Kaune penktadienio vakare patriotui nėra vietos

Šiandien undergrounde teko netyčia susidurti su vietiniais antifa. Buvo jų koncertas. Dalyvavo jų, kaip aš suprantu, visa grietinėlė. Žmonės, kurie nešiojo prie drabužių prisiūtas trispalves mažų mažiausiai pasijuto nelaukiami tame bare. Dalyvavo ir asmenys, kurie pasikėsino nužudyti T.Kavolį.Kol 3min nuėjome parūkyti jie užėmė mūsų stalą, prie kurio sėdėjome, o savo alaus neberadome. Žinoma, tai nebus paskutinis tokio tipo koncertas tame bare, o įžeistų už muziką ir publikos elgesį niekas neatsiprašys, kaip po vieno kitokio koncerto. Tendencijos nekokios, gaila tik labai fainų žmonių, kurie dirba ten ir dėl kurių mes ateiname. Atėjus po kiek laiko pamatėme suplėšytą jaunimo ugnį ant žemės (mano kuprinė buvo prasgta kai grįžau iš parūkymo).

Patraukėme laimės ieškoti kitur. Išeidamas paklausiau vieno buvusio organizacijos nario (B.) ar liksi ir kaip koncertas? Jis atsakė, jog nekas, tačiau liks. Tada išgirdau nepasitenkinimo šūkius iš publikos, jog jis "fašistas", ir ko jam tai nepatinka. Pasiūliau išeiti kartu su mumis, tačiau jis nusprendė likti bent jau lauke. Pakeliui sutikome kitą Kauno patriotą, tačiau jį pavyko įkalbinti neiti į tą koncertą, kur jam galėjo pasibaigti blogai, tikiuosi ne taip, kaip Tautvilui.

Reikia suprasti, jog Kaune visgi nėra tinkamos vietos penktadienio vakare patriotui.
Galima prisiminti kitą mano blogo įrašą, dainą:

Kiek kartų tu jau tai išgyvenai,kaip greitai visa tai įvyksta.
Kažkoks nepažįstamasis su strypu staiga išdygsta prieš tave.
Jis praneša:tos gatvės,kuriuose tu gyveni,tau daugiau nepriklauso.
Nespėjus tau pasitraukti jie pradeda lysti iš visų kampų.

Kiek kartu tu jau spėjai tai išgyventi:
Tu sugalvoji atsipalaiduoti vakare ir stovi prie įėjimo į klubą,
Nedrįsdamas užeiti vidun.
Tau leidžiama suprasti, kad tu šiame klube esi nepageidaujamas,
Nes tu esi ne toks vokietis kaip čia esantieji,ir paprašo tavęs palikti šią vietą.

Ironiška, tačiau tu vadini mane naciu,apgailėtinu fašistu,rasistų pasekėju...
http://tautininkas.blogspot.com/2011/09/sleipnir-ausgerechnet-du-lietuviskas.html

LTJS dešimtmetį minint

LTJS švenčia pirmajį savo dešimtmetį. Tai – puiki proga apmąstymams ir sveikinimams. Būtent šia proga ir ketinu pateikti savo sveikinimą-raginimą, kad sulauktumėm dar ne vienos tokios šventės.

LTJS susikūrimas buvo labai gražus simbolinis žingsnis Lietuvoje – kol įvairūs tautiniai judėjimai pykosi – jaunimas pajautė, jog vien tarpusavio pykčiais nebus galima kažko pasiekti. Tautiškas jaunimas susijungė tam, jog savo aktyvia veikla rodytų pavyzdį kitiems. Tai buvo jaunimo žinia: negalima ginčytis dėl smulkmenų, kurios mus skiria, reikia žiūrėti kas mus jungia. Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje, siekiant bendro tikslo – lietuvių tautos gerovės. O ir Lietuvai laukiantys išbandymai buvo tikrai rimti, reikėjo veikti.

Aš LTJS‘e jau ketvirti metai. Atėjau prieš pat LTJS pakilimą iš pelenų, kuomet turėjome vos dvi dešimtis ne itin aktyvių narių, vieną teritorinį skyrių – Vilnių. Gražu žiūrėti kiek nuveikėme nuo to laiko gero mūsų šaliai ir tautai, o taip pat – lietuvių tautiniam judėjimui.

LTJS tapo žmonių, kurie patriotizmą suprantą ne kaip rašymą komentarų ar palaikymą Lietuvos per krepšinio rungtynes, o kaip patriotinį veiksmą. Cituojant vieną mūsų narį: šiais laikais tiesiog būti patriotu nebeužtenka.

LTJS pastaraisiais metais tampa ir viso lietuvių tautinio jaunimo judėjimo vėliavnešiu. LTJS gretose gimsta progresyvios idėjos, kurios pritaikomos visam judėjimui. Gal ir nesame vieninteliai naujo tautininkystės vėjo nešėjai, tačiau mūsų indėlis – tikrai svarbus.

Tačiau minėjau, jog vien sveikinimu ir geru žodžiu neapsiribosiu. Neretai pasigirsta tokių, mano manymu klaidingų minčių, jog vienas ar kitas asmuo yra jau per senas LTJS‘ui, jog jam reikėtų pasitraukti iš mūsų gretų. Nė velnio. Jūs esate reikalingi dabar ir būsite reikalingi ateityje ne mažiau. Per seno LTJS‘ui nebūna. Lygiai kaip ir seno skauto. Nebent jaučiatės visai nusenę ne tiek metais, kiek širdimi. Tikiu, jog taip nėra.

Sakote neturite laiko? Atsirado atsakingas darbas, šeima ir vaikai? O ar mažiau buvote užimti savo veiklos studijų metais, nemiegodami kelias naktis, nes reikia ne tik kad straipsnį į LTJS puslapį parašyti, tačiau dar ir egzaminui pasiruošti? Nemanau. Tuo labiau, jog tiek darbas, o ypač šeima yra suderinama, atsivedant savo vaikus į LTJS.

Suprantu, jog vyresnio amžiaus žmonės gali nesudalyvauti visose akcijose, ypač jaunatviškose, skirtose būtent jiems. Tačiau jūsų užduotis – itin kilni. Jūs turite būti sąjungos sargyboje, darant kilnų tikslą – ugdant naują tautininkų kartą dorais lietuviais, gerbiančiais savo praeitį ir tradicijas, kurie sukurs dideles ir gražias lietuviškas šeimas. Lygiai taip pat turite juos ir pamokyti, kad sąjungos kursas nenukryptų nei į rytus, nei į vakarus. Remti ir visaip padėti LTJS‘ui, taip sukuriant mūsų tautos ir valstybės ateitį.

Tikiu, jog mūsų ateitis yra šviesi. Dar už dešimties metų galime būti tokie, kokie buvo mūsų primtakai – tarpukario jaunalietuviai. Tada ir jūs, vyresnieji broliai, galbūt turėsite papildomą finansinį šaltinį savo šeimoms, už šį kilnų darbą – jaunimo auklėjimą tautiška dvasia. Išdidžiai nešiokime tą liepsną, kurią įgijome davę sąjungos priesaiką. Jeigu ne mūsų ženkliuke, tai širdyje.

Nuoširdūs sveikinimai visiems esamiems ir buvusiems LTJS nariams organizacijos dešimtmečio proga!

Tomas Skorupskis,
Vicepirmininkas ideologijai

Tai buvo mano LAČPLĖSIS!

Intro

Turbūt viską reikėtų pradėti nuo priešistorės. Viskas prasidėjo gūdžiais 2009-aisiais. Tada su Karuže buvome pakviesti koncertuoti Rygos folk klube „Ala“, kartu su Vilkači ir Vilki grupėmis. Sudalyvavome ir legionierių dienos minėjime. Iki tol mano pažintis su Latvija nebuvo itin didelė, vertinau mūsų braliukus, tačiau gal vos daugiau, negu statistinis lietuvis. Ryga ir latvių tauta mane pakerėjo, pajutau, jog mes ne šiaip „braliukai“, o tikrų tikriausi kraujo broliai, pamačiau mūsų tautų panašumus. „Latviją lietuvis įsimyli vos tik kartą ten atvažiavęs“. Taip nutiko ir man. Panaši kalba, panašus mąstymas(tiesa, latviai man vis dar yra tokie „nurauti“, bet tas irgi žavi), lygiai toks pats skanus alus, folkloras, didžiulis tautinis judėjimas, lyg Sąjūdžio dvasia niekada nebūtų užgesusi Latvijoje.

Na ir nuo tada vis norėjau ten sugrįžti. Ne, tai nėra taip gerai, kaip Lietuvoje, tačiau vis tiek ši šalis – puiki vieta svečiuotis. Na ir šį rugsėjį VDU baltų klubo susirinkime iškėliau idėją: surinkime masę žmonių dar vienam žygiui per Rygą. Pradžioje tikėjomės itin daug žmonių, galvojau apie du ekipažus iš LTJS, vieną iš tos pačios Karužės, vieną iš baltų klubo. Daug kas sutiko važiuoti ir beveik pažadėjo. Paskutinę akimirką atsiradę darbai ar tingulys neleido pasiekti tokio skaičiaus.

Galiausiai į Rygą išsiruošėme šešiese: 3 VDU baltų klubo ar jiems prijaučiantys asmenys ir trys LTJS ar jiems prijaučiantys asmenys. Sukūrėme bendrą skype konferenciją, kurioje derinome detales. Turėjome važiuoti vienu ekipažu (4 žmonės) ir dar du žmonės – tranzu. Gavosi taip, jog mūsų automobilis kelionės išvakarėse sugedo. Dilema: važiuoti tranzu ar nevažiuoti. Nusprendėme bandyti keliauti. 3-4h iki darbo.

Kelionė į priekį

Ekipažus suskirstėme taip: 2 LTJS nariai, 2 baltų klubo nariai, 2 vienas kito nematę ir nepažįstami žmonės. Pastarieji ištranzavo anksti ryte(8-9). Aš turėjau dirbti iki 12h, todėl LTJS ir Lietuvos vėliavas perdaviau merginos ir vaikino komandai, tikėdamasis, jog jie bus ten gerokai greičiau už mus, o mums nepavykus pasiekti numatytos vietos laiku – iškels šias vėliavas ir sudalyvaus eitynėse. Mano tranzavimo bendražygis E. atvyko anksčiau, o aš nuo pat darbo pradžios dirbau dvigubai našiau, negu įprastai. Su jo pagalba man pavyko pabaigti darbą 11h.

Tranzavimas nuo 9 forto. Ne į Klaipėdą. Į Rygą, via baltika keliu. Jeigu tranzuojate, tai turbūt žinote, koks mirties taškas yra ši vieta. Stoja tik tie, kurie važiuoja link klaipėdos. Pirmasis susitranzavimas būna ~veltui. Užtrukome dvi valandas, jog nuvažiuotumėme ~20km iki via baltika kelio. Tačiau džiaugiuosi, jog sustojo gana geros nuotaikos fūristas, o taip pat buvome gana stipriai sušąlę. Nuo via baltika vėl susitranzavome fūristą. Ir vėl – labia gerą žmogų. LABAI! Jis važiavo iki Rygos žiedo (iki centro ~20km)!!! Įsėdus pradėjome kalbėtis, radome kalbą. Man paskambino latvis, kuris sakė, jog jeigu strigsime Latvijoje –jis mus pasiims su savo mašina. Susiskambinau su kitomis grupėmis, paklausiau kaip sekasi. Geriausiai – nepažįstamųjų grupei. Jie tada buvo Pasvalyje ir nusigaus 40km iki Rygos. Tuo tarpu baltų grupė strigo Panevėžyje. Priartėjus prie panevėžio paklausiau vairuotojo, ar negalėtų stabtelti ir paimti iš jų vėliavą, nes tapo akivaizdu, jog Rygą pasieksime pirmi. Vairuotojas sako: aš galiu ir juos paimti. Taip ir buvo. Fūroje, kurioje galima vežti vieną keleivį, važiavome keturiese. Buvo itin smagu. Juokavome, vaišinomės kas kokį maistą turėjo, slėpėmės po savo rūbais nuo policijos ir t.t

Visgi laikas ėjo mūsų nenaudai. O mūsų latvis, LTJS ambasadorius Rygoje buvo labai nekantrus. Susitarėmė, jog bus greičiau, jeigu jis mus pasiims Bauskėje. Kai važiavome link Pasvalio , o nuo Pasvalio iki sienos jis dar paskambino gal 4 kartus iš nekantrumo. Rezultate jis mus pasiėmė nuo sienos. Baltų komanda važiavo iki ~Rygos su fūristu toliau, nes buvo tik dvi laisvos vietos.

Slaunas miestas Rygužė

Ryga. Susiginčijome su latviu R. , kada prasidės eitynės nuo brolių kapų. Aš sakiau, jog puse 6, jis – kad 5. Įlipome į tramvajų. Pirmasis pastebėjimas: Rygoje kainos susisiekimo yra nesveikos. Už autobusą/tramvajų – 3.5 litai!!! (70s). Pakeliui mums pamojavo nepažįstamų žmonių komanda. Jie keliavo pėščiomis. Atvykus prie brolių kapų pamatėme ~10 žmonių. Sakiau, jog nuo puse 6! Mums atėjus jau su išskleistom vėliavom tapome dėmesio centru. Visi tik kalbėjo apie tai, kad žiūrėkit – lietuviai! Turėjome laiko apžiūrėti brolių kapus. Jie – tikrai įspūdingi. R. Trumpai papasakojo pagrindinio paminklo simbolius ir reikšmę. Nuleidome vėliavas, pagerbdami kritusius brolius latvius. Grįžome atgal, sulaukėme kitos komandos, keliavusios pėščiomis. Baltų klubo komandos vis dar nėra.

Rikiuotė eitynėms. Žmonių jau daug. R. Sušnekėjo, jog mes būtųmėme priekyje. Pirmosios keturios vėliavos: Latvijos, latvių nacionalistų klubo, LTJS, Lietuvos. Nacionalistų klubo vėliavą nešantis asmuo pasirodo mokėjo lietuviškai. Prakalbėjome visas eitynes. Pradžia itin graži, sunku apsakyti. Žygiuojame tarsi kariškiai, apeiname ratą aplink amžiną ugnį, neatsukdami nugaros jai. Išsirikiuoja žmonės. Uždegamas deglas, nuo jo prisidega kiti deglai ir ugnis siunčiama per visus dalyvius. Sugiedama latviška daina. Eitynės prasideda. Iš esmės eitynės kaip eitynės, nieko itin naujo. Kuo jos skiriasi nuo lietuviškų?
1. Eitynių ilgiu. Ėjome ~6km+. Maždaug dvigubai-trigubai ilgiau, negu kovo 11.
2. Mažai žiniasklaidos, daug policijos.
3. Eitynių dalyviai – visa visuomenė. Proporcingai neformalų(absoliuti mažuma) ir formalų skaičius(absoliuti dauguma).

Žmonių reakcija įvairi. Vietiniai rusai kelis kartus pabando padaryti mini provokacijas, tačiau į šiuos nekreipiama dėmesio. Vieni nusiteikę teigiamai, ypač mums, kiti lieka apatiški. Žmonės klausinėja: kodėl čia lietuvių vėliava? Jie juk nieko nenusipelnė, nekovojo mūsų nepriklausomybės kovose. – Užtat dabar kovoja, kažkas atsakė. Taip pat visiems buvo įdomu kas per vėliava yra LTJS. Kai manęs paklausė kaip sugalvojome atvažiuoti atsakiau, jog norime parodyti solidarumą latvių patriotams. Man paspaudė ranką.

Pirma stotelė – Latvijos paminklas laisvei. Jis - ~6 kartus, o gal ir daugiau didesnis už mūsų Kaune esantį laisvės paminklą. Čia mus pasitinka krūva žmonių, žiurnalistų. Sugiedamas Latvijos himnas. Aš moku žodžius(išmokau per LTJS stovyklą „Mūsų šaknys-baltai), todėl galiu pritarti. Tada judame pagrindine senamiesčio gatve. Užtraukiamos kelios dainos, tarp kurių ir mano viena mokama legionierių daina. Jų dainos skamba nepriekaištingai. Ateiname prie okupacijos muziejaus, ten vyks koncertas. Sveinimo kalba buvo tik viena. Organizacijų vėliavos gali pasitraukti, tuo tarpu valstybinės turi likti rikiuotėje. Taip ir padarome. Pasigaunu saviškius ir sujungiu visus į vieną krūvą. Prisistatė dvi lietuvės, atvažiavusios iš Vilniaus. Mes jau 8! Taip pat susipažinome su Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininku(atrodo taip).

Koncerto paklausyti susirenka 2-5tūkstančiai žmonių. Pirmi Vilkači, po jų kelios man nežinamos grupės, rekonstruktoriai , tada: Vilki. Jie, kaip supratau, yra šio koncerto organizatoriai. Atliekama daug dainų, bunkurs 13 dainuoja visa, nepabijosiu to žodžio, tauta. Renginyje dalyvauja bent jau du seimo nariai iš Visu Latvijai. Po vilki pasirodymo vyrai, pagrinde iš Visu Latvijai ir kitų organizacijų neša medinį deglą į Dauguvos upę. Žmonės seka paskui. Nėra vietos visiškai pamatyti deglą, per daug žmonių. Palaukėme, kol jis bus paleistas į upę. Tada pastebėjome. Šis simbolis – nežinomiems kariams atminti.

Vėliau turėjo groti Sid radikal, po jų – skyforger. Mes nuėjome prie pilies sienos, uždegti žvakučių. Iš toli matosi šviesos sienoje. Tai – nuostabus vaizdas. Pilies sienoje daugybė žvakučių. Kiekviena šeima dega žvakutes savo giminės žuvusiems kariams, dažnai ten toje pačioje vietoje kiekvienus metus. Yra nusistovėjusi graži tradicija, jog užgesus vienai žvakutei kiti ją vėl uždega. Vaizdas – įspūdingas. Kažkur šalia traukiamos folklorinės dainos.

Prisiminus, jog tuoj gros skyforger grįžtame į koncerą. Dar nesu matęs tokio grupės palaikymo. Visa minia tiesiog šėlsta. Šią akimirką galima pakalbėti apie tokių renginių publiką. Didžioji dalis – paprasti žmonės. Įvairaus amžiaus, daugiausia turbūt ~30 metų. Kaip tik tada, kai dauguma mūsų žmonių jau galvoja apie pasitraukimą iš tautinės veiklos, turbūt be reikalo. Iš subkultūrų matoma nemažai metalistų, turbūt dėl skyforger ir sid radikal. Itin daug pankų! Jie dalyvavo ir eitynėse. Yra net hipsterių ar tai tokių pusiau rastamanų, aišku jų – vienetai. Visgi akivaizdu, jog Latvijos tautinis judėjimas yra bendras visuomenės atspindys. Skinų – vos keli. Ir tie patys – su rusijos arba whitepower(o dažniau ir tas ir tas) antsiuvais. Per visą buvimo laiką mačiau tik tris skinus, visi jie – su rusiškais simboliais. Keista, lyginant su Lietuva. Skyforger yra apsirengę kaip Xxa kareiviai, programa parinkta atitinkama. Paskutinę dainą atlieka kartu su Vilki – Į priekį, latvi. Koncertas baigiasi. Ryga netemsta.

Po koncerto ėjome vėl į folk klubą ALA. Jis – sausakimšas. Panašiai, kaip underground pubas patriotinių koncertų metu (  ). Vėliau supratome, jog visi jų klubai yra panašiai prigrūsti. Pustuštis tik raudonųjų fašistų klubas „Leninas“. Nusprendėme nueiti pavalgyti, pasėdėt kažkur kitur ir sugrįžti. Nuėjome į kuldūninę. Ten pigiai ir skaniai pavalgėme. Kuldūninė, būtent tokia, kokia buvo ten – puiki verslo idėja Lietuvoje. Tada ėjome į barą, kuriame sėdėjo žmogus, pas kurį nakvojome. Įsivaizdavau, jog einu į metalistų barą, pasirodo – į hipsterių. Alaus nebuvo, vien alaus skonio juppi. Pasiėmėm kažkokių medžiotojų už 1.20 lato. Ne per daug skaniausias, bet neragautas. Pabaigę alų skubėjome į Ala. Atėjome, buvo vietų, tačiau sulaukėme skambučio, jog žmogus, pas kurį nakvosime, nori jau važiuoti. O mes neišgėrėme nei vieno brengulių alaus. Teko apsispręsti: likti bare per naktį ir tranzuoti be miego ar negerti to alaus ir miegoti. Čia aš pateikiau iš karto kelis kontr-pasiūlymus: pasiimti išsinešimui – Latvijoje išsinešimui (bent tam bare) nepila. Pasiūliau prisipilti į plasmasinius bokalus – jie tokių neturi!!! Na nusprendėm miegoti, tačiau neslėpsiu, buvome gana supykę. Įlipome į naktinį autobusą. Bilieto kaina – 1latas!!! = 5lt! Latvijoje įprasta ateinant į svečius atsivežti mažų dovanų. Mes pasirūpinome varniukų alumi, medumi ir šokoladu. Visgi buto šeimininkas, ant kurio buvom įpykę, gavo tik medaus ir šokolado. Palaukėm kol jis užmigo ir alų išgėrėme patys!  O šalia to puikiai praleidome kelias valandas bejuokaudami, juoktis tikrai buvo ko.

Pamiegojome ~2-4h. Kaip kas. Keltis teko 8 ryto. Per daug nieko nelaukę išvažiavome centran, nuėjome prie laisvės pamiklo, padėjome žvakutes, padarėme bendrą nuotrauką. Tada kaip tik ėjome link senamiesčio, Au. pasakė, jog laikrodis – susitikimų vieta Latvijoje. Ten netyčia susitikome dvi vilnietes lietuves. Buvome priversti pasidaryti dar vieną nuotrauką. Toliau jau buvome visi kartu. Nusprendėme papusryčiauti. Visi, išskyrus mane, norėjo eiti į kuldūninę. Aš pasiūliau išgerti kavos, o kas nori – nusipirkti maisto rimi. Visi buvo vis tiek už kuldūninę, tačiau ji nedirbo (cha) Ir vis tiek ėjome į Rimi. Čia galima pakalbėti apie Latvijos pinigų sistemą. Iškeitęs 50lt gauni 5 latus ir dar monetų. O parduotuvėse kainos atrodo apgaulingai – Rygos balzamas kainuoja trys pinigus su centais. Taip galima ir apsigauti. Nusipirkome to balzamo, kavos, saldumynų ir kitokio gėrio, nes reikėjo išsikeisti monetas. Pavalgėme, traukėme į trasą.

Outro
Kelionė atgal buvo didžiausias teamworko pavizdys. Iš 5 a4 lapų pasigaminome plakatą su užrašu Lietuva. Tarp raidžių iš neturėjimo ką veikti pripaišėme priešinėlių. Tranzavom būdami 6 krūvoje, o 2 iškėlę plakatą. Keturi iš mūsų grįžinėjo Šiaulių kryptimi (3 į metalo frontą ir vienas į Panevėžį), 4 – į Kauną. Pirma pasisekė į Šiaulius keliaujantiems. Mašinos stojo kai pasiutusios. Pirmosios iškeliavo merginos vilnietės iki Bauskės, tada du mūsų vyrukai į Šiaulius. Likom keturiese. Sekantys iškeliavome mes, iki pat Kauno. Laikas prabėgo itin greitai. Kita komanda grįžo keliom valandom vėliau.

Va tokia ta kelionė. Abu LTJSininkai nebuvo prieš tai Latvijoje, tačiau užsikrėtė šia šalimi kaip ir aš. Abu patviretino, jog sekantį kartą keliaus taip pat. Visa mūsų šešių žmonių komanda gana neblogai susibendravo ir buvo tikrai gaila išsiskirti. Gavau iš šios kelionės ne tik kalną įspūdžių, tačiau ir tai, ko buvau pasiilgęs – paprastą šiltą bendravimą, draugiškumą, jokio egoizmo ar materializmo. Dėkui jiems! Taip pat dėkui LTJS ambasadoriui Rygoje už pasitikimą nuo sienos, suorganizavimą ėjimo priekyje ir vėliavų kotus. Tai buvo mano LAČPLĖSIS!

I hate the world

You wounder where the aggresion´s comming from
You wounder where the hate is coming from
Take a look around what do you see
People getting dumber everyday
Thinking about money everyday
There´s only the one thing left to say

I hate
I hate the world
So much

Gaila, jog ši daina kuo toliau, tuo labiau atitinka žmonių grupes, su kuriomis bendrauju. Pyktis, kaip jau suvokiau kiek seniau, dažniausiai kyla iš nevilties kažką pakeisti, kaip tam tikra (netinkama) išsiliejimo forma. Iš tiesų, man pikta ir paskutiniu metu vis dažniau būnu piktas ir priekabus dėl to, jog neįsivaizduoju kaip pakeisti situaciją. Keli variantai – pasitraukti arba žiūrėti kas bus toliau, rizikuojant pačiam elgtis taip, kokių žmonių savybių visada nemėgau. Piktas ir ant savęs, kai suvokiu, jog pats kartais elgiuosi kaip prakeiktas materialistas. Trauktis yra beviltiška – visa mūsų visuomenė yra tokia, kuri labiausiai už viską rūpinasi savo gerbūviu. Kuriai daryti kažką už savo pinigus, tačiau ne savo pilvą palepinti yra nesuprantama. Kuri viską daro dėl asmeninės naudos. O jeigu naudos nėra – nedaro nieko. Besirūpinant tik savimi jie po truputi degraduoja. Per silpnai, jog galėtum pastebėti. Blogiausia, jog tokie žmonės gadina naujus, į bendruomenę atėjusius žmones, kurie nėra sugadinti. Likti ir stebėti – rizikuoti pačiam būt per daug įtrauktam į egoizmo kultą ir materializmą, taip pat degraduojant, vietoje darymo kažko naudingo. Kokie juokingi tie kariai už tautos ateitį, jeigu aukščiau už viską laiko save, save-pasaulio centru, pinigus, aukščiau paprasčiausio gerumo, nuoširdumo ir šilto bendravimo.

Dvi košmariškos dienos

Antradienis:

Atsikeliu 15.30 pagrinde dėl to, jog nuėjau miegoti švintant. Švintant žiemą ~7.30-8h. Buvo ką veikti iki pat 5-6, po to leidau sau kol užmigsiu pažiūrėti filmą. Neužmigau, pažiūrėjau jį visą. Atsikėlęs suprantu, jog šviesios dienos pamatysiu maks pusantros valandos. Greitai sulakstau iki parduotuvės ir 15.45 pradedu savo pusryčius-pietus. 17h darbas, iki tol reikia perskaityti svarbiausią informaciją, perskaityti įstatų grupės pranešimus, suderinti mažesnius renginius.  Straipsnių jau seniai nebeskaitau, paskaitysiu tada, kai turėsiu daugiau laiko. Knygų skaitymas lieka važiavimo autobusu-mikru darbas. Įstatų skaitymas yra velniškai ilgas darbas!! Ne tik kad reikia juos perskaityti, tačiau ir suprasti bei pateikti pasiūlymus. Spėju perskaityti vos puse įstatų, liko dar pusantrų. Šis darbas yra sudėtingas man, gana naujas. Visgi suprantu, jog jis duoda man neįkainojamos patirties, kuri tikrai pravers ateiteičiai to, kuo tikiu, visai šitai idėjai. Dėl to esu dėkingas žmonėms, kurie mane pasiūlė į šią darbo grupę, o taip pat ir išreiškusiais pasitikėjimą manim. Pakeliui į darbą paskambinu žmogui, kuris žadėjo LTJS Kaunui mikrą į Vilniaus mitingą-vakaronę. Jis atsako, jog jau visos vietos užimtos iš šeimos-draugų, nors tas vietas užrezervavau LTJSui. Problemos! 17-21.20 darbe. Būdamas darbe dar susiskambinu su keletu žmonių, suderinu einamuosius reikalus. Tame tarpe man paskambina partijos narys, klausdamas dėl kelionės ir partijos susirinkimo. Apie partijos susirinkimą nieko nežinau, pamiršau. Pažadu vos tik gausiu info – perduoti. Kiek griežtesniu tonu paprašau sekretorės iki 21.30 parengti susirinkimo protokolą ir papildyti žmonių sąrašą su jų kontaktais. Grįžęs iš darbo turėsiu visus apskambinti, pranešti pasikeitimus dėl informacijos. Grįžau namo 21.25, pakeliui dar paskambinau iždininkui ir sutarėme dėl deglų – deglus kompensuosime tiems, kurie juos atneš ketvirtadienį ir padovanos LTJS Kaunui - kaip mėnesio nario mokestį skyriuje. sekretorė padarė tai, ko prašiau. Šaunuolė. Man liko parengti protokolą, kurį tikiuosi pabaigti iki 22h, pradedu gerti kavą, nes suprantu, jog laiko – nedaug. Reikia pabaigti protokolą, kad galima būtų koordinuoti veiksmus sąjungoje, priminti kas yra už ką atsakingas ir iki kada. Protokolas gavosi ilgokas, nors svarstėme vos tris punktus. Kas iš to – vienas punktas yra iš 11 dalių, o dar jo poskyriai... pabaigiu darbą ~22.20. Pradedu skambinti nariams. Sekasi neblogai. Žymiuosi viską wordo dokumente. Reikia apklausti dėl to, kaip važiuos į Vilnių, pranešti apie Vėlinių žygį nusipelniusiems mūsų Tėvynei, papasakoti apie deglus. Skambinau iki 23.30. Po to, kai antrą iš eilės žmogų pažadinau iš miegų – nusprendžiau, kad skambinti nepatogu. Pradedu skaityti informaciją, kuri atsinaujino, pateikiu kelias idėjas viešūjų ryšiu tema, suformuoju pasiūlymą tarybai. Gaila, kad nepavyko jo pilnai išbaigti. Nežinau kada dabar turėsiu laiko tam. Gerai, kad posėdis atidėtas. Pokalbiai su keliais žmonėmis per internetą. Pertraukai pabandau pažiūrėti seriją stargate‘o. Vos neužmiegu. Einu gulti. ~4h. Neužmiegu iki ~6.

Trečiadienis

Pramiegu visus žadintuvus į darbą, tačiau instinktyviai atsikėliu 12.20. Vėluoju į darbą! Susisuku taip greitai, jog 12.30 jau būnu darbe. Darbo itin daug, devynios galybės. Visgi randu kelias minutes, daugiausiai berūkydamas, paskambint keliems žmonėms iš LTJS ir suteikti info. Grįžau namo 16.30, patikrinau svarbiausią informaciją. Keli skambučiai, pietūs, laikas bėga. Netyčia įsivėliau į diskusiją ir ji pasibaigė tik 18.30. Tada pradėkai skambinėjimą. Rezultatai visai džiuginantys – nemažai žmonių važiuos į Vilnių, važiuos ir tie, kur nelabai tikėjau, jog galėtų. Šaunūs LTJS naujokai ;]. Supratau, jog man gerokai trūksta laiko. Pavyko suprasi žmogų, kuris tikrins emailą. Dabar beliko surasti žmogų, kuris galės pavaduoti mane, kai negalėsiu dalyvauti ketvirtadienio susirinkimuose. Skambinėjimą baigiau ~21h. Pusvalandžio pertrauka ir tęsiam darbus. Įstatai. Tiesa pasakius čia galvą tikrai skaudėjo. Iš tiesų jaučiuosi gana pavargęs, todėl sunkiai sėkėsi produktyviai dirbti. Visgi persiverčiau per save ir šiaip ne taip sudėliojau savo poziciją. Vienam žmogui rodos nelabai ji patiko, bet nebeturiu nei laiko, nei jėgų ginčytis. Visą dieną šalia pagrindinio darbo pastoviai vyko pokalbiai dėl rimtų ir nerimtų dalykų su įvairiais žmonėmis, sutvarkiau kontaktų sąrašą ir kiti keli nežymūs darbai.  Vienintelė priežastis dėl ko sugaišau pusvalandį šiam dalykui – prašant pagalbos dėl emailo skaitymo vienas žmogus pašiepiamai pasakė:“ o ka Tomai nesugebi ir vienas to padaryt jau ?“ Na nesugebu.

Na o dabar liko dar parengti bent pirminį plano modelį mokykloms, organizuojant filmų peržiūras, pasiruošti susirinkimui, peržiūrėti dainas. Bijau pagalvoti, jog šeštadienį turiu kolį, o tiek rytoj, tiek penktadienį laiko beveik neturėsiu. Reikia atsispausdinti medžiagą, mokysiuos pakeliui į Vilnių ir grįžtant+darbe. Norėčiau pagalvoti apie nieko neveikimą, bent dienelę. Vieni neretai mane kritikuojantys asmenys sako, jog tam ateis laikas, kai mes pasieksime pergalę. Gal ir teisingai sako. Jeigu mūsų visuomenė būtų sveika - mūsų būtų daug daugiau, kiekvienam užtektų padaryti vos mažą dalį savo darbo ir veiksmas vyktų. Tačiau visuomenei labiau rūpi AŠ, AŠ, AŠ, PINIGAI, NAUDA, PELNAS, SOFA, SKRANDIS.

„LIETUVOS VALSTYBĖ NUO SUVALKŲ SUTARTIES IKI ŠIANDIEN“

„VILNIJOS“ DRAUGIJA

2011 m. spalio 7 d. 15 val. kviečia į konferenciją

Kauno įgulos karininkų ramovėje, Mickevičiaus g. 19, Kaunas

„LIETUVOS VALSTYBĖ NUO SUVALKŲ

SUTARTIES IKI ŠIANDIEN“.

14.30 iki 15 val. –registracija.

Įžanga: dainuoja vyrų ansamblis „KARUŽĖ“

PRANEŠIMAI:

1. Suvalkų sutarties sulaužymo ir lenkiškosios okupacijos padariniai.           „Vilnijos“ dr.pirmininkas, hab.dr. Kazimieras Garšva.

2. Algimanto Liekio knygos „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“

  ( I ir II tomai) pristatymas.

        Gintautas Šapoka.

3. Ar vėl prarasime Vilnių?

     Seimo narys Gintaras Songaila.

4. Lietuva nuolatinių grėsmių pagairėje.

     Seimo narys Rytas Kupčinskas.

5. Grėsmės Lietuvos teritorijos vientisumui, Lietuvos-Lenkijos santykių politinės aktualijos.

        Prof. Alvydas Butkus, Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas,

6. Pasisakymai ir rezoliucijos priėmimas.

KVIEČIAME  DALYVAUTI  IR AKTYVIAI PALAIKYTI

LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS VIENTISUMĄ.

Dėl informacijos apie mane antifašistų puslapyje

Jau praėjo nemažai laiko, kuomet buvau paminėtas viename lietuvybei nedraugiškame tinklapyje - antifa.lt. Negalvojau, jog verta komentuoti tokio šaltinio, kuris savo straipsnyje padarė daugiau, negu 15 faktinių klaidų, tačiau gyvenimas parodė - toks šmeižtas ilgainiui išlenda, todėl kad nereiktų šimtus kartų rašyti tą patį - geriau vieną kartą publikuoti atsakymą viešai.

Tame straipsnyje aš esu suvedamas į vieną kartu su kompanija, su kuria bendravau prieš kelis metus(visuomeniniame lygyje). Aš pateikiamas tokiame kontekste, jog galima pagalvoti, jog esu jų bendramintis ar panašiai (Lygiai taip pat galima būtų pritempti K.Uoką ir R.Ozolą dėl dalyvavimo patriotinėse eitynėse). Mano pažiūros šovinizmo klausimu nėra paslaptis: nacionalizmas ir šovinizmas nėra suderinami. Arba tu esi nacionalistas ir laikai tautą savaimine vertybę(šią vertę pripažįstant ir kitoms tautoms), arba nesi nacionalistas ir manai, jog tam tikros tautos(šovinizmas) arba visos tautos (kosmopolitizmas) neturi teisės egzistuoti. Šią savo poziciją esu išsakės ne kartą ir tikrai nenorėčiau plėstis. Plačiau

Kita vertus ketinu bendrauti ir bendradarbiauti su visais mūsų tautiečiais, neišskiriant jų pagal plaukų ilgė ar rūbų tipą, siekiant naudos mūsų Tėvynei ir tautai. Nepripažįstu kolektyvinės bausmės - ar tai skambėtų "Visi žydai - priešai", ar "Visi lietuviai - žydšaudžiai", ar "Visi skinai - naciai". Visose žmonių grupėse yra ir blogų ir gerų asmenybių. Sovietmečiu buvo persekiojami ilgaplaukiai, dabar atėjo laikas skustagalviams? :)

Pabaigai norėčiau pacituoti istoriko T.Baranausko įžvalgas: "Visokie kovotojai su fašizmu  nesuvokia pagrindinio istorijos pasikartojimo dėsnio: istorija kartojasi ne kaip tiksli kopija, o kaip modifikacija, todėl jei fašizmas ir atgims, tai kitokiu pavidalu, ir labiau tikėtina, kad naujieji fašistai vadinsis Antifa, tolerantiškuoju jaunimu ar panašiai, o ne fašistais."

Sleipnir - Ausgerechnet du [lietuviškas vertimas]

  Kiek kartų tu jau tai išgyvenai,kaip greitai visa tai įvyksta.
  Kažkoks nepažįstamasis su strypu staiga išdygsta prieš tave.
  Jis praneša:tos gatvės,kuriuose tu gyveni,tau daugiau nepriklauso.
  Nespėjus tau pasitraukti jie pradeda lysti iš visų kampų.

    Kiek kartu tu jau spėjai tai išgyventi:
    Tu sugalvoji atsipalaiduoti vakare ir stovi prie įėjimo į klubą,
    Nedrįsdamas užeiti vidun.
    Tau leidžiama suprasti, kad tu šiame klube esi nepageidaujamas,
    Nes tu esi ne toks vokietis kaip čia esantieji,ir paprašo tavęs palikti šią vietą.

    Kiek kartu tu tai išgyvenai,
    Tu nori išeiti pasivaikščioti su savo žmona,
    Kai jie staiga vėl išdygsta prieš tave.
    Tave jie sulaiko,išniekina tavo žmoną.
    Tu nori gintis,bet už tai Vokietijoje sodina i kalėjimą.

Ironiška, tačiau tu vadini mane naciu,apgailėtinu fašistu,rasistų pasekėju...
Ironiška, tačiau tu vadini mane naciu,apgailėtinu fašistu,rasistų pasekėju...

Apie futbolą ir krepšinį

Ernestas Parulskis
Anekdotai ir romanai

– Aš supratau, kodėl man nepatinka krepšinis, – per nemėgstamo, bet įdėmiai stebimo žaidimo pertrauką pareiškė giminaitis.
Aš ragindamas į jį žvilgtelėjau.
– Krepšinis man primena anekdotus. Jų poveikis vienodas – juokiesi išklausęs vieną anekdotą, juokiesi išgirdęs ir jų šimtą iš eilės. Viskas paremta psichosemantiniu paradoksu – nors viskas žinoma iš anksto – ataka arba anekdotas bus trumpa istorija su kokiu nors finalu, bet vis tiek smalsu, kaip viskas vyks. Anekdotai, kaip ir krepšinis, nuspėjami – įžanga, perdavimų arba mikrosiužeto derinys ir tik penkių rūšių baigtis – iš trijų taškų zonos, iš dviejų taškų zonos arba baudos. Džiaugsmas, kai pataiko, liūdesys – kai nepataiko. Kaip tame anekdote, kur kaliniai pasakojo ne anekdotus, o vardijo jų numerius. O man anekdotai, vadinasi, ir krepšinis, nepatinka, – neįtikėtinai sklandžiai baigė argumentaciją giminaitis.
– Išklausęs šį manifestą, manau, kad gali paaiškinti, kodėl tau patinka…
– Futbolas, – už mane sakinį baigė giminaitis. – Taip, galiu paaiškinti, kodėl man patinka futbolas. Futbolas man primena ne nekenčiamus anekdotus, o mėgstamus romanus. Dar daugiau – jis man primena meistriškai parašytą detektyvinį romaną. Meistriškai (giminaitis it mokytojas pakėlė pirštą) reiškia parašytą ne kokio nors Conan Doyle’io, o PD James (Aurelijau, šitaip jos pavardė ir rašoma – be taškų, inicialai didžiosiomis), Ruth Rendell ar Andrea Camilleri. Futbole, kaip ir detektyviniame romane, viskas vyksta ilgai. Finalas nenuspėjamas. Nors lavonas – savo pasaulyje šitaip vadinu įvarčius – gali būti ir pirmo skyriaus pradžioje, jie gali kristi kekėmis, o gali ir iš viso nebūti. Svarbiausia ne lavonai, o tyrimas, strategija, analizė, apmąstymai, galų gale – įtemptas žmogžudystės laukimas. Detektyvinio romano esmė – ne tik siužetas, bet visa sukurtos aplinkos atmosfera. Na, galų gale tai būdinga visiems geriems romanams. O man romanai patinka. Ir futbolas patinka.

Ultrakairieji pardavė darbininkų klasę

Daugelis palaikančių masinę imigraciją vaizduoja esantys „anti-kapitalistai“ ir „žalieji“, nors iš jų galėtume tikėtis, kad jie priešinsis bet kam panašiam į masinę imigraciją, skatinančią kapitalistinę ekonomiką ir nežabotą augimą.

Blaiviai  apsvarstykime  imigraciją ginančius argumentus kapitalistinėje ekonomikoje...

 

Imigrantai yra geriauias būdas gauti reikiamus darbuotojus /užpildyti darbo vietas

Ką gi teigia elementarioji ekonomika? Padidėjus atlyginimui, specialistų padaugėja bet kurioje darbo srityje. Taip žmonės paskatinami tobulėti. Per keletą metų specialistų skaičius didėja, o pajamos vienam gyventojui  auga.

Tačiau jeigu darbininkų netrūktsta dėl  apmokytų imigrantų, pragyvenimo lygis ne tik nekyla, tačiau neretai ir nukrinta. Kuo daugiau imigrantų – tuo blogiau gyveni Tu. Tolygiai trūksta ir specialistų, kadangi nėra finansinės paskatos vietiniams gyventojams tobulinti savo įgūdžius vienoje ar kitoje srityje. 

Situacija pablogėja ir dėl to, jog darbdaviai gavę jau paruoštus darbininkus, nebenori investuoti į  programas keliančias įgūdžius . Tada vis dar trūksta darbininkų tarp vietinių ir ilgainiui pajamos vienam gyventojui mažėja. Vieninteliai laimėtojai šioje situacijoje  - darbdaviai. 

Jungtinėje Karalystėje 2001 -aisiais metais buvo 600 000 laisvų darbo vietų. Tada vyriausybė pirmą kartą pasinaudojo laisvomis darbo vietomis masinei imigracijai skatinti. Šiuo metu mes turime labai panašų  darbo vietų skaičių, nors šalyje per tą laiką atsirado daugiau nei 900 000(1) imigrantų. To priežastis  - imigrantai taip pat kuria darbo vietas, jiems  reikia darbo jėgos, vėl reikalingi papildomai imigrantai ir pabaigos šiam procesui nėra. Būtų daug geriau, jeigu darbdaviai priimtų britų darbuotojus vietoj   atsivežamų darbuotojų iš svetur. Jie taip pat galėtų mokėti gerą darbo užmokestį nekvalifikuotiems darbuotojams, kurių atlyginimas yra mažas dėl dildelio imigrantų kiekio . Nenuostabu, kad darbdaviai yra patenkinti dabartine sistema ir yra linkę geriau finansuoti politikus vykdančius tokią kapitalistinę sistemą.  

Tai kodėl tie, kurie skelbiasi palaikantys darbininkus ir oponuojantys darbdavius, pasisako už masinę imigraciją? Kodėl turėtų tie, kurie sakosi kalbantys už darbininkų klasę, palaikyti imigracijos sistemą  išlaikančią mažus atlyginimus? 

Kodėl tokie žmonės kaip M.Brider, škotų transporto ir darbininkų profsąjungos vadovas, susitikime su lenkų imigrantais sako štai ką: „Škotijos T&G(profsąjungos pavadinimas) džiaugiasi imigrantais prisidėjusiais  prie mūsų ekonomikos ir bendruomenės “.

Ar jis nesuvokia, kad dar 2006 m. Spalį buvo atskleista, jog yra 962000 britų, reikalaujančių nedarbingumo pašalpos Jungtinėje Karalystėje, ir daugiau nei 3000 000 nedarbingumo išmokas gaunančių žmonių,  vyriausybės vertinimu, yra tinkami grįžti į darbą? Ar jis turi ką pasakyti žiūrėdamas  į šiuos skaičius? Ne, jis tiesiog nori įtraukti  žmones į savo profsąjungą ir taip išlaikyti savo darbo vietą. 

Mes norime pasakyti, kad importuojama pigi darbo jėga  mažina atlyginmus.

Imigracijos dėka kyla ekonomika

Taip, o kartu su ja ir palūkanų normos(intrest rates), nekilnojamas turtas  ir mokesčiai , tačiau tolygiai krenta darbo užmokestis. Akivaizdu, kad  dėl bet kokio žmonių gausėjimo auga ekonomika:  žmonėms  reikia daugiau prekių ir paslaugų. Pavyzdžiui, jeigu visi Lenkijos gyventojai rytoj imigruotų,  per naktį sukurtume šimtus tūkstančių, jei ne milijoną naujų darbo vietų ir taip išaugtų ekonomika. 

Bet kodėl  auganti ekonomika laikoma savaime  geru  reiškiniu? Daugeliu atvejų tai žalinga. Teigiamai vertinti kylančią ekonomiką galima tik tada, jei esi kapitalistinių pažiūrų. Kodėl tie, kurie nori matyti harmoningai besivystantį pasaulį ir ekonomiką, pateisina  augančią imigraciją ?

Vietiniai britai yra tingūs

Kodėl pasisakantieji  už darbininkų klasę, išvadina britus tinginiais ir bejėgiais?

Patys britai nenori dirbti tam tikrų darbų

Tai yra dirbtinai kuriamas šlykštus stereotipas. Nėra tokio darbo visoje Britanijoje, kurio jaunas britas nesutiktų padaryti... už tinkamą atlygį. Jeigu britai atsisako dirbti tam tikrus darbus, reiškia  užmokestis yra blogas.  Jis išliks netinkamu tol, kol darbdaviai galės išlaikyti žemus atlyginimus atsiveždami pigios darbo jėgos. 

Mes turime senstančią populiaciją

Kodėl tai turėtų reikšti, jog mes turime atsivežti jaunus žmones iš užsienio?! Kai jauni žmonės atvažiuoja į Jungtinę Karalystę, tada  šalyse, kuriuose  jie gyveno, nebeliks  jaunų piliečių; taigi  paskatins tą valstybę senti (Lietuvos pavyzdys).

Imigrantai turi didelias šeimas, kurios mums suteiks naujos ir motyvuotos darbo jėgos 

Šiuo teiginiu bandoma įrodyti, kad  dabartinė britų darbo klasė turi išnykti ir būti pakeista visiškai nauja super darbininkų klase.Tai  ypač kapitalistinės ir nežmogiškos pažiūros  darbininkų ir ekonomikos atžvilgiu. Kodėl palaikantieji darbininkus kalba tokiais žodžiais?

Taigi,  kodėl taip vadinami kairieji pasisako už imigraciją kapitalizmo pagrindu?

Yra daugybė kairiųjų tipų palaikančių masinę imigraciją. Kai kurie yra apsėsti  lygybės idėjos įteisinančios atviras sienas, nesvarbu kaip tai žalinga praktikoje. Kiti nenori priimti „diskriminuojančių“sprendimų , o dar kiti tiesiog daro tai, kas jų manymu yra „teisinga“, nes niekada nebuvo supažindinti su protinga alternatyva. Pastariems ir skiriame šias pastabas:

 Mes darome prielaidą, kad jūs, kurie sugalvojote šitą "ekonominę nesąmonę" tam, kad apgintumėte ateities imigracijos mąstus, nebūtinai esate „kapitalistai“. Tai kodėl jūs ginate kapitalistinę ekonomiką, kuri veda į beprasmį ekonomikos augimą ? Kodėl jūs palaikote „darbdavius“? 

Tai dėl to, kad jūs nenorite pasirodyti „bjaurūs“ imigrantams, kurie iš tiesų dažnai yra puikūs žmonės. Jūs manote, jog bet kokia argumentacija, siekianti apriboti imigraciją yra „rasistinė“, jog priešinamasi imigrantams vien dėl to, jog jie yra imigrantai. 

Suprantama, jūs norite atrodyti kaip „dori“, „geri“ ir „malonūs žmonės“, todėl  jūs nepasisakote prieš dabartinius imigracijos mąstus, nes jūs nematote jokios moralės ar ekonominės alternatyvos .

Štai todėl jūs vadovaujatės ekonomine  klaida išlaikančia dabartinę imigraciją, nors kažkur giliai viduje jaučiate, jog tai prieštarauja jūsų įsitikinimams: darbininkų klasės solidarumui ir aplinkosaugai. 

 Pagal: http://officialanuk.webs.com

(1) http://www.statistics.gov.uk/cci/nugget.asp?id=12
Išspaudino ir patriotai.lt