Nuo nacionalistų-revoliucionierių Ukrainoje - naujam Europos išvadavimui!

Nuo nacionalistų-revoliucionierių Ukrainoje - naujam Europos išvadavimui!

Deja, demokratiškai liberalūs politikai ir nemaža dalis kultūrinės aplinkos dvidešimt metų ukrainiečius įtikinėjo, kad jiems reikia integruotis į euoatlantines struktūras. Įtikinėjo taip, kad daug ukrainiečių iš tiesų patikėjo, kad Ukraina turėtų tapti Europos Sąjungos nare. Taigi, formali masinių protestų priežastis Ukrainoje buvo Janukovičiaus rėžimo atsisakymas pasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga. Ukrainos nacionalistai yra prieš asociacijiją su ES. Nepaisant to, jie palaikė protestus, kaip galimybę pradėti nacionalinę revoliuciją.

Praėjusiais metais, Lapkričio pabaigoje, tautinio judėjimo "Tryzub" iniciatyva, tautinis jaunimas prisijungė prie "Dešniojo sektoriaus". Du mėnesius nacionalistai ragino protestuotojus nekovoti už europinę integraciją, tačiau kovoti už nacijos kūrimą. Pirmasis tautinės valstybės kūrimo žingsnis - nuversti anti-tautinį, oligarchinį, demoliberalistinį Janukovičiaus rėžimą. Praėjo du mėnesiai. Janukovičiaus rėžimas nebijo taikių protestų, kurie yra vykdomi pagal liberalistinių opozicijos partijų taisykles. Galiausiai, parlamentas, kontroliuojamas Janukovičiaus rėžimo, priėmė totalitarinius įstatymus, kurie varžo dar daugiau politinių laisvių Ukrainoje. Iš esmės, šie įstatymai yra apibūdinami kaip anti-tautiniai. Žmonės nusivylė opozicija ir pradėjo pasitikėti nacionalistais. Mums pavyko pasinaudoti tautos palaikymu ir nuo sausio 19-osios mes perėjome į  karinės konfrontacijos padėtį su valdžia. Kelias dienas Kijevo gatvėse tęsiasi kova tarp nacionalistų-revoliucionierių pajėgų ir tarp policijos. Šios kovos organizatorius buvo "Dešinysis sektorius", prie kurio prisijungė tautinių pažiūrų fanai iš gatvės bei pavieniai tautiniai aktyvistai. Tiesą sakant, nacionalistai sugebėjo tapti revoliucinės kovos lyderiais. Galimas daiktas, kad dėl mūsų teisėtos pergalės iškils poreikis į revoliucinę vyriausybę įtraukti kai kuriuos liberalios opozicijos atstovus, tačiau nacionalizmo pakilimas Ukrainoje bus plačiai paplitęs. Mes kovosime iki galo. Jeigu mes pralaimėsime, mūsų laukia arba pogrindis, arba masinės represijos. Jeigu mes laimėsime - tai sukels naujausią rekonkistą*. Kaip kategoriški oponentai Europos Sąjungai, mes esame išvien su Europos tautomis, mes raginame  nacionalistus iš visos Europos palaikyti mūsų kovą.  Prisiminkime, kaip nacionalistų ir konservatorių jėgos susivienyjo Ispanijoje, pilietinio karo metu. Atvykite ir prisijunkite prie mūsų, palaikykite mūsų kovą. Mes suprantame, kad jūsų pergalė yra tik simboliška, mes nesitikime didelių skaičių atvykstančiųjų. Tačiau šis simbolizmas - žingsnis link ateities pergalių kartu su visa Europa.

* Rekonkista (ispaniškai ir portugališkai Reconquista – atkariavimas) vadinamas krikščionių valdovų vykdytas maurų karalysčių (islamiškojo Al-Andalusregiono) Iberijos pusiasalyje užkariavimas. Rekonkista prasidėjo 718 m. ir buvo užbaigta Aragono karaliaus Ferdinando ir Kastilijos karalienės Izabelės 1492m. sausio 2 d., kai buvo užkariauta paskutinė maurų valstybė pusiasalyje (Grenadoje). Taip buvo suvienyta ir Ispanija, išskyrus Navarą, kuri įjungta 1512 m.

Pagal: http://europeanmediacentre.wordpress.com/2014/01/22/statement-from-the-nationalist-revolutionaries-in-the-ukraine/

Nenoriu

   NENORIU

Tu siūlai man prabilt prieš savo valią,
Pamiršt kilnių idėjų siekimus,
Kvatot, kada taip širdį gelia, gelia
Ne vien tik man, bet visai šaliai mūs.

Liepi tu man didvyriams spjaut į veidą,
Išniekinti, sutrypti jų kapus,
Pasekti tuos, kurie per kraują brenda,
Ir mist skriauda, kol sąžinė užsnūs.

Tu nori, kad prakeikčiau gimtą žemę,
Išsižadėčiau protėvių šalies,
Kur ąžuolai šventieji dangų remia,
Merkys skalauja pamatus pilies.

Sakai: ,,Mesk gintarą — štai auksas skamba.“
Linus šilkais iškeisti ketini.—
„Pamiršk išmokytą mamytės kalbą."
Nenoriu! Ne! — Jūs baisūs, kruvini!

Sušaudytos dainos

2013-ieji pokyčių metai

2013-ieji tikriausiai buvo geriausi metai mano gyvenime. Kaip tautiniam judėjimui lemtingi 2008-ieji, taip man - 2013-ieji - permainų metai. Vienos permainos svarbesnės, kitos - mažiau svarbios. Tačiau yra viena - svarbiausia - Alkoholio atsisakymas.  

Tai - bene svarbiausias pokytis ne tik per metus, bet ir turbūt per gyvenimą, nes tai yra visų pirma virsmas iš plevėsos į pilnaverį žmogų - nugalėtoją. Na o taip pat šis virsmas davė ir praktinių rezultatų. Gavau nemažai laisvo laiko, kadangi bereikšmius tūsus pakeičiau kita veikla(nors siekiau išlaikyti bedravimą su draugais).

Likusį laiką investavau pagrinde į dvi sritis: mokslą ir žinias. Šiais metais pavyko pagaliau pajudinti kiek užleistus (gal greičiau dėl kitų veiklų, tačiau ir dėl buvusio įdingo gyvenimo būdo) mokslus universitete. Išsitaisiau susikaupusias skolas ir nusistačiau universitetą kaip prioritetą.

 Žinios. Per šiuos metus gavau tiek informacijos, jog atrodo, kad anksčiau buvau aklas, o dabar - regiu. Susigaudau kas vyksta pasaulio politikoje ir kodėl. Tai laikau turbūt didžiausiu patobulėjimu, į kurį investavau turbūt daugiausia laiko. Galiu pridurti, jog žinojimas ir matymas nėra jau toks didelis džiaugsmas, nes mano pozicija tampa nebepatogi kitų kolegų, draugų komforto zonai, o tai sukelia pykčių ir pan.  Kartais net pagalvoju - ar negeriau yra užsimerkti ir džiaugtis gyvenimu - plaukti pasroviui, gyventi apatijoje, negalvojant apie savo paties bei vaikų ateitį. Bet tokia pozicija ilgai neužsilaiko. Mano mieloji Augustė man pasakė, jog aš negalėčiau taip gyventi ir tikriausiai ji yra teisi.

Beveik kas savaitę - virš 50 kartų šiais metais rašiau savo mintis į tinklaraštį. Kartais tai būdavo mėgstama citata, kartais - užsienio įvykių apžvalga, kartais - puiki daina, o kartais atsišaukimai/ideologiniai tekstukai apie tai, kokioje padėtyje esame. Taip pat per metus parašiau ir kelis rimtesnius straipsnius, taip pat įkėliau, mano galvoje, geriausias Dzūko dienoraščio vietas. 

Per šiuos metus  pirmą kartą skridau lėktuvu, aplankiau mamą Norvegijoje. Ten taip pat išmokau važiuoti dviračiu. Žadėjau aprašyti kelionės įspūdžius, bet taip ir neaprašiau. Kodėl paminėjau tokį menkniekį, kaip išmokti važiuoti dviračiu? Todėl, kad tai buvo kelerių metų pasižadėjimas naujiems, kuriuos (greta su kitais) neišpildžiau iki šių, vidinės revoliucijos metų.

Šiais metais įstojau į L.T.S. Korp! Neo-Lithuania. Visiškai nesigailiu dėl to, nors tai pareikalauja ir nemažai mano turimo laiko, o grąžos ne visada duoda tiek, kiek norėčiau. Tačiau ten susipažinau su puikiais žmonėmis, su visiškai nauja kultūrine aplinka, įgavau žinių. Jeigu žiūrėti į korporacijos ištakas -atėjau į ten, kur ir turėjau būti.

Šiais metais taip pat mečiau man pabodusį darbą, išsilaikiau apsaugos darbuotojo kursus. Truputį sveikiau maitinuosi ir šiais metais truputį daugiau sportavau, tačiau čia tikrai yra kur tobulėti. Šiais metais pradėjau kreipti dėmesį į tai, kaip aš atrodau. Iš neformalaus stiliaus mane vis dažniau buvo galima pamatyti su tvarkinga apranga.

Šiais metais, kaip ir praėjusiais, skyriau nemažai laiko tautinei veiklai. Vis dar vadovauju LTJS Kauno skyriui, jo veiklos ataskaita - čia. Tuo tarpu mano veikla LTJS'e, žinoma, tuo neapsiribojo. Kovo 10d. vyko LTJS visuotinis narių susirinkimas, kuriame savo einamas vicepirmininko ideologijai pareigas perleidau mano itin gerbiamam draugui ir bendražygiui - Edmundui. Pastarasis neseniai išleido knygą, kurią reikia (ne būtų gerai, ne reikėtų, bet REIKIA!) perskaityti. Baigęs šias pareigas - gavau naujas. Buvau Mindaugo Sidaravičiaus valdybos nariu, atsakingu už skyrių veiklą ir narius. Pavyko šį tą nuveikti, šiek tiek kremtuosi, nes nepavyko įgyvendinti veiklos plano (atsirado tokių nenumatytų dalykų kaip referendumas ar pan.), na išbuvau ne pilną kadenciją ten. Taip pat tikiu, jog prisidėjau prie to, jog LTJS išreikšta anti-globalistinė pozicija būtų ne tik deklaracija, tačiau ir realus veiksmas. Tautininkų sąjungoje esu išrinktas į Kauno miesto valdybą, o taip pat - į Tautininkų sąjungos tarybą. Tautininkų taryboje bandysiu atstovauti tautišką jaunimą, o taip pat anti-globalistinę, socialinio nacionalizmo poziciją.

Šiais metais nutiko dar šis tas nepaprasto - pradėjau draugauti su Auguste, kuriai esu itin dėkingas. Ji - geriausia draugė, bendražygė, mylimoji, pozityvi kritikė ir patarėja, ramstis sunkią minutę, filosofijos ir linksmybių kolegė. Ačiū tau, kad esi.

Šie metai buvo iš tiesų įspūdingi, progreso metai. Jaučiuosi stipriai paaugęs bene visose man svarbiose srityse. Norėčiau padėkoti savo mamai, tėvui, Augustei, blaiviems kolegoms (ypač Vaivai, Edmundui, Motiejui), draugams iš alkofronto (kad pakenčiate mane) ir bendražygiams.

Kokie bus kiti metai?

Sveikesni, mažiau laiko nerimtiems darbams ar straipsniams, daugiau laiko ateičiai, šeimos ir ateities kūrimui, ilgalaikę naudą duodančiai veiklai. Iš visuomeninės veiklos daugiau pereisiu į politinę veiklą. Planuoju padaryti keletą darbų, jog prieičiau prie vieno gyvenimo etapo pabaigos metų gale.

Italijoje "berkutas" - prieš italų patriotus

Turbūt visi stebėjote, kaip Ukrainoje berkut specialiosios pajėgos naujojo neadekvaią prievartą prieš protestuojančiuosius. Tai sukėlė eilę pareiškimų, o dabar Maidano aikštėje vyksta masiniai protestai.

Italijos nacionalistai, protestuodami prieš ES tapimą federaciją, surengė teatralizuotą protesto akciją, kurioje ketino pakeisti Europos Sąjungos vėliavą į Italijos tautinę vėliavą ES atstovybėje Romoje. Tam panaudotos priemonės buvo švelnios - lengvas chuliganizmas, kas yra niekniekis, palyginus su iš Italijos atimtu nacionaliniu suverenitetu. Policijos reakcija - kaip niekada žiauri. Taikūs protestuotojai talžomi bananais, tačiau išlieka savo gretose nepaisant galvos sumušimų, demonstruodami savo siekių tyrimą ir valios pergalę prieš niekšų smurtą.


Pabandykime paspėlioti, kokia bus reakcija į tai Lietuvoje? Žinant, jog šis įvykis įvyko bent prieš 5 dienas - greičiausiai jokios. Mass medija labiau linkusi aptarinėti kokias kelnes užsidėjo homoseksualistas popso atlikėjas.

Nėra ir politikų reakcijos, kuri buvo gausi ypač iš liberalų ir neokonų Ukrainos atveju. O juk žmonės lygiai taip pat sumušti. Jų nėra todėl, kad neokonams yra nusispjauti žmogus, jie žiūri į tai, ar tai atitinka jų geopolitiniams interesams, ar ne. Todėl lygiai kaip jiems nusispjauti į sumuštus protestuotojus Italijoje, lygiai taip pat jiems nusispjauti ir į ukrainiečius, tačiau jų atžvilgiu jie elgiasi dar bjauriau - išnaudoja smurtą ir patirtą šoką savo žydrosios imperijos plėtrai.

Reiškiu solidarumą su italų patriotais, kurie renkasi laisvę ir laisvos Italijos viziją, o ne ES supervalstybę - tautų gulagą. Už jūsų ir mūsų laisvę, už naują tautų Europą!

[1939]Filiae Lithuaniae: Lietuva - lietuvėms!

„Korporantė turi gilinti savo širdies ir proto kultūrą. Mūsų tauta nedidelė, todėl turim kelis kart daugiau dirbti, kaip kitų tautų jaunimas, kad galėtumėm kitų tautų eilėje pasireikšti savo kultūrinėmis vertybėmis.

Turim kurti savą tautinę kultūrą. Tautinės kultūros problema ypatingai yra mums svarbi, nes šių dienų mūsų inteligentai dar vis linkę pasiduoti nevertai svetimų kultūrų įtakai, o mūsų visuomenėj dar pasitaiko svetimo elemento. Mišrių šeimų moterys - svetimtautės nemėgsta šešėlį palikt, jos siekia pirmaujančių vietų Lietuvoj, reikalauja sau pagarbos, kurios neužsitarnavo nei savo darbais nei nuopelnais Lietuvai. Jos visos privalo suprasti, kad Lietuva lietuvėms ir pirmaujančios vietos tik joms priklauso. Lietuvė turi skelbti kovą visam tam, kas yra svetima jos širdžiai ir žalinga Lietuvai. "

Akademikas – Lietuvos akademinio jaunimo žurnalas, leidžiamas tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo-Lithuania", 1939m. 10 numeris, skirtas „Filiae Lithuaniae“ dešimtmečiui.

Tomas Skorupskis. Vilnius mūsų buvo, yra ir bus!

Tomo Skorupskio kalba, pasakyta 2013m. Spalio 28d., LTJS renginyje, skirtame Lietuvos kariuomenės įžengimo į Vilnių dienai paminėti.

Sveiki draugai ir bendražygiai

Dėkui visiems, atsiliepusiems į kvietimą susiburti čia tam, jog paminėtume lietuvių karių žygį į Lietuvos sostinę - Vilnių. Susirinkome čia pasakyti, jog virš Gedimino pilies plevesuoja mūsų tautos vėliava ir ji čia plėvesuos per amžius, o Vilnius mūsų yra, buvo ir bus visados.

Šią dieną kai kurie politikai sako: „Jūs, sakydami, jog Vilnius yra lietuvių, kiršinate mus su lenkais“. Jie teigia, jog Vilnių mums tarsi kažkas padovanojo.  Iš tiesų lietuvių tauta sumokėjo kraujo kainą už Vilnių. Sumokėta nepriklausomybės kovų dalyvių aukomis, birželio 23-osios sukilimu, partizaniniu pasipriešinimu ir net ta pačia sausio 13-ąja.

Vilniaus pripažinimas kaip lietuvių sostine, yra ta sąlyga, nuo kurios galime pradėti dialogą su lenkų nacionalistais. Todėl šis renginys ne tik kad neskatina tautų priešpriešos, tačiau kviečia pradėti dialogą bendrų interesų vardan. Šiandien iš lietuvių - lenkų nacionalistų konfliktų laimi Europos tautų ir tautinių valstybių priešai - internacionalinis kapitalas, po vieną smaugiantis laisvas Europos tautas. Vengrijos pavyzdys tą mums aiškiai rodo. Šį priešą galime įveikti bendradarbiaudami tarpusavyje, suprasdami, jog už lietuvių-lenkų nesutarimus yra atsakinga lenkų rinkimų akcija ir anti-lietuviškos, anti-lenkiškos vyriausybės. Tomaševskis yra tiek lietuvių, tiek lenkų nacionalistų priešas ir pasiekę pergalę mes jį integruosime už grotų.

Tačiau pergalę pasiekti galime bendradarbiaudami vardan naujos, tautų Europos, vardan lietuviškos Lietuvos ir lenkiškos Lenkijos, o tam reikalingas Vilniaus pripažinimas ir šovinizmo pasmerkimas iš lenkų nacionalistų pusės.

Kai kurie politikai ir jiems antrinantys „Facebooko“ kariai teigia, jog mes už Vilnių esame tarsi kažkam skolingi. Tokį teiginį tegali teigti tie, kurie patys buvo okupantų santvarkos funkcionieriai, arba šių laikų konformistai, kurių vergiškas mentalitetas mažai kuo skiriasi nuo tų laikų stribų. Vargšai šie žmonės, nepatiriantys to vienybės jausmo, kurį patiriame mes, būdami čia.

Mes tvirtai stovime ant savo žemės, mes žinome, kas mes esame ir mes didžiuojamės, jog esame lietuviai. Ir čia yra mūsų žemės centras, ir iš čia lietuviui pasaulis atrodo kitaip, negu tiems, žiūrintiems iš Briuselio, Maskvos, Varšuvos ar Izraelio. Ir tvirtai stovint ant savo žemės, prisimenant visus kritusius kovose ir savo dvasia dabar esančius kartu su mumis, mes drasiai tariame - Vilnius mūsų buvo, yra ir bus!

Žmogaus teisių deklaracijoje - interpretacijos laisvė

Skaičiau 1946 metų žmogaus teisių deklaraciją. Nei žodžio neradau apie pederastus (tiesa, yra apie multikultūrinę valstybę - nemažai). Šalia to yra visai naudingos kelios tezės:

16 straipsnis 

1. Moterys ir vyrai, sulaukę pilnametystės, turi teisę be jokių apribojimų dėl rasės, pilietybės ar 
religijos tuoktis ir kurti šeimą. Sudarydami santuoką, gyvendami susituokę ir nutraukdami santuoką 
jie turi lygias teises. 

2. Santuoka sudaroma tik laisva būsimų sutuoktinių valia ir visišku abiejų sutarimu. 

3. Šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės grupė, ir ji turi teisę būti visuomenės ir valstybės 
saugoma. 

Žmogaus teisių deklaracijoje 16str. 3 punktu nurodoma šeimos apsauga. Taigi, šeimos apsauga yra žmogaus teisė. Tą papildo ir 12 straipsnis - Niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo privatumą, šeimos gyvenimą, buitį ar susirašinėjimą arba kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Kiekvienas turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba kėsinimosi. 

9 straipsnis - Niekas negali būti savavališkai suimtas, sulaikytas ar ištremtas. 

19 straipsnis - 

Kiekvienas turi teisę laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti; ši teisė apima laisvę 

nekliudomam turėti savo nuomonę ir ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti visokiomis 

priemonėmis ir nepaisant valstybės sienų.

25 straipsnis 

 1. Kiekvienas turi teisę į savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį, 

įskaitant maistą, drabužius, būstą ir sveikatos priežiūrą bei būtinas socialines paslaugas, ir teisę į 

apsaugą nedarbo, ligos, negalios, našlystės, senatvės atveju arba kitomis nuo jo nepriklausančiomis 

aplinkybėmis, jam netekus pragyvenimo šaltinio. 

 

2. Motinoms ir vaikams suteikiama ypatinga globa ir parama. Visi vaikai, santuokiniai ir 

nesantuokiniai, naudojasi vienoda socialine apsauga. 

29 straipsnis 

 

1. Kiekvienas turi pareigas bendruomenei, kurioje vienintelėje yra galimas laisvas ir visokeriopas jo 

asmenybės vystymasis. 

 

2. Kiekvienam, kuris naudojasi savo teisėmis ir laisvėmis, gali būti taikomi tik tokie apribojimai, 

kokie yra nustatyti įstatymo, tik tam, kad būtų užtikrintas kitų teisių ir laisvių pripažinimas ir 

pagarba joms ir kad demokratinėje visuomenėje būtų laikomasi teisėtų moralės, viešosios tvarkos ir 

visuotinės gerovės reikalavimų. 

 3. Šiomis teisėmis ir laisvėmis jokiais atvejais negali būti naudojamasi tam, kas prieštarauja 

Jungtinių Tautų tikslams ir principams.

80% žmogaus Intelekto lemia kilmė!

I argumentas: KARTU AUGINTŲ GENETIŠKAI TAPAČIŲ DVYNIŲ INTELEKTO ĮVERČIAI YRA DAUG PANAŠESNI NEGU NETAPAČIŲ DVYNIŲ.
– Kontrargumentas: Tapatūs dvyniai yra tokie panašūs dėl to, kad juos vienodai augino. Tapačius dvynius paprastai labiau negu netapačius dvynius linkstama vienodai rengti, migdyti tame pačiame kambaryje, jie linkę draugauti su tais pačiais draugais, juos moko tie patys mokytojai ir kt. (J.Loehlinas ir R. Nicholsas,1976) .

II argumentas: TAPATŪS DVYNIAI, KURIUOS TĖVAI RENGIA, PRIŽIŪRI IR AUKLĖJA SKIRTINGAI, GAUNA VIENODUS INTELEKTO ĮVERČIUS. BEVEIK TAS PAT YRA IR TADA, KAI TAPATŪS DVYNIAI BUVO AUGINTI ATSKIRAI (Bouchard ir kt., 1990).

 – Kontrargumentas: Išstudijavęs senesnius atskirtų tapačių dvynių tyrimus, L. Kaminas (1974) pastebėjo, kad atskirti dvyniai dažnai patekdavo į panašią aplinką. 

III argumentas: ĮVAIKINTŲ VAIKŲ INTELEKTO ĮVERČIAI YRA PANAŠESNI Į JŲ BIOLOGINIŲ TĖVŲ, O NE Į JŲ ĮTĖVIŲ ĮVERČIUS. Kuo vyresni vaikai, tuo labiau jų įverčiai panašesni į biologinių tėvų.(Fulker ir kt., 1988; Loehlin ir kt., 1989).

Taigi, moksliniai tyrimai pateikia daugiau įrodymų, kad paveldimumas, o ne aplinka nulemia, kokiu mastu (kiek) žmonių tarpusavio skirtumai priklauso nuo genų (o ne kiekkonkretaus žmogaus intelektą nulėmė jo genai).

Apibendrinus įvairias mokslininkų nuomones galima teigti, kad genetiniai veiksniai paaiškina nuo 50%- 80% žmonių intelekto skirtumų: 

50% priklauso nuo genų,

20% priklauso nuo sąlygų gimdoje, 

20% priklauso nuo aplinkos,

10% priklauso nuo kitų nenumatytų aplinkybių.

Aš ten buvau

Jei tu jau pasidavei - užkask save giliau,

Jei tu negali tylėt - dainuok garsiau,

Jei tu nori keist pasaulį - keisk pirmiau save,

Jei tu tamsoje - aš ten taip pat buvau.

Laisvė visiems nacionalistams!

2013 m. spalio 7d. Silezijos nacionalistai išreiškė paramą politiškai persekiojamiems graikų nacionalistams - Auksinei aušrai. Auksinės aušros lyderis Nikolas Mihaloliakosas, kartu su partijos aktyvistais, yra neteisėtai suimti ir įkalinti korumpuotos Graikų sistemos.

Laisvė visiems nacionalistams!

Freedom for all nationalists !

Ελευθερία για όλους τους εθνικιστές!