Tomo Skorupskio blogas

Tomo Skorupskio blogas

2011 m. spalio 31 d., pirmadienis

I hate the world


You wounder where the aggresion´s comming from
You wounder where the hate is coming from
Take a look around what do you see
People getting dumber everyday
Thinking about money everyday
There´s only the one thing left to say

I hate
I hate the world
So much
Gaila, jog ši daina kuo toliau, tuo labiau atitinka žmonių grupes, su kuriomis bendrauju. Pyktis, kaip jau suvokiau kiek seniau, dažniausiai kyla iš nevilties kažką pakeisti, kaip tam tikra (netinkama) išsiliejimo forma. Iš tiesų, man pikta ir paskutiniu metu vis dažniau būnu piktas ir priekabus dėl to, jog neįsivaizduoju kaip pakeisti situaciją. Keli variantai – pasitraukti arba žiūrėti kas bus toliau, rizikuojant pačiam elgtis taip, kokių žmonių savybių visada nemėgau. Piktas ir ant savęs, kai suvokiu, jog pats kartais elgiuosi kaip prakeiktas materialistas. Trauktis yra beviltiška – visa mūsų visuomenė yra tokia, kuri labiausiai už viską rūpinasi savo gerbūviu. Kuriai daryti kažką už savo pinigus, tačiau ne savo pilvą palepinti yra nesuprantama. Kuri viską daro dėl asmeninės naudos. O jeigu naudos nėra – nedaro nieko. Besirūpinant tik savimi jie po truputi degraduoja. Per silpnai, jog galėtum pastebėti. Blogiausia, jog tokie žmonės gadina naujus, į bendruomenę atėjusius žmones, kurie nėra sugadinti. Likti ir stebėti – rizikuoti pačiam būt per daug įtrauktam į egoizmo kultą ir materializmą, taip pat degraduojant, vietoje darymo kažko naudingo. Kokie juokingi tie kariai už tautos ateitį, jeigu aukščiau už viską laiko save, save-pasaulio centru, pinigus, aukščiau paprasčiausio gerumo, nuoširdumo ir šilto bendravimo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą