Paskendęs svaigalų liūne. Taip galėčiau, kiek patirštinant spalvas, įvardinti savo gyvenimą paskutinius 3 metus. Kuo toliau žengiu blaiviu protu, tuo įdomiau man darosi analizuoti tiek save, tiek kitus. Rimtai stebėti ir analizuoti. O juk tą reikėtų daryti nuolat, o aš to nedariau beveik iš viso.
Paskutiniu metu manau, jog pagrindinė alkoholio žala vis dėl to yra toli gražu ne kokia tai sveikatos žala. Toli gražu ne tai. Pagrindinė žala turbūt yra sąmoningumui ir dvasiai. Iš tiesų stebiuosi, jog taip greitai tą supratau, jog beveik norėčiau, jog geriantys bendražygiai bent mėnesį nuspręstų atsisakyti alkoholio ir suprastų tą patį, ką supratau ir aš.
Žmogus, vartojantis svaigalus, yra tarsi matricos filme. Jie įsivaizduoja, jog yra laisvi, nors iš jų paslapčia siurbia gyvybę. Kol vartojau alkoholį man ir ši sistema atrodė mielesnė, o ir reikalo tobulėti nemačiau ir nenorėjau - juk viskas gerai, ką dabar darau. Nedomino niekas naujo, gyveisinau savo gyvenimą ir stovėjau vietoje.
Kol vartojau alkoholį galvojau, jog alkoholio efektas sąmoningumui yra trumpalaikis - tuomet, kai būni apsvaigęs ir sekančią dieną - kuomet tau pagirios. Vienas iš naujų atradimų buvo tas, jog ši trumpalaikė būsena būtų nieko baisaus, tačiau gerokai baisiau yra ilgalaikis poveikis žmogaus mąstymui ir gyvenimui. Alkoholio gėrimo kultūra man darosi šlykšti.
Kaip ir minėjau, kol vartojau alkoholį nors ir mačiau problemas tautoje, valstybėje ir mūsų judėjime, tačiau nesuvokiau jo mąsto ir realios padėties. O dabartinė padėtis yra labai, labai bloga. Negana to, visiškai nesuvokiau savo asmeninio gyvenimo problemų ir nesiėmiau nieko, kad jas spręsti. Vis atidėliodavau kitai dienai, geresniems laikams ar tuomet, kada bus tinkamos sąlygos.
Tikriausiai jau po kelių metų, o po to ir prisimindamas tai po daugelio metų, šį savo radikalų žingsnį vadinsiu geriausiu savo apsisprendimu. Džiaugiuosi, jog toks radikalus mano pokytis (iš gėrimo kultūros į visišką abstinenciją) atėjo man dar būnant gana jaunam - 22-iejų metų jaunuoliui. Dar mano gyvenime viskas prieš akis ir nebešvaistysiu laiko vėjais. Džiaugiuosi, jog dabar suvokiu, jog lyg šiol stovėjau vietoje arba progresavau ne tiek, kiek galėčiau, dabar galiu atsispirti nuo to bedugnės krašto ir kilti šiame gyvenime.
Kaip gi man sekasi?
Iš tiesų gana įdomiai. Turiu šiek tiek daugiau laiko, bet kartu ir daugiau darbų šiuo metu. Pastebėjau, jog esu aktyvesnis ir stengiuosi mažiau švaistyti savo laiką (jaučiuosi blogai, jeigu kasdien kažko gero nenuveikiu). Išskirtinė kelionė buvo Vilniuje, iš kurios labai daug gavau. Turėjau galimybę pernakvoti pas bendraminčius. Žiauriai yra smagu būti su žmonėmis, kurie turi labai arimą tau pasaulėžiūrą + papildo tavo spragas. Itin įsimintina nakvynė, puikūs pokalbiai, pats galėjau išsakyti viską, ką galvoju. Toks pokalbis prilygsta tikriausiai mėnesiui lėkštų bairių, pokalbių baruose.
Pastebėjau, jog kažkiek pasikeitė mano suvokimas ir vertinimo sistema. Man nuoširdžiai šlykštu matyti apsvaigusius patriotus, man ypač šlykštu matyti geriančias ar girtas merginas, ypač jeigu jos yra iš mūsų stovyklos, o dar jeigu jos viešinasi feisbuke. Fui. Darausi žiauriai netolerantiškas tam, man čia primena tautos išdavystę. Tačiau šiuo metu neturiu jokio pagrindo kažką sakyti, nors būna tikrai sunku, kadangi ir pats ne taip jau seniai esu blaivus.
Kažkiek nusiminimo yra tame, jog panašu, kad prarasiu dalį žmonių, kuriuos laikiau savo draugais, o aš jiems buvau tik sugėrovas. Na nieko tokio, tą jau numačiau mesdamas gerti. Sunku susilaikyti nuo kitų kritikavimo, jog girtuokliauja, tačiau tą daryti privalau - varymas nieko nepakeis, priešingai, sukels gynybinę reakciją. Reikia pačiam rodyti pavizdį (o čia vien alkoholio atsisakymo neužteks, kaip pasakė vienas bendramintis Mi. - alkoholio atsisakymas nepadaro tavęs automatiškai geresniu patriotu ar geresniu žmogumi. Vadinasi reikės įveikti ir kitas savo tiek priklausomybės įdas, tiek ir charakterio), reikia rodyti pavyzdį ir tikėtis, jog žmogus pats pasirinks:
Ar būti laisvam ir kovoti, ar ir toliau svaigintis ir vaizduoti Tėvynės sargus. Aš savo pasirinkimą atlikau ir nei už ką negrįžčiau prie to degradavimo kelio.
Vertas pagarbos apsisprendimas. Bet ko gero sunkiausia dėl to prarasti kai kuriuos draugus, tiesa? Mano nuomone, jei tik dėl to prarandi draugus, tai jie nebuvo tikri draugai. Sėkmės ir toliau tobulėjant :)
AtsakytiPanaikintiAutorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiDabar supranti kodėl aš sėdžiu su bokalu vakarą kai jūs jau trečią bambalį sukat? :)
AtsakytiPanaikintiŠiaip tokie dalykai gerai, kuo daugiau žmogus gyvenime visko išbandai tuo dvasiškai (gerai jau gerai - psichologiškai) turtingesnis tampi...
Blaivas, išgėręs, pavalgęs, alkanas, sušalęs ar sukaitęs nelabai svarbu, svarbu pasiimti iš visų šių potyrių tai kas geriausia ir mokytis mokytis bei dar kartą mokytis :)