Nenoriu

   NENORIU

Tu siūlai man prabilt prieš savo valią,
Pamiršt kilnių idėjų siekimus,
Kvatot, kada taip širdį gelia, gelia
Ne vien tik man, bet visai šaliai mūs.

Liepi tu man didvyriams spjaut į veidą,
Išniekinti, sutrypti jų kapus,
Pasekti tuos, kurie per kraują brenda,
Ir mist skriauda, kol sąžinė užsnūs.

Tu nori, kad prakeikčiau gimtą žemę,
Išsižadėčiau protėvių šalies,
Kur ąžuolai šventieji dangų remia,
Merkys skalauja pamatus pilies.

Sakai: ,,Mesk gintarą — štai auksas skamba.“
Linus šilkais iškeisti ketini.—
„Pamiršk išmokytą mamytės kalbą."
Nenoriu! Ne! — Jūs baisūs, kruvini!

Sušaudytos dainos