Gordom Comstock poema iš G.Orwell „Lapok, aspidistra“

Gordom Comstock - pagrindinis G.Orwello knygos „Lapok, aspidistra“ herojus, paskelbęs karą visai godumu ir baime paremtai civilizacijai, kur žmonės tėra lėlės, kurias už virvučių tampo pinigai. Gordonas atsisako melstis pinigų dievui ar klausyti pinigų žinių nurodymų - metęs viską jis pasineria į poeziją, į kasdienius išgyvenimus ir gana buitiškas problemas, kurios kyla, kuomet neplaukiama kartu su masėmis. Knygoje nuskamba gana išraiškinga Gordono poema, kuria mielai pasidalinsiu su kitais, kadangi lietuvių kalba jos nėra lietuviškame internete. Visos teisės priklauso autoriams ir leidykoms, iš anglų kalbos vertė V. Daškevičius.

Grėsmingas vėjas švaistos ašmenim aštriais,

Tarytum laibas smilgas lenkia tuopas nuogas,

Plakatą plėšo, pliekdamas it botagu,

O juodas juostas, besiraitančias virš stogo,

Nuo kaminų nubloškia. Spengia traukiniai,

Tramvajai žviegia ir arklių kanopos kaukši,

Pašiurpę klerkai, skubantys į kontoras,

Vis dairosi į rytus bundančius, į aukštį,

Galvodami kiekvienas: „Artinas žiema!

Meldžiu, neleiski, Dieve, darbo man prarasti!“

Ir šalčiui varstant kūnus ietim ledine,

Jie apie rūpesčius savuosius niūrai mąsto:

Tai nuoma, mokesčiai, draudimas ir anglis,

Tai bilietai ir batai, atlygis tarnaitei,

Tai sąskaitos už mokslą, įmoka kita

Už miegamojo lovas - dar neatsiskaitę.

Mes vasaros nerūpestingos dienomis

Kekšavom - buvome Astartės sugulovais;

Dabar štai gailimės, kai oras ašiaurus,

Ir klaupiamės prieš mūsų tikrąjį valdovą,

Prieš dievą visagalį - dievą pinigų,

Jis valdo mūsų smegenis, rankas ir kraują,

Pastogę duoda pasislėpti nuo audros,

Tačiau paskui ją sugrąžint pareikalauja,

Jo pavydi ir žvelgianti budriai akis

Mintis, sapnus ir svajones slapčiausias seka,

Jis parenka drabužį, įperša žodžius,

Kaip elgtis mes privalome - jisai pasako.

Mūsų gyvenimus jis perka už žaislus,

Malšina apmaudą, per daug tikėtis draudžia,

Jam duoklę mokam: nesilaikom pažadų

Slopinam džiugesį, nuryjam skriaudą skaudžią.

Fantaziją poeto, griovkasio jėgas,

Kareivio garbę jis grandinėm surakina

Ir deda skydą glotnų, dvelkianti šalčiu,

Tarp vyro mylinčio ir išrinktos merginos.