G. Jankus "Kybartų aktai" A.Smetonos kalba

Sausio 9 dieną dalyvavau Gedimino Jankaus dramos "Kybartų aktai" pristatyme. Ši drama yra apie lemtingas Lietuvai valandas, po to, kai nuspręsta priimti pirmajį SSRS ultimatumą. Pagrindiniai veikėjai - A.Smetona ir A.Voldemaras. Į dramos pristatymą susirinko pilna salė, tarp kurių buvo ir 2 Tautininkų sąjungos Kauno valdybos nariai, Jaunalietuvis A.Kriščiūnas, aš, du LTJS Kauno valdybos nariai, Kauno Sąjūdžio pirmininkas  R.Kaminskas ir pilnut pilnutėlė salė Lietuvos patriotų. Iš tiesų nudžiugau, kuomet atėjai į tą salę, pamatęs kaip gausiai čia susirinko susidomėjusių žmonių. Džiaugiuosi, jog A.Voldemaro ir A.Smetonos asmenybės, o dar svarbiau - jų idėjos, darosi vis aktualesnės Lietuvai. Nenuostabu. Juk ir mūsų valstybės valdžia darosi vis panašesnė į 1926 metų pirmosios pusės valdžią.

 

Artūro Morozovo nuotr. , Kauno diena.

 Po pristatymo autorius padovanojo man šią nuostabią dramą, kurios puse jau perskaičiau per vieną prisėdimą. Drama tikrai įtraukia, baigiau skaityti ją 5 ryto. Kadangi dalyvavome tryse, tai turime tik tris knygas, tačiau manau, kad išeis pasidalinti jomis su mūsų LTJS nariais ir bendražygiais. Iš kartos į kartą, iš rankų į rankas.

Keli geresni epizodai iš šios knygos:

p.14
A.Smetona
Svarbiausia išsivaduoti iš bolševikų okupacijos.
Ypatingai svarbu, kad būtų išlaikyta VIENYBĖ,
ne srovių ir partinių požiūrių, bet IDĖJOS VIENYBĖ...
Ir kaip turėtų elgtis mūsų krašto būsimoji vyriausybė,
kai mus išvaduos iš sovietų atėję vokiečiai,
tikiuosi, patys turėsite nuovokos, ne taip kaip dabar.
Turėsite patys nuovokos, kas reikia daryti.
Juk galų gale turite suvokti, kad iš rusų bolševikų nei dabar,
nei tuo labiau ateityje nieko gero negalima laukti...
Bet ar jūs turėsite bent krislelį nuovokos,
jūs, betalenčiai partinių srovių saistomi politikieriai,
pataikūnų ir pardavikų padermė, išdavusi Lietuvą,
paklojusi be jokio pasipriešinimo okupantui valstybę,
kur buvo jūsų nuovoka tada, lemtingą valandą,
kur buvo jūsų patriotizmas ir priesaika,
kur buvo jūsų drąsa, kur buvo jūsų pareiga,
tada bailių ir liokajų nuovoka jus vertė tik gelbėti savo kailį,
savo padėtį... jūs, pasitelkę savo liberaliąją demokratiškąją
nuovoką, išdavėte tėvynę...
liberalizmas ir bolševizmas...
Lietuvos duobkasiai...

Prieš kitą citatą reikėtų šiokios tokios istorijos pamokos. A.Voldemaras ir A.Smetona buvo du patriotai, kiek skirtingai matę Tėvynės ateitį, susipykę tarpusavyje jie nepajėgė suvienyti savo sugebėjimų vardan bendro tikslo. Puiki pamoka mums šiai dienai, kokia svarbi yra visų patriotinių jėgų vienybė.

A.Voldemaras
<..>menkystų gauja, pataikūnų, prisitaikėlių,
kūrėte sau gerbūvį, rūpinotės tik savo nauda,
negalvojote apie Tėvynę, tikėjotės išvinguriuot,
prie visų šliejotės,
visiems buvote pakantūs, maloningi, paslaugūs,
tautos vado apsišaukėlio pažadų užliūliuoti...
tikruosius Tėvynės patriotus
leidote persekioti, teisti, kankinti, žudyti, tremti...
na, ką dabar turite, su kuo likote, laukiate sunerimę
naujųjų atėjūnų malonės,
tikitės išmaldaut kąsnelio, tikitės pasilikti ramybėje
su savo prikombinuotais turtais, postais,
titulais, pareigomis,
tikitės partyvinių veikų, demokratinių paistalų,
liberalių veidmainysčių,
tikitės melo, apgaulės, klastos,
viską aukotumėt vardan savo sočios ramybės,
parduotumėt Tėvynės laisvę
ar spruktumėt viską palikę,
kaip šis savimyla,
patriotų pastangų dėka tapęs Prezidentu...


Ar tikrai jie buvo tokie jau skirtingi savo idėjose?