Romas Kalanta - bekompromisio pasipriešinimo simbolis

Lietuviškoji gamta, suteikianti mums stiprybės ir nuostabų grožį, sukasi darniame rate. Metai keičia metus, o pavasaris - pavasarį.  Šalčio sukaustytą žemę pamažu glamonėja saulės spinduliai ištirpdantys ledą. Mažas upeliukas prasiveržia į nesustabdomą upę griaunančią visas užtvaras.

  Mūsų gamtos raida primena lietuvių tautos istorinį virsmą.  Didvyrių žygdarbiais paženklinta mūsų tautos istorija mums primena naikintą, tačiau visada atsitiesusią mūsų tautą. Nei kryžiuočiai, nei caras, nei bolševikai nepalenkė mūsų gyvasties. To nepavyks padaryti ir dabartiniams liberalams.

Vienas iš tokių pavasariškų sukilimų buvo Romo Kalantos didvyriškas poelgis. Tautinė dvasia, ilgus metus miegojusi bendraamžių sielose, prasiveržė į trumpą, tačiau itin reikšmingą bangą, kuri praskriejo Kauno gatvėmis 1972 metų gegužę. Tai buvo tikras ilgai miegojusios lietuviškos sąmonės pabudimas, kurio užpildyta ugnis ilgam šildė mūsų tėvų ir senelių širdis.

Bėgimas, skirtas R.Kalantai atminti. LTJS ir Romą Kalantą jungia tas pats tikslas - Lietuvos laisvė.

Prireikė kiek daugiau negu 15-os metų tam, kad sulauktumėm vasaros, kuri mums atnešė nepriklausomybę. Tačiau po pavasario, jau mūsų kartai teko pamatyti tiek nepriklausomos valstybės rudenį, tiek ir šaltą žiemą. Dienas, kuomet dorą pakeitė iškrypimai, kuomet lietuvių tauta buvo žeminama, o valstybė - pardavinėjama.

Tačiau istorija apsuko savo ratą. Pirmasis laisvės spindulėlis, lūžio taškas - 2008 metų kovo 11-oji, kuomet būrys jaunuolių nusprendė: GANA. Ir savo radikalia forma, ne mažiau radikalesne negu Romo Kalantos, sujungė lietuvį su lietuvių, vieną būrelį su kitu bendraminčių būreliu. 2013 m. sistema bandė užgniaužti laisvės eitynes savo ledu. Tačiau  jau pavasaris ir ledo luitai sistemoje tirpsta, valdžiai nepavyko sustabdyti tautinės eisenos mūsų sostinėje.

Atgijusi politinė valia ir lietuvių tautos noras išlikti subrendo, surinkus 320 tūkst. gyventojų parašų referendumui dėl Lietuvos žemės. Valdančiųjų visaip stabdomi ir blokuojami Lietuvos piliečiai vis tiek pasiekė savo - parašai surinkti ir referendumas įvyks. Beliko paskutinė kliūtis - referendumo nukėlimas į vasarą, piliečiams nepatogiu metu. Tačiau lietuvių tauta savo istorijoje patyrė dar ne tokių išbandymu. Mes atlaikėme juos visus, išlikome istorijoje ir naują iššūkį pasitinkame pakelta galva.

Mūsų tautos pavasaris jau prasiveržė kol kas dar negausia, vis dar sistemos ledų įkalinta srove. Ar jis virs visas mums pikta linkinčių suręstas užtvaras griaunančia banga priklauso nuo tavęs.

Birželio 29d. ateik į tautos referendumą. Romo Kalantos ir kitų mūsų didvyrių dvasia tegul tave lydį priimant apsisprendimą. Nepraleisk progos - būk tautinio proveržio dalimi! 

Gegužės 1-oji. 10 metų nelaisvės.

Gegužės 1-ają jokios nacionalistų demonstracijos neturėjo būti. Viena demonstracija buvo rengiama, tačiau ji užstrigo Kauno savivaldybės koridoriuose. Tuo tarpu ES propagandistai rengė didžiulius koncertus, kuriuose reikėtų džiaugtis, jog Lietuva nebėra nepriklausoma valstybė, tačiau į juos nelabai kas rinkosi.

Negana blokados iš valdžios struktūrų - gegužės pirmosios demonstracija buvo užpulta ir tų pačių liberaliomis iliuzijomis vis dar tikinčių nacionalistų. Priežastis - tai komunistinė šventė.
Aš net nebandau to neigti. Jos šaknys yra stipriai susijusios su ideologija, kuri mums buvo jėga primesta. Tai yra blogai. Tačiau dar blogiau yra tai, kad kas ketvirtas lietuvis gyvena žemiau skurdo ribos, o valstybę valdo įvairių spalvų liberalai. Už šventę blogiau yra ir tai, kad "demokratiniuose" rinkimuose reikia rinktis tarp vienos ar kitos partijos liberalių pažiūrų asmens. Negana to, didesnė problema yra tai, kad komunizmas niekur nedingo. Komunizmo pati bjauriausia pusė - vertybių transformacija, kuri slėpėsi po "pasaulį naują pastatysim ant senojo pamatų" yra gyva. Ir mes esame įjungti į tokiomis idėjomis gyvenančią euro-sąjungą. Ir pastarieji dalykai, mano akimis, yra šimtą kartų blogiau, negu kažkokios dienos istorinė kilmė.


Prabėgo dešimt metų nuo tos dienos, kada mūsų politinis elitas pardavė lietuvių tautą.
Prieš dešimtį metų visuotinės propagandos pagalba suklaidintos visuomenės, referendumo įstatymo pažeidinėjimo dėka mūsų elitui pavyko įtikinti tautą atsisakyti nepriklausomybės. Nebe fiziniais tankais, kaip tai buvo padaryta 1940 metais, o naujųjų laikų priemonėmis - pinigais ir propaganda. Skirtingos priemonės tam pačiam tikslus - nepriklausomos valstybės eliminavimui.

Po dešimties metų pradeda jaustis tos išdavystės pasekmės - ES įstatymų viršenybė, savarankiškos užsienio politikos neturėjimas, vartotojų visuomenės gimimas, tautos runkelizacija, nekontroliuojama imigracinė politika, artėjantis žemės išpardavimas užsieniečiams, milijono lietuvių neteikimas, lito atsisakymas. Blogiausia, jog piliečiai neteko vilties ir pasitikėjimo, visuomenė suskaldyta ir svaiginasi alkoholizmo ir narkotikų liūne. Vietoje kovos už savo teises ir laisvę - betikslis svaiginimasis ir tūsas prie valstybės kapo, kasant duobę ir lietuvių tautai.

Dėl pastarųjų priežasčių keli asmenys, save vadinantys antiglobalistais-nacionalistais, surengė protesto akciją. Pasirinkome juodos vėliavos simboliką - revoliucijos vėliavą, kuri kartu ir nusako mūsų požiūrį į mus išdavusį elitą - mes juos laikome tokiais pačiais, kaip ir tuos, kurie sveikino Lietuvos okupaciją ir padėjo jai įvykti. Mūsų tikslas - esminis dabartinės santvarkos pakeitimas, grįžtant prie nepriklausomos tautinės valstybės modelio.

Lietuva - lietuviams!