri įjungta 1512 m.

Pagal: http://europeanmediacentre.wordpress.com/2014/01/22/statement-from-the-nationalist-revolutionaries-in-the-ukraine/

Nenoriu

   NENORIU

Tu siūlai man prabilt prieš savo valią,
Pamiršt kilnių idėjų siekimus,
Kvatot, kada taip širdį gelia, gelia
Ne vien tik man, bet visai šaliai mūs.

Liepi tu man didvyriams spjaut į veidą,
Išniekinti, sutrypti jų kapus,
Pasekti tuos, kurie per kraują brenda,
Ir mist skriauda, kol sąžinė užsnūs.

Tu nori, kad prakeikčiau gimtą žemę,
Išsižadėčiau protėvių šalies,
Kur ąžuolai šventieji dangų remia,
Merkys skalauja pamatus pilies.

Sakai: ,,Mesk gintarą — štai auksas skamba.“
Linus šilkais iškeisti ketini.—
„Pamiršk išmokytą mamytės kalbą."
Nenoriu! Ne! — Jūs baisūs, kruvini!

Sušaudytos dainos

2013-ieji pokyčių metai

2013-ieji tikriausiai buvo geriausi metai mano gyvenime. Kaip tautiniam judėjimui lemtingi 2008-ieji, taip man - 2013-ieji - permainų metai. Vienos permainos svarbesnės, kitos - mažiau svarbios. Tačiau yra viena - svarbiausia - Alkoholio atsisakymas.  

Tai - bene svarbiausias pokytis ne tik per metus, bet ir turbūt per gyvenimą, nes tai yra visų pirma virsmas iš plevėsos į pilnaverį žmogų - nugalėtoją. Na o taip pat šis virsmas davė ir praktinių rezultatų. Gavau nemažai laisvo laiko, kadangi bereikšmius tūsus pakeičiau kita veikla(nors siekiau išlaikyti bedravimą su draugais).

Likusį laiką investavau pagrinde į dvi sritis: mokslą ir žinias. Šiais metais pavyko pagaliau pajudinti kiek užleistus (gal greičiau dėl kitų veiklų, tačiau ir dėl buvusio įdingo gyvenimo būdo) mokslus universitete. Išsitaisiau susikaupusias skolas ir nusistačiau universitetą kaip prioritetą.

 Žinios. Per šiuos metus gavau tiek informacijos, jog atrodo, kad anksčiau buvau aklas, o dabar - regiu. Susigaudau kas vyksta pasaulio politikoje ir kodėl. Tai laikau turbūt didžiausiu patobulėjimu, į kurį investavau turbūt daugiausia laiko. Galiu pridurti, jog žinojimas ir matymas nėra jau toks didelis džiaugsmas, nes mano pozicija tampa nebepatogi kitų kolegų, draugų komforto zonai, o tai sukelia pykčių ir pan.  Kartais net pagalvoju - ar negeriau yra užsimerkti ir džiaugtis gyvenimu - plaukti pasroviui, gyventi apatijoje, negalvojant apie savo paties bei vaikų ateitį. Bet tokia pozicija ilgai neužsilaiko. Mano mieloji Augustė man pasakė, jog aš negalėčiau taip gyventi ir tikriausiai ji yra teisi.

Beveik kas savaitę - virš 50 kartų šiais metais rašiau savo mintis į tinklaraštį. Kartais tai būdavo mėgstama citata, kartais - užsienio įvykių apžvalga, kartais - puiki daina, o kartais atsišaukimai/ideologiniai tekstukai apie tai, kokioje padėtyje esame. Taip pat per metus parašiau ir kelis rimtesnius straipsnius, taip pat įkėliau, mano galvoje, geriausias Dzūko dienoraščio vietas. 

Per šiuos metus  pirmą kartą skridau lėktuvu, aplankiau mamą Norvegijoje. Ten taip pat išmokau važiuoti dviračiu. Žadėjau aprašyti kelionės įspūdžius, bet taip ir neaprašiau. Kodėl paminėjau tokį menkniekį, kaip išmokti važiuoti dviračiu? Todėl, kad tai buvo kelerių metų pasižadėjimas naujiems, kuriuos (greta su kitais) neišpildžiau iki šių, vidinės revoliucijos metų.

Šiais metais įstojau į L.T.S. Korp! Neo-Lithuania. Visiškai nesigailiu dėl to, nors tai pareikalauja ir nemažai mano turimo laiko, o grąžos ne visada duoda tiek, kiek norėčiau. Tačiau ten susipažinau su puikiais žmonėmis, su visiškai nauja kultūrine aplinka, įgavau žinių. Jeigu žiūrėti į korporacijos ištakas -atėjau į ten, kur ir turėjau būti.

Šiais metais taip pat mečiau man pabodusį darbą, išsilaikiau apsaugos darbuotojo kursus. Truputį sveikiau maitinuosi ir šiais metais truputį daugiau sportavau, tačiau čia tikrai yra kur tobulėti. Šiais metais pradėjau kreipti dėmesį į tai, kaip aš atrodau. Iš neformalaus stiliaus mane vis dažniau buvo galima pamatyti su tvarkinga apranga.

Šiais metais, kaip ir praėjusiais, skyriau nemažai laiko tautinei veiklai. Vis dar vadovauju LTJS Kauno skyriui, jo veiklos ataskaita - čia. Tuo tarpu mano veikla LTJS'e, žinoma, tuo neapsiribojo. Kovo 10d. vyko LTJS visuotinis narių susirinkimas, kuriame savo einamas vicepirmininko ideologijai pareigas perleidau mano itin gerbiamam draugui ir bendražygiui - Edmundui. Pastarasis neseniai išleido knygą, kurią reikia (ne būtų gerai, ne reikėtų, bet REIKIA!) perskaityti. Baigęs šias pareigas - gavau naujas. Buvau Mindaugo Sidaravičiaus valdybos nariu, atsakingu už skyrių veiklą ir narius. Pavyko šį tą nuveikti, šiek tiek kremtuosi, nes nepavyko įgyvendinti veiklos plano (atsirado tokių nenumatytų dalykų kaip referendumas ar pan.), na išbuvau ne pilną kadenciją ten. Taip pat tikiu, jog prisidėjau prie to, jog LTJS išreikšta anti-globalistinė pozicija būtų ne tik deklaracija, tačiau ir realus veiksmas. Tautininkų sąjungoje esu išrinktas į Kauno miesto valdybą, o taip pat - į Tautininkų sąjungos tarybą. Tautininkų taryboje bandysiu atstovauti tautišką jaunimą, o taip pat anti-globalistinę, socialinio nacionalizmo poziciją.

Šiais metais nutiko dar šis tas nepaprasto - pradėjau draugauti su Auguste, kuriai esu itin dėkingas. Ji - geriausia draugė, bendražygė, mylimoji, pozityvi kritikė ir patarėja, ramstis sunkią minutę, filosofijos ir linksmybių kolegė. Ačiū tau, kad esi.

Šie metai buvo iš tiesų įspūdingi, progreso metai. Jaučiuosi stipriai paaugęs bene visose man svarbiose srityse. Norėčiau padėkoti savo mamai, tėvui, Augustei, blaiviems kolegoms (ypač Vaivai, Edmundui, Motiejui), draugams iš alkofronto (kad pakenčiate mane) ir bendražygiams.

Kokie bus kiti metai?

Sveikesni, mažiau laiko nerimtiems darbams ar straipsniams, daugiau laiko ateičiai, šeimos ir ateities kūrimui, ilgalaikę naudą duodančiai veiklai. Iš visuomeninės veiklos daugiau pereisiu į politinę veiklą. Planuoju padaryti keletą darbų, jog prieičiau prie vieno gyvenimo etapo pabaigos metų gale.