Amžinybė paklaus dar...

Amžinybė neklausia: tu - kaltas, nekaltas,
Nugalėtojo valioj palieka aukos ateitis.
Dar arčiau išnykimo ribos vėl pasislenka baltai -
Mums netrūko didvyrių, naivi mus pražudė širdis!

Priviliojo svetingi kraštai legionus,
Kas karu, kas taika ir apgaule įsmuko vidun,
Išdaviko ranka dar ilgai žarstys milijonus,
Kai lietuvį pavers - Lietuvoj - kitataučio vergu.

Nebe mūsų šalis - išdrąskyta, parduota
Žemė, oras, vanduo ir ugnis.
Teisė būt savimi, gyvybe, mirtim iškovota,
Liko šiandien viena praeitis.

Amžinybė paklaus dar: tu - kaltas, nekaltas,
Prie kurio prisidėsi savąja ranka -
Už Tėvynę, ar Vakarus-Rytus tu savąjį balsą
Atiduosi, kai žvelgs į tave Lietuva?  

Marius Kundrotas

Kiekvienas iš mūsų darome pasirinkimus savo gyvenime, renkamės kuriuo keliu eiti kasdien. Kartais, sustojame, susimąstome ir žengiame toliau. Džiaugiuosi, jog atradau savo kelią prieš penkerius ar šešerius metus. Džiaugiuosi, jog tas kelias buvo Už Tėvynę, o ne Vakarus-Rytus ar nykusis abejingumo kelias, ne pasitraukimo kelias tuomet, kada Tėvynei labiausiai esame reikalingi.

EUCCP

Viena savaitė prieš spalio sukilimą ir prieš jam(Trockiui) tampant užsienio reikalų liaudies komisaru, Trockis sustiko su Džonu Ridu ir išdėstė kokios užsienio reikalų politikos laikysis būsima sovietinė vyriausybė. Pasibaigus karui Europą atkurs ne diplomatai, bet proletariatas ir susikurs Jungtinės Europos Valstijos. Ekonomikos vystymasis reikalauja, kad būtų panaikintos nacionalinės sienos.

Europos sargai

Šiandien Kauno karininkų ramovėje buvo renginukas, kuris skirtas Klaipėdos krašto sukilimo 90-mečiui paminėti. Pats renginukas buvo geras, puiki Patacko kalba, taip pat Istoriko pasakojimas. Pats įvykis yra viena didžiausių mūsų, kaip tautinės valstybės, pergalių, tačiau čia rašau ne dėl to.

Renginye dalyvavo 4 LTJS nariai, prie mūsų prisjungė ir vienas žinomas veikėjas. Jis, savo pažiūromis - nacionalistas, tačiau tikrai ne veiksmais ir gyvenimo būdu. Jis kartą dalyvavo mūsų stovykloje, dalyvauja eitynėse, o daugiau jokia kita veikla.

Taigi, tas veikėjas gyrėsi, kaip vienoje iš Kauno girdyklų per kelias dienas pragėrė ~1500lt. Gyrėsi! Jis tą sakydavo taip išdidžiai, per pokalbį pakartojo kelis kartus. Taip didžiavosi, jog yra degraduojantis. Kuo daugiau jis didžiavosi, tuo man labiau darėsi gaila jo.

Vėliau skundėsi, jog jo kerzai kiauri ir neturi už ką nusipirkti naujų...
Et tie Europos sargai, kovoja ir kovoja už Tėvynę.

Laisvė ar svaigalai?

Paskendęs svaigalų liūne. Taip galėčiau, kiek patirštinant spalvas, įvardinti savo gyvenimą paskutinius 3 metus. Kuo toliau žengiu blaiviu protu, tuo įdomiau man darosi analizuoti tiek save, tiek kitus. Rimtai stebėti ir analizuoti. O juk tą reikėtų daryti nuolat, o aš to nedariau beveik iš viso.

Paskutiniu metu manau, jog pagrindinė alkoholio žala vis dėl to yra toli gražu ne kokia tai sveikatos žala. Toli gražu ne tai. Pagrindinė žala turbūt yra sąmoningumui ir dvasiai. Iš tiesų stebiuosi, jog taip greitai tą supratau, jog beveik norėčiau, jog geriantys bendražygiai bent mėnesį nuspręstų atsisakyti alkoholio ir suprastų tą patį, ką supratau ir aš.

Žmogus, vartojantis svaigalus, yra tarsi matricos filme. Jie įsivaizduoja, jog yra laisvi, nors iš jų paslapčia siurbia gyvybę. Kol vartojau alkoholį man ir ši sistema atrodė mielesnė, o ir reikalo tobulėti nemačiau ir nenorėjau - juk viskas gerai, ką dabar darau. Nedomino niekas naujo, gyveisinau savo gyvenimą ir stovėjau vietoje.

Kol vartojau alkoholį galvojau, jog alkoholio efektas sąmoningumui yra trumpalaikis - tuomet, kai būni apsvaigęs ir sekančią dieną - kuomet tau pagirios. Vienas iš naujų atradimų buvo tas, jog ši trumpalaikė būsena būtų nieko baisaus, tačiau gerokai baisiau yra ilgalaikis poveikis žmogaus mąstymui ir gyvenimui. Alkoholio gėrimo kultūra man darosi šlykšti.

Kaip ir minėjau, kol vartojau alkoholį nors ir mačiau problemas tautoje, valstybėje ir mūsų judėjime, tačiau nesuvokiau jo mąsto ir realios padėties. O dabartinė padėtis yra labai, labai bloga. Negana to, visiškai nesuvokiau savo asmeninio gyvenimo problemų ir nesiėmiau nieko, kad jas spręsti. Vis atidėliodavau kitai dienai, geresniems laikams ar tuomet, kada bus tinkamos sąlygos.

Tikriausiai jau po kelių metų, o po to ir prisimindamas tai po daugelio metų, šį savo radikalų žingsnį vadinsiu geriausiu savo apsisprendimu. Džiaugiuosi, jog toks radikalus mano pokytis (iš gėrimo kultūros į visišką abstinenciją) atėjo man dar būnant gana jaunam - 22-iejų metų jaunuoliui. Dar mano gyvenime viskas prieš akis ir nebešvaistysiu laiko vėjais. Džiaugiuosi, jog dabar suvokiu, jog lyg šiol stovėjau vietoje arba progresavau ne tiek, kiek galėčiau, dabar galiu atsispirti nuo to bedugnės krašto ir kilti šiame gyvenime.

Kaip gi man sekasi?

Iš tiesų gana įdomiai. Turiu šiek tiek daugiau laiko, bet kartu ir daugiau darbų šiuo metu. Pastebėjau, jog esu aktyvesnis ir stengiuosi mažiau švaistyti savo laiką (jaučiuosi blogai, jeigu kasdien kažko gero nenuveikiu). Išskirtinė kelionė buvo Vilniuje, iš kurios labai daug gavau. Turėjau galimybę pernakvoti pas bendraminčius. Žiauriai yra smagu būti su žmonėmis, kurie turi labai arimą tau pasaulėžiūrą + papildo tavo spragas. Itin įsimintina nakvynė, puikūs pokalbiai, pats galėjau išsakyti viską, ką galvoju. Toks pokalbis prilygsta tikriausiai mėnesiui lėkštų bairių, pokalbių baruose.

Pastebėjau, jog kažkiek pasikeitė mano suvokimas ir vertinimo sistema. Man nuoširdžiai šlykštu matyti apsvaigusius patriotus, man ypač šlykštu matyti geriančias ar girtas merginas, ypač jeigu jos yra iš mūsų stovyklos, o dar jeigu jos viešinasi feisbuke. Fui. Darausi žiauriai netolerantiškas tam, man čia primena tautos išdavystę. Tačiau šiuo metu neturiu jokio pagrindo kažką sakyti, nors būna tikrai sunku, kadangi ir pats ne taip jau seniai esu blaivus.

Kažkiek nusiminimo yra tame, jog panašu, kad prarasiu dalį žmonių, kuriuos laikiau savo draugais, o aš jiems buvau tik sugėrovas. Na nieko tokio, tą jau numačiau mesdamas gerti. Sunku susilaikyti nuo kitų kritikavimo, jog girtuokliauja, tačiau tą daryti privalau - varymas nieko nepakeis, priešingai, sukels gynybinę reakciją. Reikia pačiam rodyti pavizdį (o čia vien alkoholio atsisakymo neužteks, kaip pasakė vienas bendramintis Mi. - alkoholio atsisakymas nepadaro tavęs automatiškai geresniu patriotu ar geresniu žmogumi. Vadinasi reikės įveikti ir kitas savo tiek priklausomybės įdas, tiek ir charakterio), reikia rodyti pavyzdį ir tikėtis, jog žmogus pats pasirinks:

Ar būti laisvam ir kovoti, ar ir toliau svaigintis ir vaizduoti Tėvynės sargus. Aš savo pasirinkimą atlikau ir nei už ką negrįžčiau prie to degradavimo kelio.

Ukrainoje paminėtas S.Banderos 104-asis gimtadienis

Tomas Skorupskis
Sausio  16, 2013

 Ukrainos patriotai šių metų sausį atšventė Ukrainos nacionalistų lyderio Stepano Banderos gimtadienį. Deglų eitynės, įvairios akcijos ir demonstracijos nusidriekė per daugelį didžiųjų Ukrainos miestų, tarp kurių bene ryškiausios – Kijeve bei Lvove.

Stepano Banderos paminėjimo renginius surengė Ukrainos nacionalistų partija „Svaboda“ kartu su kitomis tautinės
pakraipos organizacijomis, tautišku jaunimu. Šalies miestai skambėjo nuo nacionalistų šūkių – Bandera ir Šuchevičius (Ukrainos sukilėlių kariuomenės vadas) – šalies didvyriai, Ukrainos sukilėlių kariuomenei – viešą pripažinimą, Šlovė Ukrainai, šlovė didvyriams, Šlovė tautai – mirtis jos priešams!

Demonstracijoje Lvove, kurioje susirinko apie 500 žmonių, šalia jau minėtų šūkių Banderai taip pat buvo išreikštas solidarumas su kriminalinės Janukovičiaus sistemos teisiama Pavličenkų šeima, prisidedant prie Kijevo „Dinamo“ ultrų kvietimo viešinti informaciją apie šią neteisybę. (1)
Oranžinės revoliucijos iškeltas prezidentas Viktoras Juščenka apdovanojo po mirties S.Banderą ir R. Šuchevičių Ukrainos didvyrio titulais, kas sukėlė didelį Maskvos ir Varšuvos nepasitenkinimą. Dabar, į Ukrainos prezidentūrą vėl sugrįžus priešiškai ukrainiečių atžvilgiu nusiteikusioms jėgoms, Janukovičius atšaukė jiems suteiktą didvyrio statusą. Šios Ukrainos nacionalistų demonstracijos yra svarbios ginant Ukrainos istoriją, tautos didvyrius, kovojusius prieš bolševizmą, kurie lyg šiol nėra tinkamai įvertinti, o taip pat ir suvienijant Ukrainos nacionalistus kovoje su antiukrainietišku, kriminaliniu Janukovičiaus režimu.

Ukraina bunda dar vienai revoliucijai. Šį kartą – nacionalinei revoliucijai. Šį jų kova svarbi visoms buvusio sovietų lagerio valstybėms, įsiliejanti į bendrą kovą už tinkamą komunistinio teroro nusikaltimų įvertinimą.

„Kad ir kaip režimas stengėsi užtildyti ar iškreipti tikrąją informaciją apie didį vadą, kad ir kaip stengėsi įbauginti, nužudyti, išnaikinti tautinio judėjimo dalyvius, kad ir kaip stengėsi mokslininkai-apsimetėliai perrašyti istoriją, tauta vis tiek sužinojo tiesą,“ – sakė Mirgorodo miesto „Svoboda“ skyriaus vadovas Anatolijus Pliašnikas. „Keičiasi režimai, valdžia, prezidentai, bet istorijos neperrašysi, nepakoreguosi, kad įtiktų kokiai nors partijai ar politinei srovei. Vienas prezidentas savo įsaku paskelbė Stepaną Banderą Ukrainos didvyriu, kitas, padedamas kišeninio teismo, šį titulą atėmė. Bet tiesa yra ta, kad didvyriais tampama ne prezidento įsaku ar teismo sprendimu. Didvyriais tampama savo gyvenimu vardan savo šalies ir savo tautos!“ (2)



 1. http://www.svoboda.org.ua/diyalnist/novyny/035384/
2. http://www.svoboda.org.ua/diyalnist/novyny/035395/

Publikuota: patriotai.lt

G. Jankus "Kybartų aktai" A.Smetonos kalba

Sausio 9 dieną dalyvavau Gedimino Jankaus dramos "Kybartų aktai" pristatyme. Ši drama yra apie lemtingas Lietuvai valandas, po to, kai nuspręsta priimti pirmajį SSRS ultimatumą. Pagrindiniai veikėjai - A.Smetona ir A.Voldemaras. Į dramos pristatymą susirinko pilna salė, tarp kurių buvo ir 2 Tautininkų sąjungos Kauno valdybos nariai, Jaunalietuvis A.Kriščiūnas, aš, du LTJS Kauno valdybos nariai, Kauno Sąjūdžio pirmininkas  R.Kaminskas ir pilnut pilnutėlė salė Lietuvos patriotų. Iš tiesų nudžiugau, kuomet atėjai į tą salę, pamatęs kaip gausiai čia susirinko susidomėjusių žmonių. Džiaugiuosi, jog A.Voldemaro ir A.Smetonos asmenybės, o dar svarbiau - jų idėjos, darosi vis aktualesnės Lietuvai. Nenuostabu. Juk ir mūsų valstybės valdžia darosi vis panašesnė į 1926 metų pirmosios pusės valdžią.

 

Artūro Morozovo nuotr. , Kauno diena.

 Po pristatymo autorius padovanojo man šią nuostabią dramą, kurios puse jau perskaičiau per vieną prisėdimą. Drama tikrai įtraukia, baigiau skaityti ją 5 ryto. Kadangi dalyvavome tryse, tai turime tik tris knygas, tačiau manau, kad išeis pasidalinti jomis su mūsų LTJS nariais ir bendražygiais. Iš kartos į kartą, iš rankų į rankas.

Keli geresni epizodai iš šios knygos:

p.14
A.Smetona
Svarbiausia išsivaduoti iš bolševikų okupacijos.
Ypatingai svarbu, kad būtų išlaikyta VIENYBĖ,
ne srovių ir partinių požiūrių, bet IDĖJOS VIENYBĖ...
Ir kaip turėtų elgtis mūsų krašto būsimoji vyriausybė,
kai mus išvaduos iš sovietų atėję vokiečiai,
tikiuosi, patys turėsite nuovokos, ne taip kaip dabar.
Turėsite patys nuovokos, kas reikia daryti.
Juk galų gale turite suvokti, kad iš rusų bolševikų nei dabar,
nei tuo labiau ateityje nieko gero negalima laukti...
Bet ar jūs turėsite bent krislelį nuovokos,
jūs, betalenčiai partinių srovių saistomi politikieriai,
pataikūnų ir pardavikų padermė, išdavusi Lietuvą,
paklojusi be jokio pasipriešinimo okupantui valstybę,
kur buvo jūsų nuovoka tada, lemtingą valandą,
kur buvo jūsų patriotizmas ir priesaika,
kur buvo jūsų drąsa, kur buvo jūsų pareiga,
tada bailių ir liokajų nuovoka jus vertė tik gelbėti savo kailį,
savo padėtį... jūs, pasitelkę savo liberaliąją demokratiškąją
nuovoką, išdavėte tėvynę...
liberalizmas ir bolševizmas...
Lietuvos duobkasiai...

Prieš kitą citatą reikėtų šiokios tokios istorijos pamokos. A.Voldemaras ir A.Smetona buvo du patriotai, kiek skirtingai matę Tėvynės ateitį, susipykę tarpusavyje jie nepajėgė suvienyti savo sugebėjimų vardan bendro tikslo. Puiki pamoka mums šiai dienai, kokia svarbi yra visų patriotinių jėgų vienybė.

A.Voldemaras
<..>menkystų gauja, pataikūnų, prisitaikėlių,
kūrėte sau gerbūvį, rūpinotės tik savo nauda,
negalvojote apie Tėvynę, tikėjotės išvinguriuot,
prie visų šliejotės,
visiems buvote pakantūs, maloningi, paslaugūs,
tautos vado apsišaukėlio pažadų užliūliuoti...
tikruosius Tėvynės patriotus
leidote persekioti, teisti, kankinti, žudyti, tremti...
na, ką dabar turite, su kuo likote, laukiate sunerimę
naujųjų atėjūnų malonės,
tikitės išmaldaut kąsnelio, tikitės pasilikti ramybėje
su savo prikombinuotais turtais, postais,
titulais, pareigomis,
tikitės partyvinių veikų, demokratinių paistalų,
liberalių veidmainysčių,
tikitės melo, apgaulės, klastos,
viską aukotumėt vardan savo sočios ramybės,
parduotumėt Tėvynės laisvę
ar spruktumėt viską palikę,
kaip šis savimyla,
patriotų pastangų dėka tapęs Prezidentu...


Ar tikrai jie buvo tokie jau skirtingi savo idėjose?

Laikas keistis

Naujų metų virsmas - puiki proga peržvelgti savo gyvenimą, pasidaryti išvadas ką darai gerai, kur galima ir pasistengti, o ką iš viso reikėtų pakeisti. Būtent apie pokyčius norėčiau parašyti.

2012 metus vadinčiau tautiško aktyvisto metais. Iš tiesų daugiausiai savęs atidaviau mūsų nacionalizmo plėtrai, pasiekiau tam tikrų pasiekimų, susipažinau su puikiais žmonėmis. Dėl to nei kiek nesigailiu ir esu tikras, jog šį tempą išlaikysiu ir 2013-aisiais.

Vis dėl to susidūriau su keliomis problemomis - 24h limitu. Laikas yra itin brangus dalykas ir man jo tikrai trūksta. Laiką, skirtą tautiškai veiklai atimdavau iš laiko, skirto asmeniniam tobulėjimui ar laiko, kurį galėjau praleisti su mylimais žmonėmis (nors tai jau praėjęs etapas, tačiau apibendrinant pastaruosius metus reikėtų tai pasakyti). O laiką atsiimti galėjau iš gerokai mažiau man reikalingų dalykų.

Pereikime prie esmės. Nusprendžiau atsisakyti alkoholio. Kodėl? Pagrindinės tos priežastys būtų šios:

1. Kiek galima? Atsibodo gana nuobodi rutina. Atsibodo tie patys nejuokingi, jau vemt verčiantys juokeliai, atsibodo tos pačios vietos, barai centre, atsibodo kiekvieno savaitgalio rutina, vakare pasibaigianti kokiame nors Undergrounde ar dar kur. Tai man velniškai atsibodo ir man to visiškai nereikia. Atsibodo žmonės, kuriems aš vargu ar esu koks draugas, o tik sugerovas, ir jeigu aš tikrai pakliūčiau į bėdą ir man reikėtų jų pagalbos - vargu ar atsirastų kas man padėtų. Čia labai greitai viskas išaiškės. Taps aišku kurie man yra draugai, o kurie buvo tik sugėrovai. Mano alkoholio atsisakymas draugams neturėtų turėti įtakos.

2. Laikas. Apie laiką nemažai rašiau jau įvade. Jeigu man atsibodo gerti, tai kokio velnio man švaistyti tokį brangų dalyką, kaip laikas? Juk yra šimtai būdų, kur jį galima geriau panaudoti.

3. Pavyzdys. Jeigu man pavyko suderinti aktyvią tautinę veiklą su alkoholio vartojimu vakarais (dėl to, jog atimdavau laiką iš knygų skatymo, renginių organizavimo, sporto ar dar ko kito), tai mano bendražygiams, manau, tai sekasi gerokai prasčiau. O vis dėl to aš juk esu vadas LTJS Kauno skyriuje, taip pat esu tautininkų Šilainių skyriaus valdybos narys, todėl jiems bus tikrai į naudą, jeigu pamatys gerą pavyzdį.

4. Dvigubi standartai. Atsibodo juos taikyti. Sakyti apie narkotikų žalą, apie vartotojų visuomenę, kuria manipuliuoja pasaulio galingieji, kuri yra apsvaigusi, ieško tik malonumo ir nepastebi kaip po smiltį, po dalelę iš mūsų yra atimama mūsų valstybė, kaip po truputi žudoma mūsų tauta. Tas scenarijus puikiai matosi pažvelgus į vakarų šalis. Malonumais užmigdyta tauta nemato,  kaip puse milijono lietuvių yra priversti emigruoti, kaip sistema nebeleidžia patriotams švęsti kovo 11-osios, kaip didėja imigrantų skaičius, kaip bus tuoj parduota lietuvių žemė, kaip Europos sąjunga tampa visa žiauria imperija, kaip žmonės susvetimėjo su kitu, kaip pateisinamas ir tapo normalus homoseksualizmas ir jo propagavimas, kaip nebemato problemų lietuviai susidėdami su tolimais kitataučiais iš užjūrio. Kaip aš galiu sakyti apie tuos dalykus, jeigu ir pats esu toks apsvaigusios vartotojų visuomenės dalis? Nebenoriu daugiau šitų moralinių dilemų. Geriau tegul mano protas būna aštrus ir visada pasiruošęs.

5. Tobulėjimas. Šiuo metu aš jaučiu, kad stoviu vietoje, o stovėjimas vietoje reiškia degradacija. Aš negalėjau skirti laiko nei asmeniniam intelektualiam švietimuisi, nei asmeniniam gyvenimui, išvaizdai, fiziniam savo stiprumui. Per ilgai užsisėdėjau vienoje vietoje. Aš siekiu būti lyderis, nugalėtojas, o čia man su lėbavimais po koncertų plotuose, savaitgaliais baruose - visiškai nepakeliui. Atsisakyme alkoholio aš matau progresą ir naujas galimybes, vakar vakare, suvokęs kokį žingsnį žengiau su pirma naujų metų diena, mane aplankė didžiulė laimė vien pagalvojus, kiek dabar aš galiu nuveikti, kiek būti visur geresnis, kaip galėsiu susitvarkyti savo gyvenimą, kiek galėsiu labiau prisidėti ir prie to paties LTJS ar mūsų lietuvių nacionalistų bendros kovos. Aš esu įsitikinęs, jog vien jau sutvarkyta tautinio jaunimo sąjunga man atneš gerokai daugiau džiaugsmo, negu visi tie pasisėdėjimai ir nejuokingi juokeliai ar trolinimai baruose, apsvaigus nuo alkoholio.

Pabaigai norėčiau padėkoti Mariui ir Ipdy, o taip pat Juliui už pagalbą apsisprendžiant arba pozicijos užtvirtinimą. Rytojus priklauso mums, bendražygiai!

P.s.
Į savaitę bent 6h sportui. Pradėsiu nuo sporto klubo, atšilus orams tikriausiai lysiu gamton.
P.p.s
Rūkymas bus sekantis susidorojimo objektas, tam dar reikės pasiruošti, o šių dviejų dalykų būtų sunku atsisakyti vienu metu.