Išdavikų žemės reforma

Kviečiu paskaityti Igno Šeiniaus memuarinės prozos "Raudonasis tvanas" ištrauką, kurioje autorius į tragiškus Lietuvos įvykius žvelgia per asmeninę prizmę, kur tautos ir valstybės likimas susipina su paties autoriaus padėtimi. Autorius pasakoja apie asmeninius potyrius SSRS ultimatumų Lietuvai akivaizdoje, dingstančius žinomus žmones ir nežinią apie ateitį. Ištraukoje autorius kalba apie okupantų vyriausybės pirmuosius sprendimus, kurie prieštarauja tūkstantmetei Lietuvos tradicijai. Panašūs sprendimai neretai susišaukia su šiandienos siūlymais.

***

Savo antram posėdyje, liepos 22-rą, Seimas priėmė naują žemės reformos įstatymą. Pagrindinis nuostatas: visa žemė tampa valstybės nuosavybe. Kadangi Lietuvos Respublika dabar faktinai, o ryt, poryt ir formaliai bus skaitoma Sovietų Sąjungos dalimi, tai pagal Stalino konstitucijos 14-tą paragrafą. Lietuvos žemės ir kitais gamtos turtais disponuos viena centralinė vyriausybė Maskvoje. Kitais žodžiais, priimtąja žemės reforma Lietuva perleido nuosavybės teises kitam kraštui, svetimai vyriausybei. Nuo pat giliausios senovės privati žemės nuosavybė sudarė veną iš pačių vyriausių mūsų tautinės santvarkos pagrindų. Jos gynimas sudarė stiprų akstiną mūsų kovose ir su kryžuočiais ir su kalavijuočiais. Net unijos su Lenkija metu ta teisė buvo šventai išsaugota. Joks lenkas negaudavo teisės dirbti ar pirkti žemę Lietuvoje; prieidavo prie jos tik vedybų keliu, per žmoną lietuvaitę. Patys rusai skaitės su ta teise iki 1863 metų. Po tų metų sukilimo, jie konfiskavo sukilėlių ūkius ir išdalijo juos malšinime pasižymėjusiems. Be kraujo lašo, be nuostolių Lietuvą paėmę, bolševikai pasigrobė dabar visą žemę, visus ūkius.

Paukštis skrendantis padange, ką jis mato iš viršaus? Žemę.

Aukštas Ąžuolas, galingas, kur jo šaknys tvirtos, ilgos? Žemėj.

Kraujas lietas atėjūnų, jį sugėrė žemė mūsų. Žemė!

Ir kasmet gimęs lietuvis turi rankoj žemės grūdą, turi rankoj grūdą savo, žemė išaugino, davė.

Diktatūra-Žemė