Svajojant apie Valstybę

Valstybės diena. Šią dieną nuo pat mažumės suvokiau ne tiek esamos valstybės, su visais teismais, politikais ir institucijom, kiek greičiau mūsų svajonių valstybės – idealo diena. Gražiausias kraštas prie Baltijos, nuspalvintas nenusakoma gamta, kur prisiglaudus prie medžio jautiesi, tarsi būtum susitikęs su seniai nematytu draugu, turi tūkstančius jaunų žmonių, svajojančio apie idealą, apie didžią mūsų valstybę, kokia yra verta mūsų didžių protėvių vardo.  Su šūkiu - Tautai jaunąsias jėgas! – šie jauni žmonės pakels mus į naują kokybinį lygį, nebekartodami praeities klaidų. Pilnas idėjų, energijos ir talento Lietuvos jaunimas, įkvėptas mūsų baltojo raitelio – Vyties idealo, sukurs naują Lietuvą, kuri bus verta mūsų didžių protėvių ir nepalaužiamos tautos vardo. Prisijunkime prie jaunimo žygio! 

Ištrauka iš V.Alanto "Žygiuojanti tauta":
Baltasis raitelis skrieja per Lietuvos klonius, miestus ir kalnus. Jis moja artojui greičiau ir gilesnę varyti vagą, jis ragina šviesuolį spartinti kūrybinį žingsnį, jis skatiną jaunimą vis tvirčiau mylėti savo tėvynę ir jai savo jauną energiją aukoti. Visiems, visiems lietuviams Baltasis Raitelis rodo su kokiu veržlumu ir energija reikia dirbti šiandie, kada Lietuva yra pradėjusi naują gadynę.
Baltasis Raitelis, skriedamas per Lietuvos klonius, miestus ir sodybas mums visiems moja į vieningą darbą, į milžinišką, lietuvišką talką, kuri ant senovės šimtmečių pilių pamatų pastatytų naujosios Lietuvos modernų kūną. Turi išnykti sąvokos senoji Lietuva ir naujoji Lietuva: turi palikti tik viena tūkstančius metų gyvenusi ir su pasitikėjimu žengianti į garbingą ateitį Lietuva. Baltasis Raitelis atskriejo iš amžių gilumos ir veržliu šuoliu jis turi skristi į amžių gilumą, nuolat mums rodydamas Lietuvos gerovės, didybės ir garbės kelią...

Bendražygiai,

Su Valstybės diena!

Salus Patriae - suprema lex est!

Merginos tautininiame judėjime (Ištrauka iš BH/C18 zino "Kraujas ir garbė")

Susipažinimo tikslais pasidalinsiu ištrauka iš skinheadų leisto zino "Kraujas ir Garbė" 4 numerio. Ištrauką radau ir perkopijavau iš E.Girskio "Keturi". Verta pastebėti, kad nors čia kalbama apie merginas tuo laiku populiarioje skinų subkultūros/judėjimo terpėje, tačiau ištrauka naudinga ir kalbant apie šiandienos judėjimus ir merginų vaidmenis juose.

„Skingirl Lietuvoje

Jų nėra. Taip, kažkada jos buvo, tačiau šiuo metu nėra. Vienos susituokė, kitos pasitraukė, trečios aprašė jų tokiomis nebelaikyti. Gaila... Aišku, kai kas gali pradėti priekaištauti ir sakyti, kad ta yra „tikra skingirl“. Deja, šukuosena, Bomberis su trispalve ir kerzai su baltais raiščiais nieko nereiškia. Merginos šukuosena net gali būti „chellsea“, bet jeigu toje galvoje nieko nėra, tai viso labo ji – „5 minutes fashion.“

Kiekviena skingirl visu pirma yra moteris, kuri turi atsiminti, jog jos pagrindinė pareiga – pratęsti Tautą ir Rasę. Juk visiems aišku, kad anksčiau ar vėliau ji taps Baltąja Motina.

Dabartinis skingirl įvaizdis Lietuvoje – jauna nepilnametė, puikiai atitinkanti pankų gyvenimo budą: gerianti daugiau nei didžioji dauguma vaikinų, rūkanti daugiau nei vaikinai ir galvojanti: „Jei pražergsiu savo kojas bet kuriam, būsiu tikra skingirl“. Nors pagal išvaizdą ir atitinka skingirl kriterijus, tačiau tokios „barbės“ Judėjimui garbės nedaro ir nėra labai reikalingos. Tokį susiformavusį įvaizdį reikia keisti.

Štai Baltarusijoje autoritetingi judėjimo nariai neapsikentę analogiškų vietinių

merginų poelgių, išmetė jas visas iš Judėjimo. Galbūt ir Lietuvoje reiktu taip pasielgti, gal tai duotų judėjimui daugiau naudos...

Tačiau... Mes tikimės, jog i mūsų tarpą įsilies nauja merginų karta, kurios taps

skingirl ne tik šukuosenom ir aprangos stiliumi, bet ir mintimis, poelgiais ir darbais, tuo atvesdamos į tikrąjį kelią ir dabartinę „5 minutes fashion“ merginų kartą. “

Gordom Comstock poema iš G.Orwell „Lapok, aspidistra“

Gordom Comstock - pagrindinis G.Orwello knygos „Lapok, aspidistra“ herojus, paskelbęs karą visai godumu ir baime paremtai civilizacijai, kur žmonės tėra lėlės, kurias už virvučių tampo pinigai. Gordonas atsisako melstis pinigų dievui ar klausyti pinigų žinių nurodymų - metęs viską jis pasineria į poeziją, į kasdienius išgyvenimus ir gana buitiškas problemas, kurios kyla, kuomet neplaukiama kartu su masėmis. Knygoje nuskamba gana išraiškinga Gordono poema, kuria mielai pasidalinsiu su kitais, kadangi lietuvių kalba jos nėra lietuviškame internete. Visos teisės priklauso autoriams ir leidykoms, iš anglų kalbos vertė V. Daškevičius.

Grėsmingas vėjas švaistos ašmenim aštriais,

Tarytum laibas smilgas lenkia tuopas nuogas,

Plakatą plėšo, pliekdamas it botagu,

O juodas juostas, besiraitančias virš stogo,

Nuo kaminų nubloškia. Spengia traukiniai,

Tramvajai žviegia ir arklių kanopos kaukši,

Pašiurpę klerkai, skubantys į kontoras,

Vis dairosi į rytus bundančius, į aukštį,

Galvodami kiekvienas: „Artinas žiema!

Meldžiu, neleiski, Dieve, darbo man prarasti!“

Ir šalčiui varstant kūnus ietim ledine,

Jie apie rūpesčius savuosius niūrai mąsto:

Tai nuoma, mokesčiai, draudimas ir anglis,

Tai bilietai ir batai, atlygis tarnaitei,

Tai sąskaitos už mokslą, įmoka kita

Už miegamojo lovas - dar neatsiskaitę.

Mes vasaros nerūpestingos dienomis

Kekšavom - buvome Astartės sugulovais;

Dabar štai gailimės, kai oras ašiaurus,

Ir klaupiamės prieš mūsų tikrąjį valdovą,

Prieš dievą visagalį - dievą pinigų,

Jis valdo mūsų smegenis, rankas ir kraują,

Pastogę duoda pasislėpti nuo audros,

Tačiau paskui ją sugrąžint pareikalauja,

Jo pavydi ir žvelgianti budriai akis

Mintis, sapnus ir svajones slapčiausias seka,

Jis parenka drabužį, įperša žodžius,

Kaip elgtis mes privalome - jisai pasako.

Mūsų gyvenimus jis perka už žaislus,

Malšina apmaudą, per daug tikėtis draudžia,

Jam duoklę mokam: nesilaikom pažadų

Slopinam džiugesį, nuryjam skriaudą skaudžią.

Fantaziją poeto, griovkasio jėgas,

Kareivio garbę jis grandinėm surakina

Ir deda skydą glotnų, dvelkianti šalčiu,

Tarp vyro mylinčio ir išrinktos merginos.

Tautininkų sąjunga jungiasi su Tvarka ir teisingumu?

Ne. Tautininkų sąjungos ir Tvarkos ir teisingumo partijos susijungimas nebuvo ir nėra net svarstomas. Šios partijos nesijungs į vieną politinę partiją. Yra svarstomas vienas iš variantų, kad galbūt galima būtų eiti platesne koalicija į rinkimus, thats it. Aš iš esmės esu gana skeptiškas tokiam variantui, nes iš tiesų Tvarka ir teisingumas nėra man jokie autoritetai. Balsavimuose TS Taryboje balsavau taip pat atitinkamai. Tačiau tokia žinia sukėlė didžiules audras internetuose. Visokie asmenys, kurie yra tautininkų konkurentai(ar partneriai su nuoskauda?), nekentėjai ar priešai pradėjo pulti tokį sumanymą. Pabandžiau pamodeliuoti kelis tokius atvejus:

(vardai, situacijos visiškai išgalvotos ir neturi nieko bendro su realybe)

1. Aš - Linas. Esu internetinis nacionalistas. Kartais nueinu į diktatūros koncertą. Taip puikiai realizuoju savo pažiūras.  Tokiam jeigu eitumėm vieni būtų blogai, nes nieko nelaimėjom (galimai), jeigu eitumėm kartu - OMG eina su kažkuo! Nelabai smagu būtų jam, jeigu tautininkai pradėtų daryti įtaką. Taip įrodytų, kad nacionalizmas turi būti realizuojamas politiškai, o ne internete rašant komentarus.

2. Aš - Audrius. Esu konservatorius. Laikau save patriotu ir esu už daugiau integracijos į Europą. Tiek tautininkai, tiek TT yra nenaudingi mano mirštančiai partijai. be Tautininkų TT gali nesurinkti savo 5% ir balsai ilgainiui gali išgelbėti mirštančią partiją. Dar blogiau būtų, jeigu sutvirtėtų tautininkai. Tada ne tik TS-LKD pabyrėtų, bet ir nemaža dalis elektorato suprastų, kad TS-LKD nėra jokie tradicinių vertybių šalininkai. Junkevičienės brolis galimai suka neblogą verslą Rusijoje, o remta prezidentė jau paskelbus nepriklausomybę dar galimai sėdėjo su Burokevičiumi, o mūsų pačių partija sudarinėja koalicijas su koloradkėm pasipuošusiu Tomaševsiu. Bet mes privalome neleisti jiems laimėti rinkimų/sustiprėti. Apkaltinkim juos tuo, kuo dalis konservatnikų visad patiki - apkaltinkim juos prorusiškumu.

3. Aš - Valdas. Esu kairysis nacionalistas. Savo laiku priklausiau Tautininkams, o taip pat ėjau į rinkimus kartu su asmeniu, kuris vėliau perėjo į Liberalus. Išėjau iš Tautininkų sąjungos, nes susidūriau su politine kova. Išėjęs radau pritarimą dalies patriotų tarpe, kurie minkščiau žiūri į Rusiją, o kartu yra labai naudingi. Turi visokius ten portalus. Maniau, kad išeidamas sužlugdysiu tautininkus, tačiau nepavyko. O dabar dar jie kelia pretenzijas gauti vietų parlamente. Tokiu atveju mano išėjimas taptų beprasmis. Nors pats susidėjau su žmonėmis, kurie džiaugiasi Krymo statuso pasikeitimu, tačiau apkaltinsiu tautininkus idealų išdavyste. Eisiu parašysiu komentarų po konservatorių siena apie tai, kaip džiaugiuosi, kad išėjau iš partijus. Mane palaikins visokiausi liberalai, kuriems visada stengiausi oponuoti (ne_idealų_išdavystė).

Mėgstu sakyti, kad jeigu oponentai mus giria, reiškia darome klaidą. Šiuo atveju tie, kurie nebekreipdavo dėmesio į tautininkus, pradėjo puolimą. Gal verta apsvarstyti ir savo balsavimą?

Tomas Skorupskis: Būkime pirmieji naujosios Europos vėliavnešiai

Patriotai, sveikinu visus su Vasario 16-aja, Tautinės Lietuvos valstybės gimtadieniu!

Aš nekalbėsiu apie mūsų valdžią. Jūs ir taip žinote, jog tai - greičiau verslininkai, negu mūsų tautos atstovai, o jų politika dažniau yra šeimininkų komandų atkartojimas, negu mūsų interesų atstovavimas ir gerovės tautai siekis.  

Neketinu daug kalbėti ir apie šiandienos Europos "lyderius". Apie juos dar rašys istorijos knygos, kaip apie tuos, kurie vos nepražudė vakarietiškosios civilizacijos, besivadovaujant pelno ir kultūrinio marksizmo idėjų mišiniu.

Vaivos Girsienės nuotr.

Aš kalbėsiu apie didelius dalykus, apie idėjas. Šiandien prieš mūsų akis - mirštanti liberalizmo ideologija. Liberalizmas, dominavęs paskutinius dešimtmečius , susidūrė su neįveikiamu jam priešu - realybe. Šį susidūrimą paskatino atėjūnai, plūstantys iš trečiųjų Europos šalių Merkel kvietimu. Daugeliui vakar dienos liberalų teko nusiimti rožinius akinius, kuomet jie susidūrė gatvėje su jaunu, kovingai nusiteikusiu musulmonu. Įvairūs integracijos projektai sėkmingai sugebėjo padaryti tik vieną dalyką - praturtinti projektų vadovų kišenes, tuo tarpu imigrantams jie suteikė atvirkštinį efektą - radikalizavo imigrantų grupes. Jos dabar juokiasi iš jūsų ideologijos, minkštieji ir pūkuoti  Vakarų Europiečiai,  o nemaža dalis jūsų vietoje kovos, geriau užsisuks nuo problemos, nueis į kokį klubą, kad nuo patirtų nemalonumų pabėgtų į alkoholio, lengvųjų narkotikų, blizgančių dekoracijų aplinką.

Taip, šiandiena mums iš tiesų meta ne vieną iššūkį. Tačiau kartu tai - naujosios galimybės lietuvių nacionalizmui. Imigracijos klausimas yra toks akivaizdus, kad nepaisant daugelio abejingų, sugebėjo išjudinti žmones. Tik pagalvokite kodėl stumiamas multikultūrinės valstybės modelis? Kodėl naikinamos ribos tarp šalių? Kodėl yra žalojama gamta? Ogi dėl pelno. O ar tikrai verta atiduoti viską - Tėvynę , identitetą, socialinius modelius vien dėl stambiųjų korporacijų pelno iš pigios darbo jėgos, bei kelių žolės prisirūkiusių neobolševikų fantazijų?  Ar tikrai atsisakyti tautų ir gamtos vardan korporacijų pelno, įvardinamo kaip ekonominis augimas - verta?

Šiandien Europos civilizacija renkasi tarp išlikimo ir išnykimo. Nors dažniausiai esame  suvienytosios Europos skeptikai, mes , nacionalistai, esame ta jėga, kuriai iš tiesų rūpi Europos civilizacijos išlikimas. Mes matome, kaip kelių Europos išdavikų vardu žudoma ištisa civilizacija.  Mes matome realybę, didžiules problemas Europos Sąjungoje. Europos Sąjunga atėmė iš mūsų laisvę, tačiau nesugebėjo mums mainais duoti net bendro ir tvirto Europos balso. Mes matome, kad dabartinė Europos sąjunga neturi nieko bendro su Europa.  Europos sąjunga nebegesugeba atlaikyti šiandienos iššūkių. Europai reikalingas troškimas gyventi ir mes galime atnešti jai tokį troškimą.

Tapkime pirmieji naujojoje Europoje - Rimtai pažvelkime į mūsų kovą, patriotai. Atsisakykime į tai žiūrėti kaip į hobį, kaip į pramogą, prisiimkime atsakomybę už mūsų ateitį. Susigrąžinkime politinį nacionalizmą.  Mes esame pirmieji naujosios Europos vėliavnešiai. Ir kartu, būdami pirmieji, esame dažnai nesuprasti, kaip kad būna nesuprasti visi, kurie neša pažangias laikmečiui idėjas. Mes kalbame apie tikrą Europą, kuri bus atkovota iš ją pardavusios politinės klasės. Tegul mūsų Europa pasauliui tampa tokia, kaip Europai yra Šveicarija - nepriklausomų valstybių bendruomenė, kuri nesivelia į svetimus konfliktus, tačiau gina kiekvieną mūsų Europos šalį kaip savą - ar tai būtų Lietuva, Ispanija ar Ukraina.  Tautų Europa - toks turėtų būti musų galutinis tikslas. Per Baltijos šalis ir Ukrainą, į visos Europos Rekonkistą.

Bendražygiai, jau netrukus prasidės mūsų eitynės. Esu tikras, kad mūsų šūkiuose šiandien skambės ir šių didvyrių balsai. Mūsų didžiavyriai, paguldę galvas už Lietuvą, mūsų vėliavose žygiuos su mumis šiandienos žygyje.  Už mūsų tautą, Už mūsų civilizaciją, už mūsų kultūrą, už lietuvišką Lietuvą - vienintelius mūsų tautos namus.

Dabar Kauno gatvės ramios ir tylios, jos pavargo nuo netikrumo, veidmainiškumo sklindančio iš visokiausių politikierių kalbų. Kaunas ilgisi ryžto, skardžių jaunų žmonių balsų, pastiprintų mūsų didvyrių dvasios. Bendražygiai,  Iškelkime galvas , išdidžiai žygiuokime pro mūsų miestą, tvirtai suspauskime lietuvių vėliavas, kurios papuoš mūsų darną gretą.

Visas pasaulis turi daugybę turtų. Tačiau Didžiausias Mūsų turtas  - mūsų žmonės. Ta kirpėja, kuri renka parašus dėl svarbių tautai iniciatyvų referendumuose, tas istorijos mokytojas, kurio dėka eilės jaunų žmonių užsidega meile Lietuvai ir lietuviškumui, tas jaunas aktyvistas, tapęs eisenos savanoriu. Ir dėl mūsų tautiečių, Vardan mūsų žmonių - mes kovosime , Mes niekados nepasiduosime, niekados nepavargsime. Nes  jeigu verta dėl ko nors šiame pasaulyje kovoti, tai tik dėl mūsų žmonių, tik dėl mūsų tautos ir mūsų vaikų ateities.
Lietuva - lietuviams!

(C) Deimante Piraitytė (Miško archyvas)

Uspaskicho baudelė ir Lietuvos politinė arena

Uspaskicho išteisinimo tema. Buvęs darbo partijos lyderis, kurio vadovaujama partija vedė milijoninę nešvarią buhalteriją, atsipirko kelių tūkstančių baudele. Internetuose žmonės pradėjo piktintis. Tuo tarpu aš visiškai nenustebau tokiu sprendimu. Jau turbūt niekas nebstebina. Bet šis įvykis parodė kelis dalykus:

Greičiausiai buvo politinis susitarimas, jog Uspaskichas pasitrauks iš politikos ir už tai nesės.
<Iš to išeina, kad..>
Teisė, teisėsauga ir teisingumas Lietuvoje - stipriai politizuotas, Ty vienos politinės jėgos rankose.
<Ir>
Ta jėga dabar išnaudoja šią situaciją politiniams savo taškams susikrauti, nors manau, jog Uspaskichas nesėdo su jų pritarimu/žinia.




Šiaip gaila, bet greičiau dėl visų tendencijų, nei kad dėl vieno šito atvejo. Čia - nieko naujo. Kovojama su smulkia korupcija (kas irgi gerai), tuo tarpu stambieji yra saugomi. Nebent būtų itin neparankūs.

Pati visuomenė, atrodo, taip pripratinta pritarti, nebesugeba kritiškiau įvertinti esančių įvykių. Pritark, nes jeigu ne, tai tave išjuoksime per feisbukus, numes kokio kompropato arba apkaltins, kad tavo veikla naudinga Rusijai.

Gaila, kad taip vyksta, bet kažkaip turbūt pradedu sutikti, kad visų pirma kiekvienas iš mūsų esame kaltas, kad politiką, kaip vienintelį būdą kažką pakeisti, priimame kaip žaidimą ar darome tai mėgėjų lygmeniu(atrodo, kad žmonės savo gimtadienius labiau organizuoja, nei kokį politinį veiksmą), arba nesiimame patys savo atsakomybės, o sakome, kad va - jūsų lyderiai blogi. Aišku kad jie tikrai neblizga. Dėl to ir reikia visų mūsų, kad tuos lyderius sustiprinti arba jeigu reikia - pakeisti.

Mintys kyla įvairios

Konservatoriai ir socialdemokratai. Atrodytų, amžini varžovai politikoje. Dvi grandiozinės politinės jėgos, dešinieji ir kairieji, savotiška alfa ir omega Lietuvos politikoje. Vieni pozicijoje, kiti opozicijoje. Vieni komunistai, kiti vagys. Kiekvienas yra verčiamas pasirinkti pusę. O ar tu, Lietuvos pilieti, turi nuomonę apie laisvės premiją V.Landsbergiui/Visagino Atominę elektrinę/Druskininkų aferą/Mažeikių naftą/Landsbergienės darželius?
Šiaip viskas gerai turbūt, bet mintys kyla įvairios.

1.

Kas galėtų paneigti, jog abi šios tradicinės jėgos, yra stipriai susitepusios, ir tiesiog pasidalinusios įtakos zonomis valstybėje? Juk abiejų grupių žmonės dalyvavo laukinėje privatizacijoje, tikriausiai visi žino tam tikrus korupcinius oponentų žygius. Ir laikosi gražaus susitarimo - netrukdyti vieni kitiems dirbti. O jeigu kažką paviešina vieni, kaip tarkime Druskininkų aferą, tai kiti atsilygina tuo pačiu , pvz. Landsbergienės turtai. Vėliau arba randa nuteistuosius, arba sukuriamos specialiosios komisijos ir visi pamiršta tyrimus.

Tačiau įsivaizduokite, jog į smėlio dėžę bando patekti nauji žaidėjai. Jie - nei kiek nėra geresni savo esme. Gal tik naglesni, tačiau neturi tokių stiprių galios svertų, todėl retkarčiais turi iš tikro kažką ir naudingo padaryti, siekiant išsaugoti savo įtaką. Bet jie irgi nori savo korupcinio pyrago dalies. Ką daro politinė klika? Susijungia prieš juos. Kas galėtų paneigti, kad būtent taip buvo su Darbo partija ir Tvarka ir teisingumu. Dabar tos partijos laikomos susitepusiomis, o va tradicinės - šventos.

O žmonės ir tiki, nes mieliau vietoje knygos renkasi televizorių, o žiniasklaidą skaito tik didžiausią. Jeigu iš viso skaito ir domisi kažkuo daugiau, negu kokiai degtinei maximoje taikomos nuolaidos.

2. Kas galėtų paneigti, jog abi šios partijos yra tampomos už virvučių kokių trečiųjų asmenų? Panašiai juk yra Amerikoje, kur Respublikonai ir Demokratai yra finansuojami tų pačių korporacijų. Man kartais mūsų politika kelia įtarimų. Užsienio politikoje mes, kaip Europiečiai, retai kada atstovaujame Europos interesus. Greičiau - JAV. Nieko nesakau, eilėje atvejų tai nėra labai jau blogas dalykas. Bet minčių apie savarankiškumą kyla įvairių.

Kartais atrodo, kad politinė Lietuvos smėlio dėžė palikta savieigai, tačiau kuomet yra rimtesnis reikalas - tuoj abi partijos būna patraukiamos už virvučių ir balsuoja sutartinai. Taip jie balsavo dėl Euro, dėl Žemės referendumo. O štai šiandien, kol Lietuvos visuomenė svarstė, ar suteikti laisvės premiją vienam politikui ir dabinosi tautinėmis juostelėmis, mūsų dešinieji ir kairieji vėl eilinį kartą sujungė jėgas ir kartu bendru balsavimu atvėrė sienas imigrantams, taip išduodami mūsų valstybės ir visuomenės interesus. Kuomet reikia gintis nuo nacionalinių interesų - LSDP ir TS-LKD visada dirba išvien.

Galbūt teisingai sako John Morgan, kad nėra dešinės ir kairės. Yra tik liberalai ir nelibeberalai.

3.
Vakarų Europos jaunimas dabar keikia tuos, kurie atvėrė vartus imigracijai. Nemažai tenka bendrauti ir stebėti augančias tautiškumo gretas. Aišku pilna ten procesų, kurie man nepatinka, bet nepastebėti augimo tarp progresyviausio europiečių sluoksnio tiesiog negalima. Nacionalizmas tampa bene pažangiausia  platforma, jungianti jaunimą. Turbūt to ir buvo galima laukti, kuomet kairuoliškas liberalizmas patiria vieną pralaimėjimą po kito.

Europa jau gyvena tautinėmis nuotakomis, nacionalizmas seniai užkariavo internetus. Mūsų kaimynėse vyksta daugiatūkstantinės demonstracijos. Anksčiau, arba greičiausiai - vėliau, šios idėjos bus aiškiai išreikštos ir mano Tėvynėje. Juk politinė klika negali visą laiką mulkinti žmonių. Žinau, kad mes patys darome eilę klaidų ir turėtumėm labiau mokėti jas priimti. Nesu tikras dėl formos, kuria Lietuvoje triumfuos pažangiosios tautinės idėjos. Tačiau kad jos triumfuos - abejonių lieka vis mažiau.

Šiemet Lenkijoje - 70 tūkst. žmonių pasisakė už nacionalinę valstybę. Pernai dalyvavau demonstracijoje Latvijoje, kurioje dalyvavo 14 tūkst. latvių. Buvo ramus vakaras. Šiais metais buvo itin vėluoja ir tiesiog pliaupė lietus. Raivis Dzintars buvo permirkęs nuo lietaus. Bet žmonių buvo dar tūkstančiu daugiau, negu praėjusiais metais. Atėjo mūsų laikas.

Kuomet kapitalizmas patiria vieną po kitos ekonomines krizes, kuomet liberalizmą susprogdino masinė imigracija ir teroro aktai, nacionalizmas sako: Čia yra mūsų Europa, mes ginsimės! Aš visada pavydėjau savo tėvų kartai, kad jie galėjo pamatyti tautinį atgimimą 1988-1990 metais. Tačiau po truputi pamatau tai, kad mūsų laukia stulbinantis reginys. Tautų Europa, lyg šiol buvusi nustumta šalin ir prispausta, kyla ir laužo visas atgyvenusių liberalių ideologijų užtvaras. Aukščiausi idealai prisikelia.

Europa Calling

Mano Europa niekuomet nebuvo tokia, kokią mums bando nupiešti kuoktelėję savižudžiai. Mano Europa – tai Tradicijos Europa su visa jos didinga istorija, su visu nemirtingu menu, kultūra, per ilgus amžius susiformavusiais ir nusistovėjusiais papročiais, didžiajai vakarų europidų atšakai būdingu gyventojų išvaizdos tipu. - V. Michalovskis



[Vertimas iš vokiečių kalbos]

Your heart is in Rome,
To another Paris,
London, Berlin
Den Haag and Madrid
Old Europe
Has many hearts,
Has many crowns,
That never dim.

Say Moscow and feel:
You are alone
Bid New York
And you are
in a foreign land.

Shangai, Benares
are adventures,
Sydney and Rio;
A greeting from afar.

Wherever your dream
takes you,
Always you will return,
Home to Athens
To Vienna or Oslo.

Just say: Europe
And listen to your Heart.

-George Forestier (from "My Song for Europe")

Don't you see the tide is turning
Towers tubling to the ground
Can't you see the world is burning
The spirit's waiting to be found

Don't you know a fire's burning
Since the ancient times of Rome
Don't you hear Europa calling
For him who leads the children home

Can't you hear the thunder roaring
It's time to wake up from that sleep
Can't you hear Europa crying
Her painful longing to be freed?

Don't you know a fire's burning
Since the ancient times of Rome
Don't you hear Europa calling
For him who leads the children home

Prie ministerijų durų sustoti kulkosvaidžiais prieš ministrus...

"<..>Mūsų Apygardos Vadas karininkas p. Briedis yra ne kartą pareiškęs, kad, kai atgausime laisvę, bus mūsų ir valdžia. Jeigu mes mokame už laisvę kovoti ir kraują lieti, tai mes mokėsime ir be visokių "ponų" valdytis. Sako, kad gal ne kartą teks prie ministerijų durų sustoti kulkosvaidžiais prieš ministrus. Mūsų vadas yra griežtas ir tvirto nusistatymo žmogus, bet geras mum kaip tėvas, kaip brolis, kaip draugas, ir jo pasakytas žodis yra šventas. Jis ne kartą sakė, kad gal aš po karo kalėjime sėdėsiu, tai vyrai atneškit man nors duonos. Bet ne, vade, mes tau duonos į kalėjimą nenešime. Mes su granatom ir kulkosvaidžiais ateisim prie ministerijų ir kalėjimo. O jei būsime kalėjime, tai visi. Na, jeigu mes dabar mokame tvarkytis, tai ką reikš mum tie "ponai", kurie veikė, veikia ir veiks su liežuviais, jeigu mūsų rankose ginklai. Jeigu mūsų Vadai (Visų Apygardų vadai), mes, ūkininkai, darbininkai, moksleiviai ir inteligentai eisime išvien. Jei už mus eina dabar visa tauta, tai kas bus tada... Visi petys į petį, krūtinę prie krūtinės einame dabar, tai ir atgavus laisvę eisime visi kartu. Vergijoj, priespaudoj ir kraujuje mes susicementavome į vieną vienetą, į nenugalimą vienetą, ir mes nebeiširsime. Mus jungia žuvusių kraujas, gyvųjų kančios. Ir ateityje mes vieni kitiems paduosime rankas. <..>."

Cit. iš A.Bilinkevičiaus-Balčio dienoraščio, rašyto Vadoklių apylinkėse (1947 06 16 įrašas). 

Rusijos politinė policija padarė kratą Ukraniečių literatūros bibliotekoje Maskvoje

Rusijos politinė policija atliko suėmė 58-ių metų amžiaus N.Shariną, Ukrainietiškos literatūros bibliotekos Maskvoje direktorę. Direktorė buvo sulaikyta po to, kai politinė policija atliko kratą jos vadovaujamoje bibliotekoje. Ten jie rado S.Banderos ir kitų Ukrainos didvyrių literatūros. Nors ši literatūra nėra uždrausta Rusijoje, tačiau bibliotekos direktorė buvo apkaltinta neapykantos kurstymu, o knygos įvardintos kaip "nacionalistinė propaganda". Ukrainos literatūros biblioteka yra oficialiai veikianti įstaiga, gaunanti finansavimą iš Maskvos miesto biudžeto.  Natalija Sharina yra sulaikyta 48 valandoms, vėliau teismas svarstys ar ją areštuoti ilgesniam laikui - teigia oficialūs Rusijos šaltiniai.

Po šio Rusijos politinės policijos didvyriško poelgio suimant 58 metų bibliotekos direktorę vardan didžiosios Rusijos, Stalino ir Putino šlovės, paaiškėjo, kas iniciavo tokį reidą. Jo iniciatorius - Maskvos tarybos narys Denisas Zakharovas. Jis savo paskyroje socialiniuose tinkluose šį reidą pakomentavo taip: "Tai mano indėlis kovojant su pro-Ukrainietiškais fašistiniais šunsnukiais."
Štai šioje nuotraukoje (žr. žemiau) šis didvyris pozuoja šalia Stalino porteto, ant kaklo pasikabinęs Magen David. Kaip netikėta.

Pagal: Reconquista