Liepos 6, 2010
Lietuvių tautinio jaunimo sąjungoje Edmundo iniciatyva susikūrė šaunus klubas – Valančiaus legionas, taip pratęsdamas Lietuvai svarbaus veikėjo – Motiejaus Valančiaus veiklą. Turbūt niekas net nebandytų prieštarauti šio klubo idėjoms: patriotai už blaivybę, už stiprią tautą be alkoholizmo. Klausimų čia daug kilti ir neturėtų, bet vis gi – jų kyla.
Reiktų suprasti vieną – blogis yra ne pats alkoholis, o alkoholizmas – pastovus, liguistas alkoholio vartojimas. Taip pat, vargu, ar alkoholį galime laikyti didžiausiu mūsų tautos blogiu, jis neturėtų būti išskirtas aukščiau už narkomaniją, egoizmą ir vartotojišką kultūrą, kosmopolitizmą, doros normų pakrikimą.
Kuo skiriasi blaivybė ir abstinencija?
Motiejaus Valančiaus Blaivybės sąjūdis skiria šiuos du reiškinius. „Blaivybės draugijų tikslas – atpratinti valstiečius nuo degtinės vartojimo. Blaivybė nebuvo suprantama kaip visiška abstinencija – net davę priesaikas ir įšventinti blaivininkai galėjo saikingai gerti alų, midų ir vyną. „
Valančiaus legionas neturėtų krypti į radikalią pusę. Vietoje eilinių žmonių puolimo už tai, kad jie būdami gamtoje, su bendražygiais, vakare prie laužo nori atsigerti alaus, reiktų skatinti sportą, propaguoti sveiką, tautišką gyvenimo būdą. Nereikėtų alkoholizmu vadinti net ir minimalaus alkoholio vartojimo, tarkime bokalo alaus sporto varžybų metu ar vyno taurės per pietus. Vargu ar teisinga būtų sakyti, kad patriotizmas ir alkoholis, o ne alkoholizmas (!) – nesuderinami.
Lietuviai nuo seno savo pergales vainikuodavo švente su alumi bei midumi! Tai yra mūsų tautos tradicijų dalis. Yra žinoma apie alkoholio sakralinę reikšmę, tarkime folklore alaus, užstalės dainos užima atskirą svarbią terpę, yra išleisti netgi alaus dainų dainynai. Radikalai, kaip blogį įvardindami alkoholį, o ne alkoholizmą, kerta per jautrią mūsų tautos vietą – tradicijas. Keli režimai bandė pakeisti žmogų – rudasis – kurdamas naują, vienodą žmogų – ariją, raudonasis – sakydamas, kad visa kas buvo iki jų – pasenę, kad praeitį, tradicijas reikia išmesti, žydrasis – skatindamas vertybinį nihilizmą. Visų jų retorika buvo panaši – aiškus įvardintas priešas, jo demonizavimas – ar tai būtų žydas, ar buržuaziniai nacionalistai ar tautinės valstybės idėja, religija, moralė.
Nepamirškime, kad esame jaunimo sąjunga, kad visi turime atskirus gyvenimus, į kuriuos neturėtumėme kištis. LTJS pozicija neturėtų būti prieš alkoholį, LTJS turėtų būti prieš alkoholizmą, tikrojo alkoholizmo prasme. Visiems mums nepatinka iki žemės graibymo nusitašęs lietuvis, ypač su tautine simbolika. Vietoj to, kad jį išvadintumėme visais bjauriais žodžiais – geriau nuveskime jį namo. Taip pat neturėtų būti alkoholio vartojimo su LTJS simbolika. Tai daro sąjungai antireklamą, ypač jeigu jos pozicija – už blaivybę, prieš alkoholizmą. Vis gi nereikia patapti radikalais. Jeigu žmogus uždarame renginyje, su simbolika, išgers taurę vyno – nematau nieko blogo tame.
Nebūkime fanatikai! Alkoholio klausimas nėra vertas mūsų pykčių. Tai – jėgų švaistymas. Geriau prižadėkime sau, kad už kiekvieną gerą šventę su alkoholiu – padarysime gerą darbą tautai. Taip mūsų idėjos tik laimės.
Šaltinis: LTJS blogas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą