Senokai norėjau parašyti. Aplinkui nemažai žmonių, kurių veikla - politika, laisvalaikis - politika, muzika - politika, ir visa savirealizacija - politika. Džiaugiuosi, kad aš ne vienas iš jų.
Šiaip gana keista, nes asmens, kuris tai parašė, toli gražu negalėčiau vadinti kokiu tai apolitišku. Priešingai - savoje srityje jo pasiekimai yra tikrai aukšti. Šį jo statusą pamėgo nemažai žinomų vardų, kurių negalėčiau laikyti didžiausias aktyvistais. Nors ir gerbdamas šio asmens darbus, niekaip negaliu sutikti su mintimi, kurią jis perteikė, jog domėtis kas vyksta Lietuvoje ir pasualyje, į tai reaguoti, būti politiškai aktyviu - blogai. Tuo labiau - didžiuotis, jog toks nesi.
Siekiant detaliau pažiūrėti į pastarąjį, taip pamėgtą, pranešimą, reikėtų sutarti dėl vartojamų sąvokų. Visų pirma - dėl politikos. Žodis politika yra kilęs nuo žodžio polis, reiškiančio miestą-valstybę. Žodis pilietis – dar ir pareigą valstybei – jos gynybą, dalyvavimą valstybės gyvenime. Pilietis visada yra politiškas. Citatos autorius aiškiai pasako, jog žodį politika jis vartoja ne siaura - politinės partijos prasme, o platesne, mano jau minėtaja prasme.
Priešprieša politikai - dalyvavime valstybės gyvenime, reikėtų laikyti abejingumą, konformizmą.
Konformizmas – moralinė ir politinė koncepcija, perteikianti prisitaikėlišką požiūrį, pasyvumą visuomeninės veiklos ar dominuojančių pažiūrų atžvilgiu, savo nuomonės reiškimo vengimą, nekritinį požiūrį.
Autorius teigia, jog kai kurie asmenys yra tokie aktyvūs valstybės gyvenime, turintys savo nuomonę įvairiais klausimais, jog tai pereina ir į muziką, laisvalaikį ir kitur. Iš tiesų sunku būtų įsivaizduoti, jog asmuo, kuris pasisako prieš moralinę degradaciją, laisvalaikį leistų eidamas per merginas vienos nakties nuotykiams (ypač jeigu suvokia, jog tai - taip pat moralinė degradacija). Nenuostabu, jog ir neretai muziką toks asmuo renkasi tokią, kuri bent jau neprieštarauja jo pažiūroms arba jas dar labiau sustiprina.
Bene blogiausia autoriaus pranešimo dalis yra ta, jog taip jis pateisina politinį pasyvumą, pamalonindamas tuos, kurie vietoje veiklos realiame darbe, renkasi kokį vakarą aludėje ar kitaip leidžiant laiką. Autorius džiaugiasi savo konformizmu (aka nepolitiškumu).
Komentaruose dar randame ir politinės ir profesinės veiklos supriešinimą, kuris padeda suprasti ir tai, kas sąlygojo pirmosios žinutės atsiradimą. Darau prielaidą, jog jos autorius yra iš esmės patenkintas dabartine politine sistema ir nemato poreikio jos keisti. Būtent dėl to jo pasakyme yra logikos, jog jeigu viskas gerai su valstybe, tuomet kvailiai yra tie revoliucionieriai, kurie bando kažką keisti, mat Lietuvai naudingiau yra dirbti savo valstybinį, privatų ar kokį kitokį darbą ir mokėti mokesčius valstybei.
Aš manau, jog pastarasis asmuo nesupranta realios padėties, apie kurią aprašiau anksčiau. Ir taip, aš esu toks žmogus, kuris turi savo pasaulio suvokimą ir vertybes, kurio veiklos didžioji dalis - politika, klausausi nemažai tokios muzikos, kuri yra mano ar bent man neprieštaraujančių politinių pažiūrų, o nemažai savirealizacijos yra per politiką ir visuomeninę veiklą. Taip aš darau todėl, kad matau esamas problemas ir manau, jog tauta neturėtų eiti į susinaikinimo mėsmalę, o bandyti ją keisti. Džiaugiuosi, jog esu vienas iš tokių žmonių. Aš esu lietuvis, esu patriotas, todėl dalyvauju politikoje.
Kaip jums atrodo, kokie žmonės buvo tie, kurie ėjo į savanorius, kurie išėjo į miškus, organizavo Sąjūdžio mitingus? Laikai keičiasi, keičiasi ir priemonės. Tačiau yra tai, kas išlaiko tęstinumą. Tai - laisvos tautos ir tautinės valstybės idėja.
P.S.
Taip, mano pasisakyme spalvos yra kiek sutirštintos. Kadangi pažįstu asmenį, kuris rašė tą facebook statusą ir nemanau, jog jam yra vis tiek tai, kas vyksta Lietuvoje. Tačiau jo parinkti žodžiai taip pat tirština spalvas, todėl pateikiau, manau, adekvatų tirštumą, nes manau, jog skleidžiama žinia gali daryti blogą įtaką kitiems, skatinti juos būti apatiškais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą