Viskas bus gerai

Labai geras dalykas yra toks gyvenimo būdas, kuomet turi tiek veiklos, kad gali negalvoti. Negalvoti apie nieką. Galvoti apie didesnius dalykus, nepaliekant laiko gerokai labiau žemiškiems.

 Kuomet viskas gerai - viskas ir būna gerai, kuomet viskas blogai - galima pabėgti štai čia. Ne pirmas kartas, greičiau taip būna visada. Kartojasi ir kartojasi. Tą akimirką pabėgi nuo problemos, ją būna per daug sunku vienu metu priimti, kartoji sau, suprasdamas, jog tai yra melas - viskas bus gerai. Reikia tiesiog laiko. Vėliau viskas bus gerai. Tikrai bus. Juk visada būna viskas gerai.

 O gėris, džiaugmas, taika, meilė ir kiti teigiami dalykai yra visiškas nulis, jeigu tai tėra džiaugsmas vienam, taika vienam, meilė pačiam sau ir t.t Tikrasis gėris yra dalintis džiaugsmu su kitais, taip bent jau sako mano mėgstamiausio filmo "Into the wild" pagrindinė mintis. Bet juk viskas bus gerai.


 Arba ne. Nes jau nebe 6-ta, o 12-ta diena.

Casapound okupavo ES parlamento būstinę Romoje

2012 metų Rugpjūčio 26 naktį apie 30 Italijos anglies kasėjų nusileido į 373 metrų gylio šachtą Sulcyje, pietvakarių Sadrinijoje, kur užsibarikadavo, protestuodami prieš Italijos valdžios aklą vykdymą ES direktyvų uždaryti čią šachtą.   

Pietų Sardinija, pagal 2009 metų tyrimus, yra viena skurdžiausių Italijos sričių, kurios ekonomika yra pastatyta ant angliakasybos ir avių auginimo. Abu šie sektoriai skaudžiai susidūrė su 2009 metų krize. Italų valdžia nori vykdyti ES direktyvas ir uždaryti šią šachtą, palikdama žmones be pragyvenimo šaltinio. Protestuotojai su savimi jie pasiėmė ~350 kilogramų sprogmenų ir teigia, jog yra pasiruošę bet kam ko prireiks. 

Italų nacionalistų organizacija Casapound okupavo Europos Parlamento įėjimą Romoje, pareiškiant solidarumą su Sulcio angliakasiais, protestuodama prieš ES įstatymus, draudžiančius valstybės pagalbą, taip rizikuojant didžiulia žala visai itališkai pramonei. Mes negalime pritarti neteisingai konkurencijai iš trečio pasaulio šalių, kur darbininkai gyvena nežmogiškomis sąlygomis ir uždirba badauti verčiantį atlyginimą. - teigia CasaPound. Apgink italų anglį, apginsi Europos savarankiškumą! - taip skamba CasaPound banerio užrašas.

Mano penktasis Mėnuo Juodaragis

Mėnuo Juodaragis... Puikiausias dalykas vasaros pabaigoje ir bene geriausias festivalis kiekvieną vasarą. Pasidalinsiu akimirkomis ir mintimis, kilusiomis po jo. Šiais metais važiavau į MJR be antrosios pusės, tačiau ji manęs paprašė sudalyvauti MJR už mus abu. Manau, kad pateisinau lūkesčius. Rašau gal daugiau ne kitiems, o sau, kad kada peržiūrėdamas blogą prisiminčiau šias nuostabias akimirkas.

Pirmasis epizodas - kelionė su nuostabiais žmonėmis. Taip jau gavosi, jog ieškojau tik vienos vietos kokioje mašinoje. Dar nerašius jokiems pažįstamams, besirūpinant kaip nugabenti Ripkos lazdas man Vi. pasiūlė važiuoti su Ma. Ilgai nelaukęs parašiau jam, nereikėjo net ieškoti. Vėliau per facebooką užmačiau, kad labai faina pora Au. ir Ro. važiuoja nuo tos pačios vietos panašiu laiku. Parašiau jiems ir pasirodo keliaujame kartu. Tai buvo smagu ir įsimintina. Nekeisčiau šią kelionę pirmyn ir atgal, tai buvo dalis MJR'o.

 Visą kelionę lydėjo nenutrūkstamas juokas, kuris yra gana subtilus ir asmeniškas, tad pokštų detaliai neminėsiu. Pamatyti šiuos žmones buvo itin smagu, mat kokį mėnesį jau nebuvom susitikę(neskaitant dieną prieš vykusių eitynių kur vos keliais žodžiais pasikeitėm).

 Atvykus pasitiko milžiniška automobilių eilė, todėl išlipau iš mašinos ir kelią tęsiau pėsčiomis. Prie maisto palapinių susitikau Ma., kuris pasidalino įspūdžiais iki man atvykimo. Kai kurie žmonės atvažiavo į MJR kaip į Roko naktis turbūt, pagalvojau. Išbandymas gana nebrangaus ir tikrai skanaus MJR maisto ir aš jau klausausi muzikos. Kiek susikrimtau, jog nespėjau susirasti kokio koto trispalvei, tačiau netrukus pamačiau, jog kolegos LTJS Kauno nariai išlaikė tradiciją "trispalvė PRIVALO plevesuoti koncertuojant Skylei".

Kaip susitikome taip ir neišsiskyrėme iki festivalio galo. Kalbant apie skylės pasirodymą - jis buvo kaip visada nuostabus, šį kartą skylė atliko šiokį tokį jiems nebūdingą šou+instrumentalą, kuris tiko į MJR paukščių temą. Nuostabios brolių dainos, visiškas pasinirimas į jų muziką ir nekreipimas dėmesio į aplinką, įsijautimas į dainų laikmetį, prasmę ir jausmą. Trumpam pamiršau viską aplinkui ir rodos, kad kolegos tai pastebėjo, bet nemaišė man. Skylė vis dar išlieka mano mėgstamiausia lietuviška grupe.

 Verta paminėti, jog pradžioje Skylės apsukau garbės pasisveikinimo ratą aplink publiką ir skersai jos kelis kartus. Sutikau Ed. ir Va. , kurie žadėjo sekančią dieną išmokinti važiuoti dviračiu, tačiau matomai pamiršo. Taip pat sutikau Vi. ir Va. Truputi pasėdėjau su jais, kaip visada buvo malonu juos sutikti. Šie žmonės spinduliuoja tokia ramybe, tokia labai gera aura.

 Vėliau šiokia tokia pertrauka, klausimas tai šio, tai to ir sulaukiau Airių, kurie man yra festivalio atradimas. Truputi nukrypsiu, bet dar važiuodamas paklausiau kolegų bendrakeleivių - o kas gros šį MJR? Net nežiūrėjau programos, nes pilnai pasitikiu Dangumi, kaip organizatoriais ir žinau, kad festivalis bus puikus visomis prasmėmis ir turės tą savo Juodaragio dvasią. Gal kiek pagausėjusi publika kiek baugino, bet iš kitos pusės MJR žaliai visuomenei, atvykusiai čia pirmą kartą, gal kiek privers pasukti galvą kas jie tokie, kaip jie gyvena, parodys, jog ne visi gyvena pirk-dirbk-mirk rėžimo taisyklėmis, ne visi šiukšlina kur papuola ir pan. klausimais. Taigi tie atradimai - airiai Cruachan. Mėgti šią grupę galima dėl daug priežasčių. Visų pirma tai yra nuotaikingi, jų muzika smagi ir tinkama pogui, jie žino kad jie yra airiai ir nebijo to pasakyti, jie gerbia kitas tautas. Tai puikiai parodo jų pakvietimas koncertuoti kūlgrindietei Vėtrai kartu su jais.

Per šią grupę susipažinau su vienu latgaliečiu Arčiu, kurį tiesiogine ta žodžio prasme pasiėmėm ir nepaleidom iki pat vakaro. Prasidėjo mūsų vakaras. Su tik mums suprantamu juoku, su dainom. Buvo smagu pakalbėti su latviu, pamokinti jį dainuoti latvių legionierių dainos Trinite žodžių ( :D ), jis buvo nustebęs.

 Mums bedainuojant įvairias folkloro, partizanų, šių laikų ir tik mums suprantamas dainas paaiškėjo, jog kitoje pusėje sėdintys žmonės yra rausvi, o gal net ir raudonoki. Toliau ką rašysiu tai jau man pasakojo Ma.. Tie raudoni kažką tarpusavyje kalbėjo lietuviškai, stumdami ant mūsų. Latvis Artis juos nugirdo bekalbant ir įsiterpė. Jis sakė, jog nors ir yra iš pašalies, latgalis, tačiau jūs turėtumėt džiaugtis, jog tokių žmonių kaip mes yra, mat priešingu atveju jūs dar būtųmėt po Maskvos padu. Jie kažką leptelėjo iš tolerastų pasakėlių , o jis atsakė, jog būtina laikytis tiesiai savo ideologijos ir nebijoti savo tautybės, savo šaknų. Ech, šaunuolis tas latvis.

 Vėliau mums supratus, jog jie raudoni nenorėjom aiškintis kas ir kaip ir gadinti tiek sau, tiek jiems festivalio (tikiu, jog jeigu dalyvauja MJR patys savo laiku supras kas yra kas, jeigu galvą ant pečių turi. Jeigu neturi - na tokių mums nereikia, jų laukia užsienis tada), todėl nuėjome į galinį suolą ir tesėme dainas, šokius su Šidiškiu ir t.t. Planavom sulaukti aušros, tačiau miegas ~5 ryto mus nugalėjo. Demokratiškai nusprendėm eiti miegoti. Supratau, jog mano miegmaišis ne pas mane, tai naktis buvo šaltoka :(. Nemiegojau iki pat ryto, kol mano palapinės sąvininko draugė pamiegojus atidavė Vy. miegmaišį, o po to ir jis pamiegojo ir atidavė miegmaišį man.

Šeštadienis 

Rytas rytelis. Pradėjome su Ar. ir Bl.Mr. bei Ma.. Pasijuokėm vieni iš kitų ir tiek. Vėliau su Ma. nuėjom paklausyt Obelijos, ten susitikom Ro., Au. kuriuos buvau nematęs nuo pat atvažiavimo. Susitarėm visi susitikti per kūlgrindą.

 Kūlgrindos koncertas buvo itin vykęs. Bene geriausia jo dalis - Kūlgrindos sveikinimas Mi. ir Mi. artėjančių vestuvių proga ir daina. Labai smagu, kai Romuvos bendruomenė yra tarsi tikra šeima. Šilta ir jauku.

Tada nuėjau į D.Razausko paskaitą "Dievo paukštis". Paskaita buvo labai įdomi, padalinta į dvi dalis - Dievą ir paukštį, kurios yra šiek tiek susijusios. Išklausiau pirmosios dalies, kuri patiko, mat buvo artima mano požiūriui į krikščionybės ir baltų tikybos nesipykimą, nes nėra reikalo. Džiaugiuosi, jog mano pozicija pasipildė papildoma argumentacija. Džiaugiuosi, jog dalis Romuvos, tokie žmonės kaip Razauskas, Vaiškūnas veda šią bendruomenę teisingu keliu. Šiuo metu yra didesnių bendrų nelaimių, nėra kada kovoti religinių karų.

Tada su Ma. ir To. išėjome aplankyti miestelį, užsipirkti maisto, atsigerti į Zarasus. Ėjome pakrante, kur atsivėrė puikus Zarasų vaizdas. Apsipirkome, sugalvojau suvalgyt kebabą. To. buvo labai prieš, na o aš tai žiūriu paprasčiau - maistas yra maistas. Na baigėsi tuo, kad To. ne tik kad nusipirkus iš karto kaulino duoti kasnių jam, bet ir damušė ko nesuvalgiau :D. Einant atgal matėme daug balionų. Vilniaus vos kelis kartus neįkrito į vandenį, vos sugebėjo pakilti. Mes su Ma., būdami kauniečiai, juokėmės. To. sakė, jog Kauno tai iš vis nėra. Mes atsakėm, jog Kaunas taip aukštai, jog jo paprastojo mirtingojo akimis neįžiūrėsi net.

 Grįždami pasėdėjom pakrantėj su Ar. ir Bl.Me. , nors gal kiek gailiuosi, nes teko praleisti V.Povilionienės koncertą. Į salą sugrįžome ant Žalvarinio, kuris man pasirodė nelabai (geriau būčiau ėjęs Juodvarnio klausyt). Kaip tik tuo metu programa man žiauriai pjovėsi: V.Povilionienė & Kamanių šilelis vienu metu;Juodvarnis & Žalvarinis;Mamontovas ir Tharaphita. Kiek susinervinau, todėl galiausiai sėdėjom ir su Šidiškiu šokom bei dainavom.

 Netikėtai sutikau seniai matytus žmones - Pa. ir Sa., todėl teko su jais valandėlę kitą pasėdėti... Iki kol Mamontovas pradėjo Foje dainas dainuoti. Supratęs, jog greitai ateis laikas GŽR dainai greitai nubėgau iki palapinės ir pasiėmiau trispalvę. Na o dabar Agnė manim didžiuosis - spėjau, išskleidėme ją per brangiausias tris spalvas apdainuojančią dainą. Mamontovas buvo gerai.

Oro balionų parado nebuvo, bijojau, jog greitai gali prasidėti Alina Orlova, todėl nuo pagrindinės scenos pabėgau į pušyno...Kur ji ir dainavo. Laimei atėjau į vidurį/pabaigą. Man liepė skanduoti Ramuma, tai aš ir sušukau - Ramūnai! :D Na ir čia prasidėjo mūsų antrasis vakaras. Ėjom per įvairias vietas ir šaukėm: Arti! Šūkavom taip būdami visiškai nurautos nuotaikos kelias valandas kol, pagaliau, mes jį ir vėl suradom! Na ir atsisėdome dainuoti, prie mūsų kelioms dainoms vis prisijungdavo keli žmonės, dalis psilikdavo, dalis eidavo kažkur kitur. Prisijungė dar daugiau latvių ir tuomet latvių/lietuvių skaičius buvo apylygis.

 Dar spėjome prie ToiToi sutikti smagius žmones ir su jais padaryti nuotrauką:
Latviai padainavo naują versiją latvių dainos apie augančią darže rožę ir t.t Rezultate buvome visiškai be balsų. Nieko tokio, galim dainuoti antru balsu. Pravakarojom ir švitimą, tradicinis "O kai sauliutė tekėjo" ir dar po valandėlės, ~7 nuėjome miegoti.

 Sekmadienis - RIPKOS diena! 

Keltis buvo sunku, tačiau verta. 11h susitikome visi Ripkos organizatoriai iš LTJS pusės, atsinešėm savo lazdas, pakeliui kviesdami visus ateiti. Atvykus į vietą radome bežaidžiančius jau modernią ripką žmones. Pamaniau, jog tai kiek užtruks, todėl nubėgau užsidėti LTJS marškinėlius, mat kiti 2 organizatoriai jau buvo su jais. Grįžus pastebėjau, jog Tomas jau baiginėja pasakoti apie ripką. Nieko tokio, esu tai girdėjęs ir pasakojęs ne vieną ir ne du kartus. Prasidėjo žaidimas.

 Kas mane tikrai nustebino, tai susidomėjimas ripka ir žmonių, norinčių žaisti, o taip pat ir žiūrovų skaičius(nuotraukoj nesimato, jų buvo gal 50). Aš su To. pasidanome į skirtingas komandas, kad būtų galima mokyti komandos narius iš vidaus. Keli parodymai kaip reikia mesti (mat istorinės metimas skiriasi nuo moderniosios ripkos, jau vien dėl to, jog ripkos svoriai ir medžiaga skiriasi) ir gabus jaunimas jau žaidžia. Kadangi aš ripką dar žaisiu ne kartą, tai leidau užimti savo komandos žaidėjo vietą kitam asmeniui.

Ripka pavyko puikiai, susidomėjimas didžiulis ir mano širdis džiaugėsi, jog šis žaidimas populiarėja. Kitais metais reikės sugalvoti kažką rimčiau - tikriausiai turnyrą po 5, įsteigti kokį LTJS prizą.

Po ripkos su keliauninkais susitarėme kur susitinkame - Akivaruose. Nuostabus susitikimo taškas. Li. mane pavaišino kava, kadangi grynų jau nebuvo likę ir likęs likęs buvo praleistas nuostabioje ežero pakrantėje su nuostabiausiais žmonėmis. Viena daina tapo visiška legenda: Paskutiniai atsisveikinimai su nuostabiais žmonėm, nuoširdžiai pasakyti žodžiai: paprastai iš festivalių paskutinę dieną noriu išvažiuoti ir kuo greičiau grįžti namo, tačiau iš MJR nenoriu. Noriu čia likti, noriu, jog penktadienis sugrįžtų. Bet laikas bėga, šis, mano penktasis(iš eilės) Mėnuo Juodaragis buvo nuostabus.

 Grįžimas atgal su tais pačiais žmonėm, kur važiavome į priekį buvo taip pat nuostabus. Paprastai grįžtant (tiksliau visada) miegu, o šį kartą su Ro. ir Au. dainavome mažai kam žinomas, šiurpuliukus per kūną varančias partizanų dainas. Pakeliui kažkuriam mieste, ar Ukmergėj, ar Utenoj ar Jonavoj (sąskambis net šių miestų yra) susitikau Mo., pasijuokiau iš jos balso, nors mano taip pat nežibėjo, dar kartą atsisveikinom ir iškeliavom savais keliais. Išleidus Ro. ir Au. namo Ro. padovanojo mums paskutinį siurprizą - gana ilgą ir nuotaikingą kalbą, dėkui jam už tai.

 Apibendrinant - šis Juodaragis buvo puikus, tačiau ir kartu savitas. Muzikine prasme gal man yra buvę ir geresnių, tačiau kompanijos - vargu. Džiaugiuosi mūsų, kauniečių(+kelių kito miesto) komanda, pagrinde LTJS+Dalyvis :) ir latvis. Pajaučiau kažką tokio, ko visada siekiau Kaune - jos mes būtųmėm tarsi šeima. Jeigu viena iš mūsų dar neseniai sakė, jog mes tokie neesame, tai manau, kad po juodaragio jos nuomonė galėjo ir pasikeisti. Net Vy. , kuris paprastai savo savybę 3,14st kitiems protą ir trolint mane užknisa, šį juodaragį šiuo klausimu buvo šaunuolis (net pats pasakė, jog viena mergina jam šį kartą visai neužkliuvo, kas iš jo reiškia daug), ačiū jam. Mes esame bendruomenė, mes esame mafija, tegyvuoja United, o pirmoji meilė - nerūdija! Ačiū Dangaus komandai už šį Juodaragi, labai ačiū!

VDU - aš grįžtu

Džiugios naujienos mano stovykloje. Šiandien susitvarkiau reikalus su universitetu ir grįžtu toliau studijuoti į VDU psichologijos programą, į ketvirtą kursą. Iš keturių dalykų rudenį trys bus dieninėse studijose, kas, žinoma, sudarys papildomų problemų su darbu, tačiau per savo gyvenimą teko ir didesnes problemas įveikti. Dabar prioritetas - studijų užbaigimas. VDU, sūnus paklydėlis sugrįžta!

Narkomanija postsovietinėje erdvėje.

 

Ar yra šalys, kuriose nėra narkomanijos? Ar yra šalys kuriose efektyviai kovojama su narkomanija? Taip, yra. Štai mūsų kaimynė Kinija. Kinijoje nėra narkomanijos dėl vienos labai paprastos priežasties. Už narkotikų platinimą ten baudžiama vieša mirties bausme stadione. Kiekvienais metais už narkotikų platinimą mirtimi nubaudžiama nuo 13 iki 48 žmonių. Norinčių platinti narkotikus Kinijoje nėra. O pas mus kaip? Iš Tadžikistano žmogus atvežė 3 kg narkotikų, o jam – 3 metai lygtinai: eik vežk toliau. Tuo tarpu Kinijoje, už dvi dozes rastas kišenėje - vieša mirties bausmė. Juk viena dozė sau, o antra - kitam. O jeigu tik viena dozė kišenėje - 8 metai kalėjimo. Norinčių platinti ar vartoti narkotikus Kinijoje nėra.

Ar yra Rusijoje panašios kovos su narkomanija patirtis? Yra. Tarp Maskvos ir Vladimiro yra mažas Pokrovo miestas. Tai buvo narkotikų verslo centras centrinėje Rusijoje. Pokrove tik 24 000 gyventojų. Nebuvo beveik nė vienos šeimos, kurioje kas nors iš artimųjų nebūtų miręs nuo narkotikų. Kiekvienais metais buvo užregistruojama po 160-180 naujų narkomanų. Narkomanija Pokrove plito kaip sniego lavina. Ir štai eiliniuose miesto mero rinkimuose Jungtinės Nacionalinės Rusijos Sąjungos atstovas rinkėjams pasakė: Žmonės, išrinkite mane meru, aš išvalysiu miestą nuo narkomanijos, išgelbėsiu jūsų vaikus nuo narkotinės mirties. Išrinko. Tapęs meru jis tuojau teismui atidavė miesto milicijos viršininką ir visą priešnarkotinės kovos skyrių. Į jų vietą paskyrė tikrus Rusijos patriotus, kurie ėmė valyti miestą nuo narkomanijos. Dieną ir naktį jie darė kratas čigonų gyvenvietėse. „Nusispjovė“ ant visų žmogaus teisių. Pagautus čigonus - tuojau pat į teismą. Tą pačią dieną jam skiria 8 metus bausmės ir - į kalėjimą. Kai pasodino 78-tą čigoną, čigonų bendruomenė neišlaikė. Vieną naktį pusvelčiui pardavė namus ir išvažiavo į Permės srities šiaurę. Sekančiais metais Pokrovo mieste buvo užregistruotas tik vienas naujas narkomanas. Pasirodo, nugalėti galima, jeigu rimtai imtis reikalo, o ne plepėti apie kovą su narkomanija. Pagrindinė narkomanijos priežastis - tai narkomafijos buvimas. Sunaikinsime narkomafiją, - sunaikinsime ir narkomaniją. Nesunaikinsime narkomafijos, - ji sunaikins mūsų ateitį - vaikus. Dingti nėra kur.

Daugiau: http://pirtis.lt/lt/sveikata/apie-narkotikus

VAE - Ne, dėkui.

Radau tokį komentarą facebook'o platybėse, pagooglinau iš kur jis, mat mintys buvo girdėtos. Pasirodo - iš VAE projekto pagrindinių iniciatorių. Komentaras buvo parašytas tokio D.V. , tačiau aš ji negalėjau nepasidalinti. 


Aš iš esmės nesu radikalus AE priešininkas, tačiau tikrai esu prieš šį LEO LT kvadratu variantą - Visagino AE, kurios greičiausiai net nepastatys, tik iššvaistys pinigus. 


VAE pagal 2008 metų TS-LKD programą būtų vertinamas kaip Lietuvos nacionalinių interesų išdavimas - pririšimas mūsų prie Maskvos elektros žiedo. Man tai nėra priimtina, mat aš esu už tikrąją energetinę nepriklausomybę, o ne butaforinę. 

1) “Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas ir prisijungimas sinchroniniam darbui prie UCTE turi būti realizuotas vienu metu, todėl asinchroninio sujungimo keitiklis Alytuje šiai linijai neturi būti planuojamas.“
2) “Lietuvos elektros energetikos sistema į Europos UCTE sistemą galės būti visavertiškai integruota tik tokiu atveju, jeigu jos atskiro reaktoriaus (generavimo bloko) galingumas bus optimalus ir proporcingas palyginus nedidelei Baltijos elektros energijos perdavimo sistemai.“
3) “Lietuvos nacionalinė energetikos strategijoje numatytas naujos atominės elektrinės atskiro bloko optimalus, apie 800 MW, galingumas atitinka tarptautinės atominės energijos agentūros IAEA nustatytą maksimalaus galingumo sąlygą, yra pagrįstas ekspertų atliktais Baltijos elektros perdavimo sistemos stabilumo sąlygų įvertinimais.“
4) “Tik tokia atominė elektrinė galės užtikrinti Lietuvos- Baltijos elektros perdavimo sistemos savarankišką stabilų darbą, jos integraciją į sinchroniškai veikiančią europinę UCTE elektros perdavimo valdymo sistemą bei realią Lietuvos elektros energetikos nepriklausomybę nuo Rusijos sistemos elektros energijos mainus su pastarąja palaikant per įrengtus perdavimo linijų srovės keitiklius.“
5) “Pirmiausia gali būti statomi du optimalaus dydžio reaktoriai, o ne vienas dvigubai didesnis.“
6) “išlieka padidėjusi Lietuvos elektros energetikos sektoriaus integracijos į Rusijos energetiką grėsmė dėl dviejų pagrindinių rizikos veiksnių: dėl galimo naujos atominės elektrinės didelės galios reaktorių pasirinkimo“ ...
7) “Priešinsimės visiems galimiems mėginimams apeiti nuo minėtų rizikos veiksnių apsaugančias sąlygas, tokius mėginimus traktuosime kaip nusikalstamas prieš Lietuvos saugumą pastangas, kuriomis siekiama vėl bent pusei amžiaus įstumti ją į naują energetinę priklausomybę nuo Rusijos.“

Šaltinis: Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos veiklos programa 2009 - 2012 metams .

Demonstracijoje prieš cenzūrą - nacionalistų cenzūravimas [Australija]

Šių metų gegužės mėnesį Australijoje vyko demonstraciją prieš liberalų-demokratų bandymą cenzūruoti internetą. Jį, kaip ir daugumą panašių renginių bando uzurpuoti vieniniai bolševikai. Nacionalistai kartu su kitais judėjimais šioje kompanijoje prieš cenzūrą dalyvavo nuo pat pradžios: rinko parašus, atspausdino skrajučių, kvietė į šią demonstraciją ir sudalyvavo joje.
 Skrajutė:

 Nacionalistų Alternatyva - Australijos vienas iš autonominių judėjimų išskleidė savo banerį: Save water, cut imigration. Bolševikai nuo tokio tiesą sakančio banerio susuko smegenėles ir bedrabstydami putas iš burnos jie visaip kaip pradėjo plėšti banerį. Nacionalistai išliko ramūs ir orūs.



Raudonieji apkaltino nacionalistus, jog jų baneris nėra susijęs su šia prieš cenzūrą nukreipta demonstracija, todėl jį reikia pašalinti, cenzūruoti(Neprimena "pozityviosios diskriminacijos" kai cenzūruojami Lietuvoje homofilams nepriimtini komentarai, puslapiai ir asmenys?). Juokingiausia, jog tų pačių bolševikų baneris rezistance taip pat skelbė visiškai su šia demonstracija nesusijusius šūkius.
 Atkreiptas dėmesys ir spaudoje.

Plačiau galima skaityti NA puslapyje.

Graikija: Nacionalistų atsakas į imigrantų nusikaltimus

2012 metų gegužės 22d. Graikijoje būrys nacionalistų atsiliepė į partijos Auksinė aušra kvietimą reaguoti į nelegalių imigrantų, plūstančių į Graikiją iš trečiųjų šalių, smurtą ir nusikalstamumą. Ši protesto akcija buvo reakcija į pastarujų dienų Graikijos atvejį, kuomet 30 metų vyras Graikas buvo nužudytas paauglių afganistaniečių. Nacionalistai susirinko Porto miestelyje, kuris yra pirmoji stotelė nelegaliems imigrantams iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Netrukus policija užpuolė demonstrantus, o šie atsakė tuo pačių. Kilo riaušės, kuriose buvo panaudotos lazdos, pirotechnika, akmenys. Vėliau susirėmimai vyko mieste, tarp nacionalistų ir nelegalių imigrantų. Pagal Autonom.pl

Švedų nacionalistų demonstracija gegužės 1d.

Švedų partija (Svenskarnas parti) kartu su Tautiško jaunimo lyga 2012m. gegužės 1d. surengė eitynes Eskilstuna miestelyje, kurioms įvykti bandė sukliudyti kairieji ekstremistai. Eitynėse dalyvavo ~200 nacionalistų, kurių pagrindą sudarė Švedų partijos, partijos palaikytojų ir tautiško jaunimo lygos gretos.

Prieš eitynes ir eitynių metu įvyko keli susidūrimai su kairiaisiais ekstremistais. Nepaisant didesnių gretų, anarchistai, imigrantai, komunistai ir antifašistai iš susidūrimų grįždavo pralaimėję. Nepavykus palaužti nacionalistų gretų riaušininkai įniršį išliejo siaubdami miestą. Mass Media dėl nusiaubto miesto apkaltino nacionalistus. Užfiksuoti keleta sužeidimų, tačiau dauguma - neobolševikų pusėje.

 Eitynių moto: darbas Švedijoje - švedų darbininkams. Eitynės taip pat pasisakė prieš švedų darbuotojų diskriminaciją, kurią kursto socialdemokratai ir kai kurios stambiosios įmonės.

Etninės kultūros vaikai mokysis nuo darželio iki baigiamųjų klasių

*2012-04-20*


Jau nuo kitų mokslo metų mokiniai galės nuosekliau susipažinti su etninės
kultūros pagrindais - tokiomis jos sritimis kaip tautos būdas,
pasaulėjauta, maistas, kraštotyra, žodinis paveldas, kalendorinės šventės,
liaudies medicina ir kt. *Švietimo ir mokslo ministras Gintaras
Steponavičius patvirtino Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros
bendrąsias programas.*

„Jauni žmonės turi pažinti ir vertinti savo tautos ir Lietuvos tradicinę
kultūrą. Sužinoję, kodėl mes, lietuviai, lenkai, rusai, žydai ar
baltarusiai tokie tapome, gyvendami kaimynystėje su kitomis kultūromis, jie
geriau supras bendras sąsajas ir skirtumus. Ugdydami savo tautinį tapatumą,
moksleiviai geriau pažins ir kitas tautas, - sako ministras G.
Steponavičius. - Etninės kultūros bendrosios programos, bus įgyvendinamos
ne tik mokyklose, vykdančiose mokymą lietuvių kalba, bet ir mokyklose
tautinės mažumos kalba.“

2009 m. patvirtinus Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategiją,
o dabar ir bendrąsias šio dalyko programas – sukurta vientisa etninės
kultūros ugdymo sistema.

Mokytojams sudarytos galimybės lanksčiai planuoti konkretų etninės kultūros
dalyko turinį, atsižvelgiant į etnografinio regiono, mokyklos, vietos
bendruomenių, šalia gyvenančių kitų tautų tradicijas

Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos
pratęsia ir plėtoja etnokultūrinį ugdymą, kurio pradmenis mokiniai įgyja
ikimokykliniame, priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme.

5–12 kl. etnokultūrą mokiniai galės mokytis kaip pasirenkamąjį dalyką.
11–12 kl. bus galima rinktis ir etninės kultūros modelius, pavyzdžiui,
Kalba ir etninė kultūra, Menai ir etninė kultūra, Technologijos ir etninė
kultūra, Etninė kultūra ir socializacija, Papročiai ir etika ir pan.

Kadangi etninė kultūra pasižymi išskirtiniu integralumu, todėl ji gali būti
integruota į daugelį mokomųjų dalykų. Ypač ryškios sąsajos su lietuvių
kalba ir literatūra, gimtąja kalba, istorija, technologijomis, doriniu,
gamtamoksliniu, meniniu ugdymu.

5-10 kl. mokiniai pamokų metu nagrinės giminės ir bendruomenės tradicijas,
tradicinį etiketą, įvairias šventes, papročius ir apeigas, tradicinę
aprangą, kulinarinį paveldą, tradicinę ūkinę veiklą, liaudies kūrybą,
tarmes ir etnografinių regionų savitumus, kitas etnokultūrines vertybes bei
jų reikšmę ir prasmingumą šiuolaikiniame gyvenime. Vaikai taip pat ugdysis
praktinius gebėjimus, pavyzdžiui, mokysis tradicinio dainavimo, muzikavimo,
šokio ir žaidimo, tarmių, amatų, susipažins su papročių taikymu ir kt.

Vyresnėse klasėse mokiniai gilinsis į tautos kultūros savitumą, sąsajas su
kitomis kultūromis, į papročių, apeigų, simbolių ir kitų reiškinių kilmę,
paskirtį, prasmę, svarbiausias ypatybes.

Šios programos skatina jaunimą pažinti savo etninę kultūrą per įvairią
mokinių kultūrinę saviraišką – dalyvauti folkloro ansamblių, būrelių, klubų
ir kitų kolektyvų ar kraštotyros veikloje, įdėmiau susipažinti su liaudies
meistrų, dainininkų, tautodailininkų menu, įsitraukti į kultūros paminklų
tvarkymo talkas.

Tikimasi, kad programos sudarys sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti etninės
kultūros pagrindus, įgyti liaudies kūrybos gebėjimų, perimti tradicines
etines ir estetines vertybes.

Patvirtinus programas, planuojama organizuoti kvalifikacijos tobulinimo
kursus etninę kultūrą dėstantiems mokytojams, rengti jiems metodinę,
mokomąją medžiagą .

Etninės kultūros bendrąsias programas galima rasti Švietimo ir mokslo
ministerijos interneto svetainėje:
http://www.smm.lt/ugdymas/bendrasis/docs/EK%20programa%20Pagrindinis%20ug%20zin120412.pdf
http://www.smm.lt/ugdymas/bendrasis/docs/EK%20%20programa%20Vidurinis%20ug%20pask

Elona Bagdanavičienė
Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė
tel. (8 5) 2191253