Varg Vikernes: Blôð auk Ôðal (Kraujas ir žemė)

Žmogus yra gyvūnas, todėl ir mums reikėtų į žmogų ir žiūrėti kaip į tokį. Bežvelgiant iškyla klausimas: ar yra poliarinių meškų Sacharos dykumoje? Skorpionų  - Arktyje? Zebrų - Europoje ar Amerikoje? Kengūrų - kur nors už Australijos? Banginių - upėse ir ežeruose? Ir kodėl vilkai užauga didesni Kanadoje, negu Europoje? Kodėl Afrikos drambliai skiriasi nuo Azijos drablių? Todėl, kad visus gyvūnus veikia gamtos įstatymas gyventi kažkurioje konkrečioje vietoje, kurioje jie yra per tūkstančius metų prisitaikė gyventi. Jiems netinka būti kur nors kitur; Jie neprisitaikę gyvenimui svetur, arba jeigu jums labiau patinka - jie nėra sukurti gyventi svetur.

Kodėl šios gamtos taisyklės turėtų būti skirtingos daugybei žmonių rūšių ir rasių?

Jūs galite priversti tigrą ir liūtę susilaukti palikuonių, tačiau tą jūs galite padaryti tik laikant juos nelaisvėje, narve, laikant juos ankštoje vietoje siaubingai nenatūraliomis sąlygomis. Panašiai kaip žmones miestuose. Gyvūnų palikuonys bus nei tigrai, nei liūtai - jie nebeturės savo vietos po saule. Jo gyvenimą lydės problemos, kurias sukėlė hibridizacija. Gamtoje gyvūnai nesiporuoja su kitų rasių ar rūšių gyvūnais, nebent jie būna priversti ir nebeturi jokio kito pasirinkimo.

Kodėl žmogus turėtų būti kitoks?

***

Kultūros, papročiai ir religijos, tradicijos ir pasaulėžiūra: jie kuria tautas ir nekinta. Priešingai, šie dalykai kyla iš pačios tautos ir atlieka harmonijos su pačiu individu funkciją.

Šių žmonių prigimtis įtakojama kraštovaizdžio, miškų, laukų, vandenynų ir kalnų aukščio, slėnių, fjordų, besikeičiančių metų laikų, augalų ir žolelių, gyvūnų, gyvenančių tame regione; maisto, kurį tie žmonės valgo ir oro, kuriuo kvėpuoja, temperatūros ir drėgmės. Kiekviena žmonių gentis per metų metus tampa įpatinga ir gerai prisitaikiusi prie ją supančios aplinkos.

Kai kurios gentys yra panašios viena į kitą, o kai kurios - labai skiriasi nuo visų kitų. Kelios yra visiškai unikalios kiekviename savo bruože.

Gentys turėjo įtakos viena kitai, daugiausia per sūnų ir dukterų santuokų mainus arba priimant užkariautų genčių kūdikius, taip sukeliant hibridizaciją, kurią mokslas apibrėžia kaip mutaciją. Kai kurios genčių grupės vystėsi izoliuotos nuo likusio pasaulio taip ilgai, kad jos tapo nesuderinamos su kitomis gentimis. Trečios genčių grupės buvo taip hibridizuotos, kad jos tiesiog nebetiko savo aplinkai, todėl buvo priverstos klajoti po pasaulį, bet kur, be savo šankų, pavydūs ir kupini neapykantos tiems, kurie yra ne tokio pat likimo. Jos neteko ryšio su natūraliu gyvenimu ir planeta, kurioje jie gyvena, todėl yra linkusios pirmenybę teikti mirčiai ir destrukcijai, kurdami idėjas, skatinančias abu šiuos dalykus.

***

Kiekviena nesugadinta žmonių gentis yra prisirišusi prie savo Ôðal (žemės) taip, kaip kad protas prisirišęs prie kūno. Jis gali veikti pagal paskirtį tik taip.  Arba jeigu jums labiau patiks: Jis negali sveikai, natūraliai egzistuoti pagal savo paskirtį kur nors kitur. Gentis, palikusi savo Ôðal, čia palieka kažką itin svarbaus ir bus prastesnė, kažko stokojanti savo kelyje. Kai kurios gentys ilgesis savo tėvynės, jaus jai trauką ir galiausiai sugrįš namo, bet gentis, negyvenanti pagal savo Ôðal valią, iki kol sugrįš, bus skurdesnė ir sumišusi; Tai bus mirštanti gentis. Pvz. Europiečiai Amerikoje, arba azijiečiai ir afrikiečiai Europoje. Jie elgsis kaip laukiniai įkalinti nenatūralioje aplinkoje ir dažnai smurtaus ir elgsis neracionaliai. Jie nėra blogi žmonės; Jie nėra antrarūšiai šikniai; Jie nėra supuvę savo vidumi, nors ir kartais elgiasi tarsi tokie būtų. Jie paprasčiausiai ne namuose. Jie nėra ten, kur gamta norėjo, kad jie būtų. Jie neturi ryšio su žeme, kurioje jie gyvena.

***

Nieko gero gyventi savo Ôðal, jeigu nepriimi savo Ôðal įstatymų, jeigu neprisiimi savo gamtos dėsnių. Jeigu tu esi poliarinė meška - geriau nebandyk ėsti  vėžiagyvių arba nerti į Arkties vandenyno gelmes; Geriau tau ir toliau medžioti ruonius. Nesvarbu ar dėl tokio sukūrimo, ar dėl prisitaikymo - tai yra tai, ką poliarinės meškos daro geriausiai.

Mano protėviai medžiojo ir rinko miško gėrybes šimtus tūkstančių metų žmogaus nepaliestoje Europos gamtoje. Juos suformavo tai ir, laikui begant, jie išreiškė savo prigimtį poezija ir muzika, piešiniais ant uolų ir savo rankdarbiais, filosofija ir matematika, nuostabia mitologija ir spalvingais Dievų panteonais, gražiomis šventyklomis ir įstabiais medžio drožiniais. Visa tai buvo unikalios Europiečio minties ir dvasios kūriniai - jų unikalus Europietiškas kraujas. Kraujas ir žemė.

Kodėl aš turėčiau norėti kažko atklystančio iš kitur?

Aš esu europietis, todėl aš atmetu kiekviena idėją ir idealą, kuris nėra iš Europos. Aš nesakau, kad tai yra bevertis šlamštas ar pan. , bet tai tiesiog nėra skirta man ar kitiems europiečiams, kaip kad dykuma nėra skirta poliariniai meškai. Vietoje to aš pripažįstu savo pačio kilmę, ir tik savo paties kilmę ir viską, kas ateina iš manosios kilmės. Atmesti tai būtų kvaila, neigti tai būtų savižudybė. Kaip kad bandymas gyventi dykumoje būtų savižudybė poliarinei meškai.

Europa, pabusk, priimk ir prikelk save. Nėra kito kelio į laimę, harmoniją, klestėjimą ar įvairovę. Europa, pabusk! HailaR WôðanaR!

Versta iš thuleanperspective.com