Tomo Skorupskio blogas

Tomo Skorupskio blogas

2011 m. spalio 27 d., ketvirtadienis

Dvi košmariškos dienos


Antradienis:
Atsikeliu 15.30 pagrinde dėl to, jog nuėjau miegoti švintant. Švintant žiemą ~7.30-8h. Buvo ką veikti iki pat 5-6, po to leidau sau kol užmigsiu pažiūrėti filmą. Neužmigau, pažiūrėjau jį visą. Atsikėlęs suprantu, jog šviesios dienos pamatysiu maks pusantros valandos. Greitai sulakstau iki parduotuvės ir 15.45 pradedu savo pusryčius-pietus. 17h darbas, iki tol reikia perskaityti svarbiausią informaciją, perskaityti įstatų grupės pranešimus, suderinti mažesnius renginius.  Straipsnių jau seniai nebeskaitau, paskaitysiu tada, kai turėsiu daugiau laiko. Knygų skaitymas lieka važiavimo autobusu-mikru darbas. Įstatų skaitymas yra velniškai ilgas darbas!! Ne tik kad reikia juos perskaityti, tačiau ir suprasti bei pateikti pasiūlymus. Spėju perskaityti vos puse įstatų, liko dar pusantrų. Šis darbas yra sudėtingas man, gana naujas. Visgi suprantu, jog jis duoda man neįkainojamos patirties, kuri tikrai pravers ateiteičiai to, kuo tikiu, visai šitai idėjai. Dėl to esu dėkingas žmonėms, kurie mane pasiūlė į šią darbo grupę, o taip pat ir išreiškusiais pasitikėjimą manim. Pakeliui į darbą paskambinu žmogui, kuris žadėjo LTJS Kaunui mikrą į Vilniaus mitingą-vakaronę. Jis atsako, jog jau visos vietos užimtos iš šeimos-draugų, nors tas vietas užrezervavau LTJSui. Problemos! 17-21.20 darbe. Būdamas darbe dar susiskambinu su keletu žmonių, suderinu einamuosius reikalus. Tame tarpe man paskambina partijos narys, klausdamas dėl kelionės ir partijos susirinkimo. Apie partijos susirinkimą nieko nežinau, pamiršau. Pažadu vos tik gausiu info – perduoti. Kiek griežtesniu tonu paprašau sekretorės iki 21.30 parengti susirinkimo protokolą ir papildyti žmonių sąrašą su jų kontaktais. Grįžęs iš darbo turėsiu visus apskambinti, pranešti pasikeitimus dėl informacijos. Grįžau namo 21.25, pakeliui dar paskambinau iždininkui ir sutarėme dėl deglų – deglus kompensuosime tiems, kurie juos atneš ketvirtadienį ir padovanos LTJS Kaunui - kaip mėnesio nario mokestį skyriuje. sekretorė padarė tai, ko prašiau. Šaunuolė. Man liko parengti protokolą, kurį tikiuosi pabaigti iki 22h, pradedu gerti kavą, nes suprantu, jog laiko – nedaug. Reikia pabaigti protokolą, kad galima būtų koordinuoti veiksmus sąjungoje, priminti kas yra už ką atsakingas ir iki kada. Protokolas gavosi ilgokas, nors svarstėme vos tris punktus. Kas iš to – vienas punktas yra iš 11 dalių, o dar jo poskyriai... pabaigiu darbą ~22.20. Pradedu skambinti nariams. Sekasi neblogai. Žymiuosi viską wordo dokumente. Reikia apklausti dėl to, kaip važiuos į Vilnių, pranešti apie Vėlinių žygį nusipelniusiems mūsų Tėvynei, papasakoti apie deglus. Skambinau iki 23.30. Po to, kai antrą iš eilės žmogų pažadinau iš miegų – nusprendžiau, kad skambinti nepatogu. Pradedu skaityti informaciją, kuri atsinaujino, pateikiu kelias idėjas viešūjų ryšiu tema, suformuoju pasiūlymą tarybai. Gaila, kad nepavyko jo pilnai išbaigti. Nežinau kada dabar turėsiu laiko tam. Gerai, kad posėdis atidėtas. Pokalbiai su keliais žmonėmis per internetą. Pertraukai pabandau pažiūrėti seriją stargate‘o. Vos neužmiegu. Einu gulti. ~4h. Neužmiegu iki ~6.
Trečiadienis
Pramiegu visus žadintuvus į darbą, tačiau instinktyviai atsikėliu 12.20. Vėluoju į darbą! Susisuku taip greitai, jog 12.30 jau būnu darbe. Darbo itin daug, devynios galybės. Visgi randu kelias minutes, daugiausiai berūkydamas, paskambint keliems žmonėms iš LTJS ir suteikti info. Grįžau namo 16.30, patikrinau svarbiausią informaciją. Keli skambučiai, pietūs, laikas bėga. Netyčia įsivėliau į diskusiją ir ji pasibaigė tik 18.30. Tada pradėkai skambinėjimą. Rezultatai visai džiuginantys – nemažai žmonių važiuos į Vilnių, važiuos ir tie, kur nelabai tikėjau, jog galėtų. Šaunūs LTJS naujokai ;]. Supratau, jog man gerokai trūksta laiko. Pavyko suprasi žmogų, kuris tikrins emailą. Dabar beliko surasti žmogų, kuris galės pavaduoti mane, kai negalėsiu dalyvauti ketvirtadienio susirinkimuose. Skambinėjimą baigiau ~21h. Pusvalandžio pertrauka ir tęsiam darbus. Įstatai. Tiesa pasakius čia galvą tikrai skaudėjo. Iš tiesų jaučiuosi gana pavargęs, todėl sunkiai sėkėsi produktyviai dirbti. Visgi persiverčiau per save ir šiaip ne taip sudėliojau savo poziciją. Vienam žmogui rodos nelabai ji patiko, bet nebeturiu nei laiko, nei jėgų ginčytis. Visą dieną šalia pagrindinio darbo pastoviai vyko pokalbiai dėl rimtų ir nerimtų dalykų su įvairiais žmonėmis, sutvarkiau kontaktų sąrašą ir kiti keli nežymūs darbai.  Vienintelė priežastis dėl ko sugaišau pusvalandį šiam dalykui – prašant pagalbos dėl emailo skaitymo vienas žmogus pašiepiamai pasakė:“ o ka Tomai nesugebi ir vienas to padaryt jau ?“ Na nesugebu.
Na o dabar liko dar parengti bent pirminį plano modelį mokykloms, organizuojant filmų peržiūras, pasiruošti susirinkimui, peržiūrėti dainas. Bijau pagalvoti, jog šeštadienį turiu kolį, o tiek rytoj, tiek penktadienį laiko beveik neturėsiu. Reikia atsispausdinti medžiagą, mokysiuos pakeliui į Vilnių ir grįžtant+darbe. Norėčiau pagalvoti apie nieko neveikimą, bent dienelę. Vieni neretai mane kritikuojantys asmenys sako, jog tam ateis laikas, kai mes pasieksime pergalę. Gal ir teisingai sako. Jeigu mūsų visuomenė būtų sveika - mūsų būtų daug daugiau, kiekvienam užtektų padaryti vos mažą dalį savo darbo ir veiksmas vyktų. Tačiau visuomenei labiau rūpi AŠ, AŠ, AŠ, PINIGAI, NAUDA, PELNAS, SOFA, SKRANDIS.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą