Tomo Skorupskio blogas

Tomo Skorupskio blogas

2012 m. sausio 18 d., trečiadienis

Skamba sesijos melodija


Skamba sesijos melodija, organizmas jaučiasi visiškai išsikrovęs. Nuovargis gana nemažas, tačiau gal kartais naudinga taip iškrauti jį? Vieną naktį miegi, kitą - ne, vieną miegi, kitą - vėl ne. Pastovus kavos skonis burnoje, cigaretė ankstyvą rytą, kada akys atrodo merkte merkiasi, šaltas oro gūsis. Tokiomis gyvenimo akimirkomis kartais iš tiesų trūksta paprasto žmogiško bendravimo, šiltumo. Jaučiuosi, lyg sesijos metu virsčiau tam tikru robotu, reikliu tiek sau, tiek aplinkiniams(o čia - gerai). Vis dėl to išlieka pagrindines gyvenimo vertybės, kurias vertinu - stengtis būti geru žmogumi, pagelbėti ir padėti. Na toks mano gyvenimas jau kuris laikas.

Galima pasidžiaugti nebent rezultatais - jie yra tikrai neblogi. Kol kas viskas su studijomis klostosi į gerą, yra šansų net padaryti viską, ką užsibrėžiau, nors tai dar atrodo utopiškai. Tautinės veiklos taip pat visiškai neapleidau, kaip kiekvienas sveiko proto žmogus turėtų. Nors teoriškai pasiėmiau atostogų nuo visos veiklos, tačiau atlikta keli nemaži darbai. Labai pradžiugino bendraminčiai iš jaunimo tarpo.

Per tą sesijos-atostogų laiką teko patirti ir nemalonių dalykų - išdavystę. Na gal tas žodis ne visai atitinka realius įvykius, tačiau būtent taip jaučiuosi. Tai - išdavystė tų žmonių, su kuriais ilgą laiką ėjau koja kojon. Nebesuprantu, nebepasitikiu jais. Nors suprantu, jog taip daryti negerai. Gal buvau per didelis idealistas.

Mane pradėjo gerokai labiau dominti psichologija. Džiaugiuosi atsiradusia motyvacija. Kyla noras toliau sieti save su šia specialybę, numačiau ir ateities tobulėjimo kryptį, kuri man yra įdomi.

Manau, jog po šios sesijos mano gyvenime ateis nemažai permainų. Reikės ir toliau skirti nemažai laiko savo asmenybės tobulinime. Manau, kad esminis sprendžiamasis klausimas bus apie kitus žmones. Manau, jog keli žmonės, kuriems vis dar stengiuosi būti draugiškas, geras - to nenusipelnė. O štai kiti - nusipelnė to tris kartus labiau. Gaila tokių žmonių, kurie jaučia malonumą, kada erzina mane. Nejaučiu jiems paniekos, tiesiog gailestį. Juokinga, jog neretai jie įsivaizduoja save kaip kokį tai išminties guru, iš aukšto žvelgiantį į mane, neklystantį, o iš tiesų tėra paprasti žemės kirminai. Čia reikės nemažai skirti laiko savo asmenybės tobulinimui. Iš vienos pusės noriu išlikti gerietis, tačiau manau, kad atėjo laikas su tam tikrais žmonėmis elgtis taip, kaip ir jie su manim.

Jau dabar keičiasi keli dalykai mano gyvenime, o po sesijos tai dar labiau suaktyvės. Jau kuris laikas baruose išgeriu daugiau giros, negu alkoholinių gėrimų. Pradėjau mankštintis ir geriausia tai, jog man mankšta teikia malonumo. Po sesijos laukia ir kiti esminiai žingsniai - metimas rūkyti, dar aktyvesnis sportavimas (rūkymas atima iš manęs 1h per dieną, jį skirsiu sportui). Ateityje dar laukia ir mitybos tvarkymas, kuris jau prasidėjo prieš tam tikrą laiką, tačiau vis dar šiam keliui yra didelių kliūčių. Su metimu rūkyti bandysiu į savo gyvenimą įvesti daugiau tvarkos, detaliau planuotis dienas ir savaites, keltis tuo pačiu metu.

Be viso to, ką rašiau, be proto pasiilgau savo mylimosios. Šlykštu, kai neturi kada net atrašyti sms, nes neturėsi laiko vėliau tęsti pokalbį. Tačiau kasdien peržvelgiu jos facebook profilį, blogą, pažiūriu į nuotraukas, kur mes kartu. Na jau greitai viskas baigsis, liko dar savaitė, raminu save.

Lygiai taip pat pasiilgau gamtos. Tai jau darosi priklausomybė. Noriu pabūti miško glūdumoje, įsiklausyti į medžius, gyvūnus, žemę, susilieti su ja, įkvėpti gryno oro.

Džiaugiuosi, jog 28dieną galėsių pamatyti abu dalykus, kurių labiausiai pasiilgau.
O dabar - labos nakties. Ši naktis - miegojimo. Nemiegosiu - ryt arba poryt. Gal vieną iš paskutinių kartų. Sesijos melodija skamba, skamba...


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą