Tomas Skorupskis, LTJS leidinys „Jaunimo ugnis“ nr. 1.,
2010 spalis.
Mūsų protėviai savo išmintį paliko dainose. Iš folkloro semiamės išminties, tautinės dvasios, praeities supratimo ir tautinio sąmoningumo. Folkloras jungia mūsų tautą į vieną visumą, kuria sąlyčio taškus tarp praeities – dabarties, žmogaus – gamtos, žmogaus – tautos. Folkloras, kaip ir mūsų tauta, yra gyvas ir kintantis kūnas, per amžius gyvavusi ir gyvuosianti vertybė. Iš senolių paliktų apeiginių kalendorinių dainų supratimą apie baltų religiją semiasi ir šių laikų baltų Romuva, su dainomis tauta Sąjūdžio mitinguose iškovojo savo laisvę, o dainų šventėse visi vieningai traukiame „Lietuviais esame mes gimę“.
Nors plačiai ir neskelbiama, bet folkloras yra labai svarbus tautinio jaunimo tarpe . Su tautiška daina žygiuojame gatvėmis, dainuojame stovyklose prie laužų, pasitinkame ateinantį priešą. Didžioji dalis tautiško jaunimo vienaip ar kitaip yra įsitraukę į folkloro kultūrą. Tai nėra nuostabą keliantis faktas, nes žmogus, kuris domisi tautos kultūra, siekia išsaugoti ir puoselėti lietuviškas tradicijas, greitai suranda bendrą kalbą tautos jaunimo tarpe.
Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjungos nariai įsilieja į įvairias folkloro grupes. Žinomiausios jų – „Karužė“ ir „Gyvata“. „Karužė“ save pristato kaip folklorinį vyrų sambūrį, atliekantį įvairaus laikotarpio karines dainas. Šalia lietuviškų dainų nevengiamos ir latvių karo dainos. Pirmoje vietoje iškeliama Tautinė idėja, diktuojanti vertybiškai savą pavidalą. Grupės ištakos siekia dar 2002 metus, tačiau sąstatas nusistovėjo 2007 metais.
Klaipėdos ansamblis „Gyvata“, savo pavadinimą pasirinkę remiantis Vydūno raštais, vienija bendraminčius: moksleivius ir studentus, mylinčius ir puoselėjančius senąsias mūsų tautos tradicijas. „Gyvata“ šoka liaudiškus šokius, mokosi groti folkloriniais instrumentais, dainuoja bei savitai aranžuoja patiems patinkančias dainas.
LTJS nariai dainuoja ir kituose folkloro kolektyvuose: Kauno VDU “Rasos” gimnazijos folkloro ansamblyje“Lygaudė“, KTU folkloro ansamblyje „Goštauta“. Paminėti tautinių dainų ansambliai groja Lietuvoje ir už jos ribų, skatina jaunus ir senus prisiminti folkloro vertę, tačiau folkloras gyvas ne tik ant scenos, o taip pat ir jaunimo suburtoje Devyniaragio Romuvoje, kurios gretose gausu mūsų sąjungos narių. Apeiginės giesmės ir kitos liaudiškos dainos jiems yra vos ne kasdienybė - susirenkama padainuoti ne kitiems, ne pasirodymui, o sau, juk liaudies dainos stiprina bendruomenės saitus.
Tautai, kaip oras, reikalinga tautinė kultūra. Ją puoselėdami, kurdami, mes kuriame mūsų tautos ateitį. Vietoje mums peršamos vartotojiškos kultūros atsisukime į protėvių išmintimi, tradicijomis paremtą kultūrą - lietuvišką folklorą. Ne dėl žalio vyno - Dėl žalio žolyno!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą