[Atnaujinta] Spontaniška šeimos šalininkų akcija Lione

Kovo 27d. 21h šimtai prancūzų, nepritariančių tos pačios lyties santuokoms ir įsivaikinimui, spontaniškai susitiko į protesto akciją prie Liono Operos teatro. Prancūzijos patriotus susirinkti sukvietė žinia, jog ultrakairioji homoseksualizmo plėtros aktyvistė Christiane Taubira, dabar einanti Prancūzijos teisingumo misintrės pareigas, atvyksta į Liono Operą stebėti "Claudia" premjeros, kuriai libretą parašė kitas homolobistas Robertas Badinteris. Šeimos ir Prancūzijos šalininkai šiuo improvizuotu protestu norėjo dar kartą išreikšti nepritarimą valdžios sprendimui leisti homoseksualistams įsivaikinti ir tuoktis, o taip pat pademonstruoti savo galimybes mobilizuotis, esant reikalui.

 

Atnaujinta:

Policija atvyko pašaudyt į dainuojančius žmones. 

 

Velniop jūsų sistemą!

Artėjant kovo 11-osios eitynėms, propagandos kompanija įsivažiuoja. Jau mes kapojame baltarusius, o ir su rusų kažkokia ten organizacija lygina, matomai su homoseksualistais lyginimas neprilipo. Žmonės gąsdinami bananais, sklinda gandai, jog bus atiminėjami vėliavų kotai (Įsiklausykite į žodžius - kovo 11-ają nebegalima turėti vėliavos - ar tai laisvė?), o tautiečiams nebegalima rengti savų švenčių - eliminuojama korumpuotai sistemai neparanki nuomonė. Ryt gal mus jau kaltins kokiu snoro banko bankrutavimu? Nelabai nustebintų.  Kur dingo liberalų (o Zuokas save tokiu ir laiko) taip mėgstama Voltero frazė - "Nesutinku su tuo, ką sakai, bet iki mirties ginsiu tavo teisę tai sakyti."?

Dažnai jie kalba apie toleranciją, multikultūriškumą, apie demokratiją. Kalbos kalbom, tačiau jų veiksmai rodo ką kitą:
Tolerancija - jeigu tu sutinki su ištvirkusia nuomone.
Multikultūriškumas - jeigu tu nori savo valstybėje sumaišyti visas tautas į vieną kosmopolitinį darinį (o ne šiukštu išlaikant daugybę tautų su savom kultūrom savo valstybėse - juk tai iš tiesų ir yra multi-kultūriškumas?)
Demokratija - laisvę pasirinkti tarp blogo ir blogesnio.

Tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, turiu galvoje: 1. Vilniaus savivaldybės atėmimas iš piliečių susirinkimų laisvės; 2. Mass medijos manipuliavimas viešąja nuomone, suformuojant neigiamą tautiškai nusiteikusių asmenų ir organizacijų vaizdą, įskaitant net ir nacionalinį transliuotoją, maišant faktus su visišku šmeižtu. 3. Policijos grasinimai panaudoti prieš kitaminčius - smurtą
- Šiaip jau visa tai ir YRA fašizmas. Bet pala, argi gali būti tai fašizmas, jeigu tai daro liberalu save Zuokas ir demokratine save vadinanti valdžia? :)

 Atleiskite, jeigu kam mano nuomonė pasirodys nepatogi, tačiau laikas sudėti visus taškus ant "i" - nebėra jokios laisvos ar nepriklausomos valstybės - Lietuvos. Mūsų valstybę užgrobė tam tikra politinė klasė. Mūsų tėvai atliko savo kartos pareigą Sąjūdžio mitinguose, dabar atėjo laikas mūsų kartai apginti laisvę!

Tautinės valstybės šalininkų per metus išaugo daugiau, negu trečdaliu

Tomas Skorupskis
LTJS

Turbūt nieko nenustebinsiu, jeigu pasakysiu, kad eiliniam piliečiui žodžiai tautininkas/nacionalistas iš karto asocijuojasi su didžiausiu mūsų renginiu - kovo 11-osios eitynėmis. Jos yra mūsų vizitinė kortelė. Šios eitynės yra didžiausias nacionalistų renginys Lietuvoje. Vargu ar yra Lietuvoje kita politinė jėga, kuri sugeba savanoriškai į gatves išversti tūkstančius lietuvių, kurių dalyviai iš savo asmeninių lėšų atvažiuoja į renginį, gaminasi transparantus. Tai - tikroji lietuvių tautos šventė, atėjusi iš apačios, o ne nuleista iš viršaus. Eitynių dalyviai mainais į pastangas gauna šmeižto kampaniją, būna išvadinti visokiais negražiais vardais, jų asmeninės nuotraukos publikuojamos įvairiuose Lietuvai nedraugiškuose portaluose, tačiau kiekvienais metais eitynių dalyvių skaičius vis auga.

Tikriausiai tokį tautos žygį, išreikštą patriotinėmis eitynėmis geriausiai apibūdina šios Maironio eilės:

Nebeužtvenksi upės bėgimo,
Norint sau eitų ji pamažu;
Nebsulaikysi naujo kilimo,
Nors ji pasveikint tau ir baisu.

Kiekvienais metais eitynės sulaukia nemažai visuomenės, valstybės institucijų ir žiniasklaidos dėmesio. Prieš patriotines eitynes 2012-ais metais ir šiais metais naujienų portalas Delfi išspausdino Spinter tyrimų atliktą visuomenės nuomonės apklausą. Kaip teisingai pastebėjo E.Drungytė , apklausos klausime jau yra užkoduotas neigiamas požiūris į eitynes.Tačiau nesutinku su bendra straipsnio nuotaika, kurioje yra nemažai nusiskundimų.

Apžvelgiant 2012 ir 2013 metų apklausas manau, jog jų rezultatai - itin džiuginantys. Nereikia tikėtis, jog sisteminė žiniasklaida rašys apie mus teigiamai. Gal būt jie tą pradės daryti tik tuomet, kada tautininkai bus valdžioje ar turės didesnę įtaką. Iki tol jie kaip įmanoma bandys neprileisti tautinių jėgų prie valstybės vairo, kadangi puikiai suvokia, jog mūsų nenupirksi, mūsų vertybės - neparduodamos. Nereikia pamiršti ir tai, jog panašūs visuomenės apklausos tyrimai yra viena iš priemonių, norint paveikti visuomenės nuomonę, o juos užsako tikrai ne tautinių jėgų draugai. Būtų naivu tikėtis kažkokio staigaus žiniasklaidos pasikeitimo, tačiau apie laipsnišką požiūrio kitimą kalbėti galime.

Kas pasikeitė per vienus metus? Tautinėms jėgoms pavyko pagerinti savo įvaizdį. 2012 metų Delfi antraštė skamba itin neigiamai "44 proc. gyventojų mano, kad Kovo 11-osios nacionalistų eitynės daro gėdą Lietuvai" , kalbama apie neigiamą požiūrį, o štai šiais metais kalba eina apie tai, jog 18% Lietuvos gyventojų mus palaiko. Neigiamas tonas sušvelnėjo.

Šie visuomenės nuomonės tyrimai atskleidė ir tai, jog žmonių, palaikančių tautinės valstybės idėją išaugo daugiau, negu trečdaliu - 38%. Tuo tarpu nepritariančių eitynėms skaičius išliko toks pats - 44%. Dėl nemažo nepritariančiųjų skaičiaus tikrai nereikėtų jaudintis - kiekvienas asmuo, grupė asmenų ar judėjimas, užimantis bet kokią poziciją susilaukia kritikos ir nepritarimo. Yra kelias, kuris patinka visiems - nieko nesakyti, nieko nedaryti ir būti niekuo. Tautininkams, siekiantiems grąžinti Lietuvą į tautinės valstybės kelią, avių kelias nėra priimtinas.

Stebint tautininkų žygius užsienio šalyse galima pastebėti tendenciją - tautininkai, ilgus metus nepatekę į parlamentą, staiga šoka į gana aukštas pozicijas. Tai patvirtina Latvijos, Prancūzijos, Ukrainos ir kitų šalių tautininkų pavyzdžiai. Lietuvoje tautininėms jėgoms politikos arenoje taip pat sekasi ne itin gerai. Senają tautininkų kartą drąsko vidiniai, dar iš Sąjūdžio laikų atėję konfliktai, vietoje vieningos lietuvių nacionalistų partijos dažnai turime neaiškius jungtinius darinius, žengiame su ta pačia retorika, su kuria nesėkingai einama nuo nepriklausomybės atgavimo, ko pasekoje paskutiniuose Seimo rinkimuose už Paleckio frontą balsavo daugiau žmonių, negu už NS "Už Lietuvą Lietuvoje". Galime konstatuoti tai, jog esminiai pokyčiai tautininkų politikoje dar neįvyko.

Vis dėl to toks nacionalistų eitynių palaikymas rodo šių jėgų potencialą. O jis - gana nemažas. Tuomet, kada nemažai mūsų piliečių vis dar pasitiki žiniasklaida, kurioje apie tautininkus nenutyla šmeižto kampanijos, kuomet sisteminiai politikai vieni po kitų viešai atsiriboja ir pasmerkia eitynių dalyvius, kas penktas Lietuvos pilietis jau yra pralaužęs informacinę blokadą ir palaiko lietuvių nacionalistus.

Visuomenė jau šiuo metu yra pasiruošusi tautininkų atėjimui ir jų rėmimui, tačiau ar tam yra pasiruošę lietuvių tautininkai? Lūžio taškas politikoje įvyks kartu su kartų kaita, kuomet patriotinių eitynių dalyviai ir rėmėjai įsilies į tautines organizacijas ir partijas bei su naująja tautininkų karta ateis ir amžinų tautinių, dorovės, šeimos vertybių pateikimas šiuolaikiškai, o veikla neapsiribos vien istorinių datų paminėjimais, tačiau bus keliamos ir šių dienų problemos. Reikia tikėtis, jog ateinanti tautininkų karta nežais sistemos primesto mums žaidimo, o sieks esminių reformų mūsų valstybėje.

Lūžio taškas neateis per naktį, pokyčiai įvyks palaipsniui. Kviečiu visus lietuvius patriotus nelaukti kol įvyks tas lūžis, o patiems būti juo. Už lietuvišką Lietuvą!
Publikuota: Patriotai.lt
                    Alkas.lt