Tomo Skorupskio blogas

Tomo Skorupskio blogas
Rodomi pranešimai su žymėmis Psichologija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Psichologija. Rodyti visus pranešimus

2013 m. spalio 19 d., šeštadienis

80% žmogaus Intelekto lemia kilmė!



I argumentas: KARTU AUGINTŲ GENETIŠKAI TAPAČIŲ DVYNIŲ INTELEKTO ĮVERČIAI YRA DAUG PANAŠESNI NEGU NETAPAČIŲ DVYNIŲ.
– Kontrargumentas: Tapatūs dvyniai yra tokie panašūs dėl to, kad juos vienodai augino. Tapačius dvynius paprastai labiau negu netapačius dvynius linkstama vienodai rengti, migdyti tame pačiame kambaryje, jie linkę draugauti su tais pačiais draugais, juos moko tie patys mokytojai ir kt. (J.Loehlinas ir R. Nicholsas,1976) .

II argumentas: TAPATŪS DVYNIAI, KURIUOS TĖVAI RENGIA, PRIŽIŪRI IR AUKLĖJA SKIRTINGAI, GAUNA VIENODUS INTELEKTO ĮVERČIUS. BEVEIK TAS PAT YRA IR TADA, KAI TAPATŪS DVYNIAI BUVO AUGINTI ATSKIRAI (Bouchard ir kt., 1990).
 – Kontrargumentas: Išstudijavęs senesnius atskirtų tapačių dvynių tyrimus, L. Kaminas (1974) pastebėjo, kad atskirti dvyniai dažnai patekdavo į panašią aplinką. 

III argumentas: ĮVAIKINTŲ VAIKŲ INTELEKTO ĮVERČIAI YRA PANAŠESNI Į JŲ BIOLOGINIŲ TĖVŲ, O NE Į JŲ ĮTĖVIŲ ĮVERČIUS. Kuo vyresni vaikai, tuo labiau jų įverčiai panašesni į biologinių tėvų.(Fulker ir kt., 1988; Loehlin ir kt., 1989).

Taigi, moksliniai tyrimai pateikia daugiau įrodymų, kad paveldimumas, o ne aplinka nulemia, kokiu mastu (kiek) žmonių tarpusavio skirtumai priklauso nuo genų (o ne kiekkonkretaus žmogaus intelektą nulėmė jo genai).

Apibendrinus įvairias mokslininkų nuomones galima teigti, kad genetiniai veiksniai paaiškina nuo 50%- 80% žmonių intelekto skirtumų: 
50% priklauso nuo genų,
20% priklauso nuo sąlygų gimdoje, 
20% priklauso nuo aplinkos,
10% priklauso nuo kitų nenumatytų aplinkybių.


2012 m. sausio 16 d., pirmadienis

Disciplina!

Disciplina - itin stipri jėga, leidžianti žmogui pasiekti daugiau, dėl jo gyvenimo ir organizmo suderinimo. Šį kartą norėčiau atkreipti dėmesį į žmogaus miegą, jo dienos planavimą.

Žmogaus organizmo tinkamas veikimas, sveikata, priklauso nuo to, kaip pats žmogus jį užprogramuoja. Sistemingas savo veiklos planavimas ir nuoseklumas ją vykdyti teikia itin gerus rezultatus. Tai galima logiškai pagrįsti. Jeigu kasdien asmuo eina miegoti tuo pačiu metu, valgo ir dirba tuo pačiu metu, keliasi taip pat tomis pačiomis valandomis - žmogaus organizmas būna prisitaikęs prie tokio gyvenimo laikrodžio, pasiruošęs atlikti tuos veiksmus, todėl jie ir geriau sekasi.

Dabar mes esame įpratę gyventi sujauktą gyvenimą, gerokai greitesnį, negu mūsų protėviai. Mes visada skubame, nespėjame, atidedame paskutinei minutei ir pervargstame atlikinėjant atidėtus darbus. Žmogaus prisitaikymas prie gamtos laikrodžio , savo darbų ir gyvenimo planavimas, nuoseklus tikslų siekimas yra puiki priemonė padaryti žmogaus gyvenimą kokybiškesniu, laimingesniu, sėkmingesniu.

Respublika.lt išspausdino straipsnį, kuriame yra rekomenduojamas dienos planas. Neslėpsiu, pats dar tik neseniai supratau, koks geras dalykas yra disciplina ir dar tinkamai nepradėjau jo taikyti. Taip pat nerekomenduoju aklai sekti šio plano - kiekvienas organizmas yra skirtingas, todėl geriausiai planą susidaryti pačiam, nes už jus pačius niekas geriau nepažįsta savęs.

Ankstyvas rytas

4-5 val. organizmas ruošiasi prabusti.

Apie 5 val. pradedama mažiau gaminti melatonino, didėja kūno temperatūra, kraujyje gausėja hemoglobino ir cukraus, dažnėja pulsas, kyla kraujospūdis, gilėja kvėpavimas, dažnėja greito miego fazės, didėja simpatinės nervų sistemos tonusas. Visi šie reiškiniai stiprėja veikiant šviesai, šilumai ir triukšmui.

6 val. antinksčiai pradeda gaminti „aktyvumo“ hormoną kortizolį.

Rytas

Nuo 7 iki 9 ryto - kėlimasis, mankšta, pusryčiai.

9 val. - didelis darbingumas, gerai dirba trumpalaikė atmintis. 9-10 val. gerai kurti planus, protiškai dirbti - tai laikas, kuris vadinasi „rytas gudresnis už vakarą“.

9-11 val. stiprėja imunitetas. Veiksmingi vaistai, didinantys organizmo atsparumą ligoms.

Diena

Iki 11 val. organizmo būklė puiki.

12 val. reikėtų mažinti fizinį krūvį.

Mažėja galvos smegenų aktyvumas. Kraujas plūsteli į virškinimo organus. Laipsniškai žemėja arterinis kraujo spaudimas, retėja pulsas, bet kūno temperatūra toliau kyla.

13 val. (plius minus 1 val.) - pietų pertrauka.

13-15 val. - popietinis poilsis (siesta, ramybės valanda).

Beje, po 14 val. organizmas minimaliai reaguoja į skausmą, veiksmingiausi nuskausminamieji.

15 val. veikia ilgalaikė atmintis. Geras metas atsiminti ir įsiminti reikalingus duomenis.

Po 16 val. didėja darbingumas.

15-18 val. geriausias metas sportuoti. Gausiai ir dažnai malšinkite troškulį virintu vandeniu, žiemos metu karštu arba šiltu (persišaldymo ligų, virškinimo trakto ir inkstų ligų profilaktikai), vasarą galima ir šaltu mineraliniu.

16-19 val. - aukštas intelekto aktyvumo lygis. Namų reikalai.

Vakaras

19 val. (plius minus 1 val. ) - vakarienė.

Angliavandenių gausus maistas padeda išsiskirti ypatingam hormonui - serotoninui, kuris naudingas nakties miegui. Smegenys aktyvios.

Po 19 val. - gera reakcija.

Po 20 val. psichikos būklė stabilizuojasi, gerėja atmintis. Po 21 val. beveik dukart padidėja baltųjų kraujo kūnelių kiekis (imunitetas), kūno temperatūra žemėja, toliau atsinaujina ląstelės.

Nuo 20 iki 21 val. naudinga lengvai pasimankštinti, pasivaikščioti gryname ore.

Po 21 val. organizmas ruošiasi nakties poilsiui, kūno temperatūra krenta.

22 val. laikas miegoti. Imunitetas stiprus, kad naktį besiilsintis organizmas būtų apsaugotas.

Naktis

Pirmąją nakties pusę, lėto miego laikotarpiu, išskiriamas maksimalus kiekis somatotropinio hormono, stimuliuojančio ląstelių dauginimosi ir augimo procesus. Ne veltui sakoma, kad miegodami augame. Organizmo audiniai regeneruojasi ir valosi.

2 val. - tuos, kurie šiuo laiku nemiega, gali apimti depresija.

3-4 val. - giliausio miego metas. Kūno temperatūra ir kortizolio kiekis minimalūs, kraujyje daugiausia melatonino.

Miego taisyklės

Stenkitės gultis ir keltis visada tuo pačiu metu.

Gerai, jeigu einate miegoti tada, kai kūno temperatūros krinta, bus nesunku užmigti ir geriau išsimiegoti. Ryte keltis lengviau, kai organizmo temperatūra kyla.

Tuščiu skrandžiu sunku užmigti, todėl vakarieniauti geriausia 18-20 val. arba likus 2-3 val. iki miego. Nakčiai nepersivalgykite. Normali miego trukmė - 7-8 val. Svarbi ne tik jo trukmė, bet ir kokybė.

Jeigu laiko poilsiui labai trūksta, geriausiai išsimiegoti nuo 10-11 val. vakaro iki 3-4 ryto. Tuomet paeiliui atsigauna smegenys, kūnas ir fizinė jėga, emocinė sfera.

Pakankamai išsimiegant naktį galima lengviau numesti svorio. Vakarieniauti tuomet reikėtų ne vėliau kaip likus 4 val. iki miego. Poveikis bus pastebimesnis, jei dieną patirsite didelį fizinį krūvį.

2012 m. sausio 7 d., šeštadienis

Afektyviosios sferos mokymo(si) tikslai

1. Gauti (priimti), kreipti dėmesį - tai pasireiškia jautrumu aplinkiniam pasauliui. Skiriama: įsisąmoninimo, noro priimti, atrankinio dėmesio. Įsisąmoninimas - paparasčiausias lygis, kuris pasireiškia tuo, kad mokinys tik atkreiptų dėmesį į situaciją, reiškinį, objektą. Noras priimti - toleruoja gaunamus dirgiklius, stimulus, o nevengia jų. Atrankinis dėmesys - diferencijuoja dirgiklius, stumulus, išskiria reikšmingus nuo nereikšmingų.

2. Atsakyti į stimulus - pasireiškia grįžtamuoju ryšiu, reakcijos į dirgiklius įvairiais lygiais: pasyvus atsakymas, noras atsakyti, patinka atsakyti. Pasyvus atsakymas - pasyvi reakcija į aplinką, atsako tik dėl to, kad yra stimulas, atsakymą priima kaip būtinybę. Noras atsakyti - atsako ne iš baimės, būtinybės, o savanoriškai, patys nusprendę. Patinka atsakyti - jaučia malonumą, kad savanotiškai atlieka kažkokią užduotį.

3. Vertės sudarymas - suteikia svarbumą, reikšmingumą daiktui, elgesiui. Yra trys lygiai: vertybės priėmimas, dominavimas, įsipareigojimas vertybei. Vertybės priėmimas - atsiveria išorinei įtakai, plėtrai. Vertybės dominavimas - atrenka svarbiausią ir to siekia. Įsipareigojimas vertybei - įsitraukiama į tai, kas vertinga.

4. Vertybių sistema - vertybės apjungiamos į sistemas, hierarchiją, kuria vadovaujasi, priimdami sprendimus. Skiriami du lygiai: konceptualizacijos ir vertybių sistemos sukūrimo lygis. Konceptualizacijos lygis - vertybės siejamos viena su kitomis abstrakčiame, sąvokų lygyje.Vertybių sistemos sukūrimo lygis - vertybės siejamos į sistemą eiliškumo, prioriteto principu.

5. Vertybių kompleksas - vertybės susietos į vientisą sistemą, jos įtakoja žmogaus elgesį, pasirinkimus, tiek, kad žmogų galima apibūdinti jo vertybėmis.



Kaip sakote, kas yra pasiekę aukštesnę brandą: tas, kuris turi vertybių sistemą, ar tas, kuris turi sofą ir televizorių?