Bauska declaration - alliance of Baltic states nationalists

2013 08 26 Bauska declaration was signed by three main Baltic nationalists parties from each country. 

Lithuania - Tautininkų Sajunga ( eng. Nationalists union)
Latvia - Nacionālā apvienība Visu Latvijai! ( eng. National Alliance All For Latvia!)
Estonia - Eesti Konservatiivne Rahvaerakond ( eng. Conservative People's Party of Estonia)



Actual text of the declaration in English:

We affirm the supremacy of our national sovereignty over the supranational institutions and we stand against any attempt to absorb our independent nation states by any kind of European Super State.

We see the immigration policies of Western Europe as a warning example. The demographic situation in our countries does not allow any new massive immigration into our lands.

We hold the values of family and patriotism to be fundamental, despite of the looming ideas of cultural Marxism, postmodernistic multiculturalism and destructive liberalism. Our honour and love for our homelands will not let us walk the path of cosmopolitanism.

We consider the independence of our economies to be just as important as our political independence. We are ready to combat the foreign financial influence in our countries and we see only Estonian, Latvian and Lithuanian capital as a basis of our national prosperity.

We demand from our governments an upright and straight answer to any violation of our sovereignty and any intrusion to our internal affairs, which are continually undertaken especially by Russian authorities and followed by other effectors of imperialistic policy as well. Our national languages, borders and glory of our heroes are sacred and cannot be subjects to negotiation.

We stand firm to the demand of compensations for occupation by Soviet communist regime. Acknowledgement of the occupation and full compensation for it should serve as a fundamentum for more confidence between neighbours and as a guarantee against any other occupation and aggression to recur.

We aknowledge the necessity of physical defence of our peoples against armed violence and the need to build three strong military forces, encouraged by national defence spirit, able for independent combat, but always ready to assist each other.

We believe however that a fight against external dangers and global challenges would be in vain until our national pride, spiritual unity and faith into ourselves have been restored. Only that way can we solve the demographic problems that threaten us from inside.

We are ready to stand as vanguard to a new national awakening that must restore this strength in our veins. We will heed the call of nationalism, convey its positive meaning, and spread it within our living nations, within national education and creative culture, in particular.

We pledge to cooperate in our passions and actions, for our unity is a key to invincibility. We will visit our events, make joint statements if necessary, support information exchange, cultural and economic cooperation programs, and stand together against external threats. Our close and warm relations can build a bridge between different languages to share common feelings while we lie besides on the shore of Baltic sea.

Let the signing of this declaration be a symbol of our heartfelt and flaming relationship!

Wake up, Baltic states!

Eesti Konservatiivse Rahvaerakonna esimees Mart Helme
Eesti Konservatiivse Rahvaerakonna juhatuse nimel Ruuben Kaalep
„Visu Latvijai!“ līdzpriekšsēdētājs Raivis Dzintars
„Visu Latvijai!“ valdes loceklis Jānis Iesalnieks
„Visu Latvijai!“ valdes loceklis Jānis Dombrava
Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila
Tautininkų sąjungos vicepirmininkas Julius Panka

Lietuviškai

Šėriuotų rankų įvairovė

Kviečiu paskaityti Igno Šeiniaus memuarinės prozos "Raudonasis tvanas" ištrauką, kurioje autorius į tragiškus Lietuvos įvykius žvelgia per asmeninę prizmę, kur tautos ir valstybės likimas susipina su paties autoriaus padėtimi. Autorius pasakoja apie asmeninius potyrius SSRS ultimatumų Lietuvai akivaizdoje, dingstančius žinomus žmones ir nežinią apie ateitį. Minimos amerikietės laikysena puikiai susišaukia su šiandienos aktualijomis, kuomet multikultūrinę valstybę dažnai bandome pateikti kaip naują, pažangią idėją. Manau, kad yra naudinga priminti, apie globalizmo šaknis ir šeriuotas rankas.

***

Mrs. Strong yra atvykus Kaunan. Ar esi girdėjęs apie ją?

Galbūt, bet tikrai neprisimenu. Wooderson papasakoja, kad ji yra amerikietė komunistė ir žurnalistė, daugiausiai gyvenanti ir veikianti Maskvoj, labai geruose santykiuose su draugu Stalinu.

—    Oho! — išsprunka man.

—    Gal norėtum susipažint su ja? Šiandien pat, kad ir netrukus.

Laiko nelabai daug turiu. Iš kitos pusės, ar gali būti koks malonumas susitikti amerikietį komunistą, ir dar moteriškos lyties? Komunizmas, tai vyrų amatas, žmonių be nervų, rupios psichinės sudėties, šaltakraujiškų apskaičiavimų ir šėtoniškų gudravimų, jei jau iš viso yra koks amatas.

—    Ji pilna įdomių idėjų ir originalių samprotavimų, — pasakoja Wooderson, laukdamas mano atsakymo.

—    Pamačius mane šįryt pusryčiaujant Lietuvos viešbučio restorane, tuojau priėjo ir, dar nepasisveikinus, tarė įkaitusi entuziazmu: “Tik pagalvok, kokia laiminga lietuvių tauta turi dabar jaustis!” — “Laiminga, kodėl” visiškai nustebau, nors jos galvojimo ir pažiūrų staigmenos ir nebuvo man svetimos. “Tauta, gavusi saulėtai didžiojo Stalino globą, negali įsivaizduoti didesnės laimės”, tęsė ji su tokiu pat įkarščiu, akimis spindėdama. “Per dvidešimts metų laukė ir nesulaukė lietuvių tauta šios nuostabios, stebuklingos dienos!!” Prašiau ją sėstis, paklausiau, ar ji žino ką apie Kaune ir visam krašte dažnėjančius ir vis gausesnius suėmimus. “Bet juk bolševikai dabar nežudo žmonių!” ramino ji mane entuziastiškai. “Pastaraisiais laikais jie smarkiai pakeitė savo metodus. Tie metodai dabar visai kitokį, nei buvo prieš keletą metų!” džiūgavo Mrs. Strong. “žmonės, kurie vienaip ar kitaip atsistoja komunizmui skersai kelio, dabar tik iškeliami kur nors kitur, bet jų bolševikai nebešaudo ir nebesmaugia, oi ne.” — “Ar tai geriau? Koks gali būti malonumas lietuviams inteligentams, lietuviams patriotams, savo krašto mylėtojams, jei juos ištrems Sibiran ar Kazakstanan?” klausiu. “Juk tai bus nepakeliamos kančios visam gyvenimui, baisiau už pačią mirtį”. — “Sveiki ir stiprūs žmonės nežus niekur pasaulyje”, tikino mane ši sveika, pilnakraujė, stambios sudėties moteris. “Visi tie gyventojų perkėlimai, kurie, reikia laukti, vyks platesniu ir didesniu mastu, prives pagaliau prie visiško ir puikaus rasių susimaišymo Sovietų Sąjungoj. Padės pagrindą naujai, tarybinei žmonių rasei. Ar tokia, komunistiškai maišyta ir iškristalizuota rasė, neverta didesnių aukų? Iš mūsų ir visų kitų pusės?” klausė ji manęs tuo pačiu, liepsnojančiu entuziazmu.

Nors mandagumas reikalauja būti mandagiam iš toli atkeliavusių ir entuziastingų svečių atžvilgiu, bet aš sakau stačiai ir aiškiai draugui James, kad nei matyt, nei girdėt apie Mrs. Strong visiškai nenoriu.

Kaip pavertam žemėlapyje, mano akyse atsistoja įvairios Sovietų Sąjungos tautos. Kalmukai, čiuvašai, mordvinai, samojedai, kirgizai, totoriai. Tarp šių tautų ir pusiau laukinių tautelių dabar išsklaidomi ir išbarstomi iš Ukrainos, Galicijos, Volinijos ir Baltgudijos ištremti lenkai inteligentai ir šiaip susipratę žmonės. Nepasigailėta ir lietuvių Sovietų Sąjungos pusėje likusiose lietuviškose srityse ir nespėjusių laiku pabėgti. Koks likimas laukia visų, prieš seimo rinkimus suimtųjų, ir dabar toliau suimamųjų?

— Nemanyk, kad man būtų malonu vedžioti Mrs. Strong po miestą ir padėti jai užmegsti pažintis su žymesniais komunistais, daugumoj kalėjiman susodintais lietuviais, — teisinas Wooderson. Tikėjaus, kad padėsi nešti naštą.

Papasakoju jam apie savo susitikimą su Maksimu Gorkiu Petrograde 1915 metų gruodžio mėnesį. Buvo numatyta, kad gvildensimi Baltijos tautų ir Rusijos rašytojų — demokratų kultūrinio bendradarbiavimo galimybes, bet tuojau pat mūsų abiejų mestasi politikon. Gorkij apgailestavo, kad pasauliniam karui įsiliepsnojus, lietuviai, latviai ir estai, lygiai kaip ir lenkai, persiėmė separatistinėmis tendencijomis.

“Jūs, didelės Rusijos vakarų pakraščio tautos, esat mums labai reikalingos”, tikino jis. “Jūs visi laikotės kitokios, pozitivesnės gyvenimo filosofijos. Esat pastovesnio ir drauge švelnesnio būdo, esat vienu žodžiu — europiečiai. Mūsų, rusų, siela gal žmoniška ir šviesi, bet mūsų rankos, mūsų kumštys apžėlusios šeriais. Rusui neįmanu ką meiliai paglostyti, jis gali tik sugniaužti ir pasmaugti. Jūs, baltiečiai ir lenkai, užuot nusigrįžę, turėtumėt arčiau į mus prieiti, turėtumėt pasistengti mus pataisyti.”

Nors tada buvau dar jaunas, bet kartais man drąsos nestigdavo. Aš paklausiau:

“Ar nėr pavojaus, kad mes nustosim visko, ir gyvybės, pirmiau nei nupešiosim visus šerius nuo rusų rankų?”